Žiema ir upėtakiai: kokius masalus rinktis sezono pradžioje

Upėtakių žūklės sėkmė sausio mėnesį labiausiai priklauso nuo masalo ir nuo vietos pasirinkimo. Šįkart pakalbėkime apie masalus, nes pasirinkus netinkamą vilioklį galite nieko nesugauti net ir pačioje geriausioje vietoje.

Sezono pradžioje išsiruošęs upėtakiauti iš esmės su savimi imu tik dviejų tipų masalus – minnow voblerius ir guminukus. Sukrių, blizgučių, įvairių agresyviai dirbančių vobleriukų metas ateis vėliau, pavasasario pabaigoje, kai gamta galutinai atsibus.

Bet kol kas upė gyvena žiemos ritmu, po vandeniu tuščia ir tylu, tad visa tai privalome įvertinti, jei norime sugauti upėtakį. Dabar galima kiek norit tampyti kokį nors vasarą sėkmę atnešusį vabalo formos vobleriuką, bet maža tikimybė, kad jis sudomins žuvis. Vabalų dabar nėra ir upėtakiai tai puikiai žino.

Žiemą upėtakis gali sugauti kokį mailiuką arba užkandžiauti įvairiais dugno organizamais. Būtent žuvelėms imituoti naudojami minnow tipo vobleriai. Na, o viskam kitam labai praverčia silikoniniai masalai.

Dar ne taip seniai daugelis upėtakininkų į guminukus žiūrėjo iš aukšto ir aiškino, kad kas tinka ešeriui, netinka tauriai žuviai upėtakiui. Bet pastaruoju metu toks požiūris sutinkamas vis rečiau.

Sliekai, dėlės, vėžiukai, laumžirgio lervos, nėgių lervos. Visi šie gyviai yra natūralus upėtakių maistas, neleidžiantis šioms žuvims per žiemą nugaišti iš bado. Žūklės reikmenų pramonė siūlo gausybę silikoninių šių gyvių imitacijų. Ir, patikėkite, jos tikrai veiksmingos.

Tiesa, naudojant tokius masalus visuomet verta pagalvoti, kaip juos žuvims pateikti kuo natūraliau. Tai reiškia, jog turime atsiminti, kad sliekai neplaukia prieš upės srovę, o, pavyzdžiui, vėžiukai nesiblaško kur nors vandens paviršiuje. Visa paslaptis – duoti upėtakiui tai, ką jis tuo metu valgo, ir pateikti masalą taip, jpg žuvis nesuabejotų, kad tai valgomas daiktas.