aA
Rengdamas reportažą apie gerai kimbančius karšius Kauno mariose ir pakalbinęs keliolika žvejų negalėjau nepastebėti vieno dalyko – labai didelių skirtumo tarp jų laimikių. Vieni sėdi prie ekečių apsimėtę vien pūgžliais, o kiti traukia žiobrius ir laikas nuo laiko pagauna vieną kitą karšį. Kur čia šuo pakastas? Ar vieniems pasisekė atrasti „auksinę eketę“ ar karšių ir žiobrių „takus“, o kitiems ne?
Akimirkos iš poledinės karšių žūklės Kauno mariose
Akimirkos iš poledinės karšių žūklės Kauno mariose
© DELFI koliažas (Daliaus Rakučio nuotr.)

Iš pokalbių supratau, kad tokie skirtumai čia būna nuolat. Seni (kaip jie vadina – palemonski) žvejai paprastai gaudo ir pagauna nuolat. O grupelė atvykėlių, bandančių juos mėgdžioti tegali pasigirti viena kita atsitiktine žuvimi. Tad mano prielaida buvo tokia: Arba senbuviams nuolat pasiseka atrasti „auksinę eketę“, nes jie geriau žino dugną. Arba jie kažką daro kitaip, ko nežino ar nedaro atvykėliai.

Pradėkime nuo pirmosios prielaidos. Gylis toje vietoje, kur visi gaudė tądien karšius visur idealiai vienodas – 9,1 metro. Dugno struktūra visiškai identiška – nestoras dumblo sluoksnis virš kažkokio kietesnio grunto (Sakau tai įsitikinęs, nes pats su „dyperiu“ patikrinau tiek laimingųjų žvejų eketes tiek ir nelabai pagaunančių. Skirtumo tarp jų jokio). Taigi, šią prielaidą atmečiau.

Su geriausiai tądien (ir kiek girdėjau – beveik visada ir kitomis dienomis) gaudančiu ponu Alfonsu bendravome gerą valandą. Jis savo metodo neslėpė, nors ir neguldyčiau galvos, kad tikrai visas paslaptis išklojo.

Taigi, pirmiausia – jaukinimas. Ponas Alfonsas jaukina tik prieš žvejybą, ryte išpildamas po 3 pilnas standartinio dydžio šėryklėles jauko į kiekvieną eketę ( jų išsigręžia 3 arba 4) ir tą patį padaro vakare, eidamas nuo ledo. Jokio jaukinimo pačios žvejybos metu! Esa tai baido žuvį.

Taip pat visada stengiasi žvejoti tose pačiose eketėse visą žiemą. Kuo daugiau tose pačiose eketėse gaudysi – tuo labiau žuvys įpras čia lankytis. Pasitaiko, kad atvažiavęs po ilgesnės pertraukos savo eketes jis randa užimtas ir tada gręžiasi naujas ir jas jaukina. Pirmą dieną pagauna prasčiau, o antrą ir likusias tai pat gerai, kaip ir senosiose eketėse. O tie, kas būna užsėdę jo eketes, dažniausia pradeda skųsti nekiba ir pasitraukia. Pasak Alfonso, pirmą dieną pradėjus jaukinti, žuvis prie įberto jauko atplaukia tik po 2 – 3 valandų. Daugelis atvykėlių tiesiog jų neišlaukia ir galvodami, jog pasirinko blogą eketę, pereina žvejoti kitur.

Jauką mano pašnekovas sakėsi naudojąs neįmantrų. Paprastą, pirktinį juodą „traperį“, iškart paruoštą (sudrėkintą) gamintojo naudojimui. Jo pakuotę mačiau stovint ant ledo ir pats.

Tačiau svarbiausias sėkmės elementas, pasak jo, yra naudojama sistemėlė. Iš pirmo žvilgsnio ji atrodo visiškai primityvi. Paprasta pigi meškerėlė su sargeliu, postoris valas, pirktinė, maža iš putplasčio pagaminta plūdelė, nedidelis švino šratelis (iš pažiūros, 0,7 – 1 g.) ir kabliukas su trūkliais. Ir viskas. Tačiau geriau įsižiūrėjus, matosi ir šiokių tokių niuansų.

