aA
Vasara, be gailesčio plieskianti saulė ir absoliutus štilis – tikra katastrofa spiningautojui, susiruošusiam tokiu metu į ežerą palydekauti. Žinoma, kaip aklai vištai grūdas gali pasitaikyti malonių išimčių. Bet jei jau kalbėti atvirai, tai geriausia tokiu laiku sėdėti kur nors pavėsyje gurkšnojant alų. Nusistovėjus karštam ir saulėtam orui, kas dažniausiai atsitinka ilgesniam laikui atsisukus rytų vėjams, plėšrūnės griežtai pereina į „naktinį grafiką“ ir maitinasi porą valandų prieš saulėtekį ir vakare, purpuriniam diskui šmurkštelėjus už horizonto.
Dalius Rakutis su savo sugauta lydeka
Dalius Rakutis su savo sugauta lydeka
© Asmeninio albumo nuotr.

Beveik vertikaliai be pertraukų spiginantis „prožektorius“ dienos metu išties sugina beveik visus žuvis į vandenžolių ar kitą priedangą. Be to, pietų „siestos“ metu iki minimumo krenta žvynuotuojų apetitas. Išimtis yra gal tik raudės, kiaurą dieną zujančios pakrantės seklumynuose. Bet tik nedidelė spiningautojų dalis specializuojasi jų gaudyme. Taigi, geriau sulaukti vakaro ar keltis gerokai prieš saulės patekėjimą. Bet...

Toks jau tas gyvenimas, kartais nutinka būtent taip, kad neturi galimybių rinktis. Galbūt vakar su draugais maloniai užsisėdėjai ir naktis pasirodė per trumpa, o rytas atėjo per greit? O gal darbo grafikas toks, kad tegali ištrūkti tik pietų metu?

Nesvarbu, kas ir dėl ko, bet faktas lieka faktu – esi prie ežero čia ir dabar, t.y., vidudienį, mano jau anksčiau minėtu oru ir nori kažką pagauti. Beviltiška? – nebūtinai. Tik gali tekti gerokai paplušėti bei pasitelkti netradicinę žūklės taktiką ir masalus. Apie juos ir pakalbėkime pirmiausiai.

Vibruojančios tarškalynės

Būtent taip praminiau masalus, kuriais tokiu nepalankiu metu pavyko apgauti daugiausiai lydekų. Išskirtinis jų požymis – stiprūs vandenyje skleidžiami virpesiai bei itin galingas akustinis fonas, kurį skleidžia masalo viduje įtaisyti šrateliai. Be to, masalas turi būti pakankamai kompaktiškas (idealiausia 4–6 cm) bei itin gerai skrieti, nes gaudant tokiu metu negiliuose vietose dažnai būtini itin tolimi metimai. Kaip supratote, šiuo atveju kalbu daugiausia apie crank ir shad voblerius. Nors kai kurie šiomis savybės pasižymintys masalai veikiau priskirtini džerkbaitų ar poperių giminei.

Labai panašiomis savybėmis pasižymi ir efektyvumu mažai nusileidžia mano jau anksčiau paminėti rattlin tipo vobleriai. Be kitų gerų savybių panorėjus juos galima traukti šuoliukais dugnu kaip guminuką, kas kartais būna labai efektyvu.

Trečias karštymečio masalas, kurį visada turiu su savimi – nedideli (iki 7 cm) kresno sudėjimo (glider tipo) džerkbaitai.

Dalius Rakutis su savo sugauta lydeka
Dalius Rakutis su savo sugauta lydeka
© Asmeninio albumo nuotr.

Netikėtumo efektas

Spiningautojai, gaudantys šapalus ar upėtakius, puikiai žino, kad staigus ir netikėtas masalo atsiradimas žuvies regos lauke dažnai būna lydimas kibimo. Tuo tarpu palaipsninis ir lėtas – rečiau. Pavyzdžiu, šiuo dėsniu pagrįsta upėtakių medžioklė upeliuose, traukiant masalą pasroviui. Kitaip tariant, tai vadinamasi netikėtumo efektas, kada žuvis nespėja gerai apžiūrėti masalo ir pasikliauja vien vidurio linija.

Lydekoms šis metodas taip pat pakankamai efektyvus, ypač vidurvasaryje ir rudens pradžioje. Manau, kad aštriadantė atakuoja staiga jos kaimynystėje atsiradusį agresyvų ir smarkiai triukšmaujantį masalą veikiau nei alkio vedama, o dėl savisaugos ar agresyvumo instinktų. Nors atrodytų lyg ir nelogiška – kokią grėsmę bent jau pusmetrį siekiančiai vandens tigrei gali kelti kažkoks penkiacentimetrinis objektas?

Prisiminkime, kad jo keliama vibracija ir triukšmas prilygsta dešimteriopai didesniems padarams, tad ir nenuostabu, kad margašonė, dėl viso pikto, praplaukiant pro nosį tokiam triukšmadariui taukšteli dantimis. Kad nedrumstų ramybės. Šią mano teorija patvirtina ir tas faktas, kad šiuo laiku lydekos retai kada giliai įryja masalus ir dažnokai užsikabina už pabarzdės, pažiaunės ar kitų galvos vietų.

Kaip užklupti lydeką iš pasalų?

Esminis dalykas yra masalo pateikimas lydekai. Tam, kad masalas atsidurtų lydekų regos zonoje staiga, masalą reikia vesti kuo arčiau lydekos slėptuvės. Kad jai neliktų laiko „pagalvoti“.

