aA
Jau rašėme apie mažus sterkiukus, pardavinėjimus ir rūkomus pamario krašte. Tačiau panašu, kad žvejų verslininkų gudrybės ties mažaisiais „marių vilkais“ nesibaigia.
Otas
v
© Stopkadras / Youtube

Gegužės – liepos mėnesiais prie mūsų Baltijos krantų pratęsti savo giminės atplaukia viena vertingiausių Baltijos jūros žuvų, jos didenybė otas. Tai – į plekšnę panaši žuvis, priklausanti otinių žuvų šeimai. Galime pasidžiaugti, kad mūsuose aptinkamas otas yra pats stambiausias. Tai – plėšri žuvis, galinti pasiekti net 20 kg svorį! Turbūt daugelio meškeriotojų širdis suvirpina toks skaičius, o mintyse jau sukasi įsivaizduojama įspūdinga kova su Baltijos „paltusu“ . Deja, kol kas teks apsišarvuoti kantrybe. Šiuo metu otai neršia ir žvejams mėgėjams jų žvejyba draudžiama nuo gegužės 1 d. iki liepos 31 d.

Panašus draudimas galioja ir žvejams verslininkams, tačiau jį verslininkai vėl kuo puikiausiai apeina. Deklaruodami, kad gaudo grundalus, ir „specialiai“ otams tinklų nestato, juos (kaip ir starkiukus) gaudo, kaip priegaudą. Ne vienoje fotografijoje ir ne viename video filmuke, platinamuose internete, matomi vaizdai, kur tinklais užtverti kilometrai priekrantės, yra gryna tiesa.

Jie trukdo ne tik vandens sporto gerbėjams ar meškeriotojams, bet ir žuvims, besistengiančioms pratęsti savo giminę. Verta atkreipti dėmesį ir į tai, kad Lietuvoje verslinė otų žvejyba neršto metu uždrausta tik 2005-aisiais metais. Ir nuo to laiko, kai pradėta vykdyti specializuota otų žvejyba, iki dabar šių žuvų populiacija Lietuvai priklausiančioje Baltijos jūros priekrantėje sumažėjo net 4 kartus.

Žinoma, situacija nėra be išeities. Stipriai apribojus verslinę žvejybą, reikalai tikrai pradėtų klostytis į gerąją pusę. Prie to puikiai prisidėtų ir šių žuvų dirbtinis veisimas. Pasak ichtiologo Kęstučio Skrupskelio, tai nėra jokia naujiena: „ Dėl didėjančio šių vertingų žuvų poreikio Didžiojoje Britanijoje dar XX amžiaus pirmojoje pusėje jas pradėta veisti dirbtiniu būdu. Vėliau pagrindinės dirbtinio otų veisimo ir auginimo akvakultūros šalimis Europoje tapo Prancūzija ir Ispanija. Ispanijoje kasmet užauginama per 10 tūkst. tonų šių žuvų.“ (šaltinis – „Žvejok“ Nr.5 (62)).

Kaip matote, šias žuvis galima ne tik košti tinklais atviroje jūroje ar priekrantėje , bet ir dirbtinai auginti. „Tikėtina, kad akvakultūros produkcijos augimas leis sumažinti gamtoje išgaudomų žuvų skaičių,“ – teigia ichtiologas. (šaltinis – „Žvejok“ Nr.5 (62))

Šie ichtiologo pastebėjimai verčia susimąstyti ir pačius žvejus verslininkus. Žinant, kad otų bei kitų žuvų Baltijos jūroje, o ir kitose pasaulio jūrose ir vandenynuose, populiacijos radikaliai mažėja, imtis tam tikrų veiksmų. Gal pagaliau reikia baigti apeidinėti taisykles ir įstatymus? Gal verta mesti tinklus į šalį ir pradėti žuvis auginti? Žinoma, pradėti reikėtų nuo gėluose vandenyse gyvenančių žuvų, bet, įgavus patirties ir žinių, galima ieškoti investitorių ir bandyti auginti netgi jūrines žuvis. Kodėl gi ne?

Kablys.lt
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Sugavo gyvenimo žuvį: šamas svėrė daugiau nei 90 kilogramų Papildyta žinomų žvejų komentaru 05.18 (98)

Rokiškėnas Skirmantas Spundzevičius savo pomėgiui – žūklei – atidavė daugiau nei 35-erius...

Utenos aplinkosaugininkai vėl sulaikė lydekautoją (19)

Vykdydami akciją „ Lydeka “, Aplinkos apsaugos departamento Utenos gyvosios gamtos apsaugos...

Už vieną šlakį pažeidėjui gali tekti sumokėti iki 1520 eurų (41)

Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai pagavo...

Akcijos „Lydeka 2021“ reidai šiandien vėl vyksta Utenos rajone (15)

Šiandien Aplinkos apsaugos departamento Utenos valdybos pareigūnai, vykdydami akciją „ Lydeka...

Top naujienos

Dėlioja galimą Rusijos įsiveržimo scenarijų: įžengti būtų lengva, ištrūkti – ne (91)

Nepaisant daugiau nei 100 tūkst. Rusijos karių, šių metų balandžio mėn. atsiųstų prie...

Medienos kainų šuolis vos neuždarė 30 metų veikusios įmonės: šie metai mums smogė į paširdžius (7)

UAB „Tyla“ , taip vadinasi Biržų rajone įsikūrusi medienos gamybos įmonė. Jos direktorius...

Vaidas Mikaitis | D+

Rasistiniais išpuoliais garsėjančioje šalyje lietuviams prireikė apsaugos: čia pirma gausi peilį į šoną ir tik tada bus aiškinamasi, ką turi (3)

Rašau, būdavo tekstus apie keliones kaimyninėse šalyse, džiaugiuosi, kad žmonės skaito ir iš...

Jogintė Užusienytė | D+

Šešiasdešimtmetę apstulbino per pirmąjį pasimatymą nuskambėjęs pasiūlymas: ar aš senamadiška?

Pirmasis pasimatymas iš dalies gali priminti pokalbį dėl darbo. Jis yra neatsiejama besimezgančių...

Pasiruoškite: alinantys karščiai grįžta (2)

Šiandien šalies orus lems aukštesnio slėgio laukas. Rytas beveik visur išauš giedras.

Žaidynių karštį prisijaukinęs buriuotojas pasigenda vėjo – gal padės taifūno bučinys specialiai Delfi iš Tokijo (25)

Nuostabiu kraštovaizdžiu garsėjančioje Enošimos saloje sekmadienį savo pasirodymą Tokijo...

Žinomai menininkei – nemalonumai dėl agresyvaus vilkogaudžio (96)

Baro „Keulė Rūke“ bendraturčio Dominyko Českausko buvusi sutuoktinė Rūta Jankauskaitė ,...

Klaipėdos rajone verslą kuriantys Agnė ir Raimondas: daugelis konditerių desertus kepa, o mes priešingai (20)

Klaipėdos priemiestyje, Slengiuose, kur intensyviai auga gyvenvietė, noriai būstą įsigyja...

Vos 24 minučių skrydis virto tikru košmaru: galvas kraipo net ekspertai (75)

Bėdos prasidėjo praėjus kelioms minutėms po to, kai krovininis lėktuvas „ Boeing 737 “,...

Dėlioja kelis galimus rudens scenarijus: naują karantiną atlaikytų ne visi (26)

Pasigirstant perspėjimų apie ketvirtą koronaviruso pandemijos bangą ir galimą naują karantiną,...