Pirmiausia, kas krito man į akį – naudojamas itin nedidelis svarelis, kad vos vos nardintų plūdelę. Pasak pono Alfonso, tai yra labai svarbu, dėl to jis plūdeles ir svarelius išsveria dar namie, specialiame butelyje. O švino masę, jei reikia, sumažina brūkšteldamas per svarelį dilde. Kai svarelių masė yra tik vos vos didesnė už plūdelės keliamąją jėgą, žuvis nejaučia jokio svorio ir drąsiau čiumpa masalą. Be to, ir kiekvienas, net nežymiausias kibimas puikiai matyti.

Antras mažmožis, kuris pasirodė esąs nepaprastai reikšmingas – tarp užspausto svarelio ir kabliuko ponas Alfonsas palieka mažutį, vos 5 cm tarpelį. Jeigu jis būtų didesnis, pasak Alfonso atsargaus kibimo esą net nepastebėtum. Žuvys nuėstų trūklius ir tiek.

Žūklės metu visa sistemėlė yra sureguliuojama taip, kad svareliui pasiekus dugną, plūdelė būtų panėrus apie centimetrą ar du žemiau vandens lygio eketėje. Kabliukas su masalu visada guli ant dugno. Vos jį pajudinus, gerai sureguliuota plūdė išduoda, kad su masalu kažkas vyksta. Žiobriai paprastai dažniausia pradeda trūkčioti ir nardinti plūdelę. Tuo tarpu karšiai beveik visada ją pakelia.

Stebėdamas iš šalies, kaip jis žvejoja galėjau šią informaciją tik patvirtinti – kibimai buvo labai nežymūs. 100 – 200 g. sveriantys žiobriukai vos vos pastebimai sutrūkčiodavo plūdelę. Ir tik užkibęs karšis gražiai iškėlė plūdę, kad ji visu grožiu išsitiesė eketėje.

Kabliukus mūsų pasakotojas (kaip žiemą) naudoja gana didelius – 9 nr. Owner „Chinta“. Ant kurių veria nuo 7 iki 9 trūklių. Valas – 0,14 mm. Pasak jo, jo storis karšių ir žiobrių kibimui didelės reikšmės nevaidina. O labiau nusiploninęs gali turėti problemų su didesniais karšiais. Antai vakar, net ir tokio storio gija neatlaikė, kai pasikėlė prie eketės tikrai gražų auksašonį.

Avižėlių esą karšiai mariose nemėgsta. Gal ne tai, kad nemėgsta, o turbūt pajaučia jų svorį ir iškart spjauna. - O kodėl, paklausiau. tada kiti, gaudantys su plūde prasčiau už jį pagauna? Pasak pono Alfonso, turbūt todėl, kad deda per sunkius svarelius. Žuvys juos pajaučia ir spjauna. O žvejai nepamato kibimo.

Čia, vėlgi šio žūklės veterano (žvejojančio čia jau 30 metų) pasakojimas sutapo su mano stebėjimo rezultatais. Žiūrėdamas, kaip žvejoja tie meškeriotojai, kurie pagavo prastai, atkreipiau dėmesį, jog jie naudoja panašias plūdeles, bet su 2 – 3 kartus sunkesniais svareliais. Arba apskritai vietoje plūdės deda sargelius.

Pažvelgus į šią sistemą iš šalies, man kilo vienas praktinis klausimas. Kuriam galui taip gaudant reikalingas sargelis, jei kaip kibimo indikatorius naudojama plūdelė? Ar dėl to, kad jei pražiopsotum staigų plūdės nėrimą, pamatytum jį ant sargelio? Pasirodo, ne. Jis paliekamas tam, kad kirtimo metu, kimbant didesnei žuviai, jis suamortizuotų ir nenukirstum valo.

Vienintelis dalykas, kas man nepatiko šioje elementarioje šioje sistemoje, yra tai, kad nori nenori, žvejodama tokia sistema po kiekvieno kibimo turi ringuoti iš tokio gylio valą rankomis, o paskui – kaskart atsargiai jį nuleisti atgal. Kai šis procesas vyksta, kaip tądien, dar ir 15 laipsnių šaltyje, malonumo tikrai nėra daug.