Vienas iš efektyviausių būdų – traukti masalą per pusmetrį ar metrą nuo nendrių ar kitos augmenijos linijos, jei tokia ten yra. Tūnanti žolių šešėlyje tegul ir neaktyvi lydeka puikiai girdi artėjantį triukšmą ir yra pasiryžusi kąsti (tačiau ne vytis) iš toli triukšmaujantį masalą.

Antras variantas, ypač efektyvus ten, kur visas vandens telkinio pakraštys yra sužėlęs reta žole – dreifuoti ar plaukti lėtai ir „apšaudyti“ visas pamatytas didesnes eketes tarp žolių.

Geriausiai neaktyvias lydekas padeda išprovokuoti šiek tiek chaotiški, bet būtinai su pauzėmis judesiai. Kalbant apie voblerius – žinoma, jų vedimo technika stop and go. Bet kuriuo atveju masalo vedimo tempas turi būti nemažas – nuo vidutinio iki gana greito. Ilgos pauzės, per kurias galima parūkyti yra daugiau vėlaus rudens ar pavasario „ginklas“. Spiningaujant šiuo būdu neverta ilgai užsibūti vienoje vietoje. Atvirkščiai – stengtis patikrinti kuo didesnius plotus.

Efektyviau yra paleisti valtį dreifuoti, jei tik įmanoma, išilgai spėjamų lydekų slėptuvių, nei inkaruotis vienoje vietoje. Ideali šiam tokiam gaudymui išmanioji „I pilot“ ar panaši sistema, kuri leistų plaukti tyliai norima kryptimi ir greičiu.

Šis gaudymo būdas ypač tiktų cholerikams. Meti – trauki, meti – trauki. Nekibo – iškart plauki kitur. Jokio sėdėjimo vienoje vietoje. Jokios monotonijos.

Tad atsidūrėte per karščius, pakaušį kepinant saulei, su spiningu prie kokio ežero ir trūks plyš norit kažką pagauti – pabandykite šią taktiką. Mane ji ne kartą yra išgelbėjusi tokiomis dienomis!

Kablys.lt
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Spiningavimas Šiaurės Lietuvos upėse: ankstyvieji šapalai (2)

Atėjus balandžiui nekantriai laukiu žinių iš Šiaurės Lietuvos – ar jau čia „eina”...

Šlakis ar margasis upėtakis? (9)

Ilgas pereinamasis periodas tarp rudens ir pavasario, kuomet visai nebuvo žiemos, padarė įtaką...

Žvejo kalendorius. Balandis (2)

Balandis – didžiausių pokyčių mėnuo. Kitaip nepavadinsi šio laikotarpio, kai per vos...

Specialios ritės pintam valui – rinkodaros triukas ar būtinybė? (1)

Sklaidant japonų ričių gamintojų katalogus, teko pamatyti išskirtas beinercines rites, specialiai...

Vandens telkiniuose įrengtos 27 nemokamos vietos valtims nuleisti (6)

Įgyvendinus Aplinkos ministerijos kuruojamą projektą, žvejai mėgėjai ir kiti poilsiautojai jau...

Top naujienos

Italija skelbia užfiksavusi išgijimų nuo COVID-19 paros rekordą JK per parą nuo koronaviruso mirė rekordinis žmonių skaičius – 938, Prancūzija pratęs karantiną (69)

Italijoje per pastarąją parą užfiksuotas išgijimų nuo COVID-19 rekordas – 2009 žmonių,...

ECB vadovės kreipimąsis: COVID-19 – naujos formos sukrėtimas, anksčiau naudotos taisyklės netinka (86)

Visame pasaulyje valdžios institucijos mobilizuojasi kovai su koronavirusu. COVID-19 – naujos...

Sinoptikai papasakojo, koks oras laukia per Velykas: graži bus tik viena diena (9)

Ketvirtadienį prie Lietuvos artės šaltasis atmosferos frontas. Naktį trumpą lietų jis žada kai...

Nedarbas kasdien didėja: kur buvo daugiausia galimybių įsidarbinti, dabar didžiausia tikimybė būti atleistam (208)

Įvestas karantinas neabejotinai vienaip ar kitaip paveikė Lietuvos verslą – vieni prarado...

Nustebino kainos degalinėje: kodėl kortelių naudotojams už kurą reikia mokėti brangiau? (290)

„Delfi“ sulaukė skaitytojo laiško, kuriame jis išdėstė savo pastebėjimus apie kuro kainas...

Baltarusija moka nustebinti: Bresto stadione – „virtualūs“ sirgaliai (5)

Trečiadienį vakare sužaistos Baltarusijos taurės dvejos pusfinalio rungtynės, tačiau dėmesio...

Verslininkai: pinigų ir greitų sprendimų reikia dabar, po to bus vėlu (153)

Įpusėjo ketvirta savaitė karantine, šalies verslas susiduria su ypatingais iššūkiais, o...

Veryga valstybės vadovams rekomenduoja kas savaitę tikrintis dėl COVID-19 (237)

Aukščiausi šalies vadovai turėtų būti nuolat prevenciškai tiriami, ar neužsikrėtė koronavirusu.

Pranešė, kur lankėsi užsikrėtę koronavirusu: ėjo į darbus, apsipirkinėjo parduotuvėse, lankėsi vaistinėse (58)

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras atliko epidemiologinį tyrimą ir išnagrinėjo, kur...

|Maža didelių žinių kaina