Jeigu naudotum sargelį- galėtum šį darbą daug komfortiškiau daryti su neinercine rite. O gal sukurti itin mažą, bet slankiojančią plūdelę? Bet ar pavyktų sukurti ją tokią jautrią, o juo labiau- per šąlančius žiedelius suvynioti valą kad ir su pačiu mažiausiu stopmazgiu? Gali sužinoti turbūt tik pabandęs.

Kablys.lt
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Sugavo gyvenimo žuvį: šamas svėrė daugiau nei 90 kilogramų (54)

Rokiškėnas Skirmantas Spundzevičius savo pomėgiui – žūklei – atidavė daugiau nei 35-erius...

Utenos aplinkosaugininkai vėl sulaikė lydekautoją (12)

Vykdydami akciją „ Lydeka “, Aplinkos apsaugos departamento Utenos gyvosios gamtos apsaugos...

Už vieną šlakį pažeidėjui gali tekti sumokėti iki 1520 eurų (40)

Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai pagavo...

Akcijos „Lydeka 2021“ reidai šiandien vėl vyksta Utenos rajone (14)

Šiandien Aplinkos apsaugos departamento Utenos valdybos pareigūnai, vykdydami akciją „ Lydeka...

Vykdydami reidus, aplinkosaugininkai tikrina deguonies kiekį vandens telkiniuose (8)

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai šią savaitę vykdydami reidus atlieka vandens telkinių...

Top naujienos

Nuolat atsiverianti Izraelio žaizda: jeigu įsijungs daugiau veikėjų, konfliktas gali išaugti į rimtą karą (76)

Aštrėja padėtis Jeruzalėje , kur tęsiasi susirėmimai, smurtas ir apšaudymai tarp Izraelio ir...

Respublikinės Šiaulių ligoninės darbuotojai: vyksta slapti, maži susirinkimai, gąsdinamas personalas (97)

Dėl atleistos medikės savižudybės ir prieš ją, kaip teigiama, nukreipto mobingo dėmesio centre...

Eugenija Grižibauskienė | D+

Kovido antikūnų testą sukūręs Gylys: jau spėjau įsitikinti, kad Lietuvai vietos gamintojų nereikia (2)

Unikalūs dalykai šiuo momentu kuriami ir dar unikalesni tyrimai atliekami Riešėje , buvusioje...

Bruce Einhorn | D+

„Žinių nebesulaukiau“: kaip Kinija praleido progą sukurti vakciną

Telefonas suskambo pačioje „Covid-19“ pandemijos pradžioje. Drew Weissmanas, Pensilvanijos...

Šimašiaus patarėjas išdėstė, kaip Vilnius vakcinuotų visą Lietuvą: pirmiausia – pavėlintume „Pfizer“ antro skiepo laiką (172)

Pirmadienį Lietuvoje veikti pradėjo visuotinė elektroninė registravimo sistema skiepams nuo...

Didžioji dalis 5-11 klasių mokinių į mokyklas negrįš: ministrė šokiruota, bet direktoriai turi savų argumentų psichologines pasekmes vaikai jaus ilgai (282)

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė penktadienį pranešė, kad tik 3...

Vakarams – Lavrovo perspėjimas nereikšti pretenzijų: tai mūsų teritorija papildyta (358)

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pirmadienį perspėjo Vakarų šalis...

Lietuvos „fintech“ įmonė – įsisukusi „Wirecard“ skandale: vadovas patikina, kad paaiškėjus įtarimams, kreipėsi į teisėsaugą Lietuvos bankas ėmėsi tyrimo (29)

Per Vilniuje įregistruotą finansinių technologijų įmonę „Finolita Unio“ atlikta daugiau...

Ūkininkų aruoduose – pasmerktos daržovės, kurias per brangu net atiduoti labdarai

Ūkininkams plušant laukuose ir net jau laukiant pirmojo šviežio derliaus, jų sandėliuose ir...