aA
Ungurys – viena vertingiausių Lietuvos vandenyse sutinkamų žuvų. Tradiciškai į Lietuvos vandens telkinius unguriai pakliūdavo dviem keliais: natūraliai, kai ungurių mailius po kelerių metų kelionės per Atlanto vandenyną bei Šiaurės ir Baltijos jūras pasiekdavo Kuršių marias, kur didžioji dalis mailiaus ir likdavo, o kita dalis dar kildavo upėmis aukštyn ir ten apsigyvendavo. Nemažai ungurių į Lietuvos ežerus atkeliaudavo lėktuvais iš Anglijos, Ispanijos, Italijos ar Prancūzijos.
Žuvininkystės specialistai atlieka ungurių tyrimus
Žuvininkystės specialistai atlieka ungurių tyrimus
© Žuvininkystės tarnybos nuotr.

Kol Kuršių marias gausiai papildydavo natūrali jauniklių migracija, ungurių ištekliai Lietuvoje buvo geros būklės. Situacija tiek Lietuvoje, tiek ir visame Europos žemyne ėmė keistis nuo praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio, sumažėjus atplaukiančių jauniklių. Natūraliai užaugusių ungurių iki šiol dar galima sugauti Klaipėdos sąsiauryje, tačiau tiksliai nustatyti, ar ungurys natūraliai atmigravęs ir užaugęs Kuršių mariose, ar dirbtinai įveistas į ežerus, ten užaugęs ir dabar migruojantis neršti į Sargaso jūrą – pasakyti sunku.

Tai galima nustatyti tik atlikus brangius kilmės analizės tyrimus, kai iš ungurių galvos paimami otolitai ir tiriama cheminių elementų sudėtis. Europos telkiniuose unguriai gyvena ilgai, dauguma jų brandos pasiekia 7–15 metais, šiaurinėse platumose – dar vėliau. Lėtai ir ilgai augančių migruojančių žuvų grupėje išteklių mažėjimo pasekmės dėl užterštumo, parazitų, užtvankų ar intensyvios žvejybos nebūna staigios. Tačiau nuo praėjusio dešimtmečio visoje Europoje ungurių išteklių nykimo (netgi naikinimo) procesas įsibėgėjo ir tapo nevaldomas.

Žuvininkystės specialistai atlieka ungurių tyrimus
Žuvininkystės specialistai atlieka ungurių tyrimus
© Žuvininkystės tarnybos nuotr.


Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – Žuvininkystės tarnyba) vykdo ungurių išteklių atkūrimo darbus Lietuvoje. Pirmieji didesnio masto ungurių įveisimo darbai pradėti 2011. Per šį laikotarpį į ežerus bei upes išleista daugiau nei 3 milijonai paaugintų ungurių.

Žuvininkystės specialistai atlieka ungurių tyrimus
Žuvininkystės specialistai atlieka ungurių tyrimus
© Žuvininkystės tarnybos nuotr.

Tiesa, žuvų įveisimu darbai nesibaigia – būtina įvertinti, kaip unguriai prisitaiko, ar išlieka tuose vandens telkiniuose, į kuriuos buvo įžuvinti, koks jų augimo tempas. Žuvininkystės tarnybos specialistai atlieka specialiąsias žvejybas telkiniuose, į kuriuos buvo įveisti unguriai. Taip jie nustato įžuvinimo efektyvumą, ungurių gyvenimo sąlygas, tiria apsikrėtimą ungurių parazitais. Iš Lietuvos ežeruose sugautų tirti geltonosios bei sidabrinės stadijos ungurių daugiau nei 95 % buvo patelės. Kai kurių ungurių skrandžiuose buvo aptikta vėžių jauniklių, nors žvejai verslininkai buvo įsitikinę, kad tame ežere vėžiai negyvena.

Kablys.lt
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Sugavo gyvenimo žuvį: šamas svėrė daugiau nei 90 kilogramų Papildyta žinomų žvejų komentaru 05.18 (98)

Rokiškėnas Skirmantas Spundzevičius savo pomėgiui – žūklei – atidavė daugiau nei 35-erius...

Utenos aplinkosaugininkai vėl sulaikė lydekautoją (19)

Vykdydami akciją „ Lydeka “, Aplinkos apsaugos departamento Utenos gyvosios gamtos apsaugos...

Už vieną šlakį pažeidėjui gali tekti sumokėti iki 1520 eurų (41)

Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai pagavo...

Akcijos „Lydeka 2021“ reidai šiandien vėl vyksta Utenos rajone (15)

Šiandien Aplinkos apsaugos departamento Utenos valdybos pareigūnai, vykdydami akciją „ Lydeka...

Top naujienos

Dėlioja galimą Rusijos įsiveržimo scenarijų: įžengti būtų lengva, ištrūkti – ne (94)

Nepaisant daugiau nei 100 tūkst. Rusijos karių, šių metų balandžio mėn. atsiųstų prie...

Medienos kainų šuolis vos neuždarė 30 metų veikusios įmonės: šie metai mums smogė į paširdžius (7)

UAB „Tyla“ , taip vadinasi Biržų rajone įsikūrusi medienos gamybos įmonė. Jos direktorius...

Vaidas Mikaitis | D+

Rasistiniais išpuoliais garsėjančioje šalyje lietuviams prireikė apsaugos: čia pirma gausi peilį į šoną ir tik tada bus aiškinamasi, ką turi (3)

Rašau, būdavo tekstus apie keliones kaimyninėse šalyse, džiaugiuosi, kad žmonės skaito ir iš...

Jogintė Užusienytė | D+

Šešiasdešimtmetę apstulbino per pirmąjį pasimatymą nuskambėjęs pasiūlymas: ar aš senamadiška?

Pirmasis pasimatymas iš dalies gali priminti pokalbį dėl darbo. Jis yra neatsiejama besimezgančių...

Pasiruoškite: alinantys karščiai grįžta (2)

Šiandien šalies orus lems aukštesnio slėgio laukas. Rytas beveik visur išauš giedras.

Žaidynių karštį prisijaukinęs buriuotojas pasigenda vėjo – gal padės taifūno bučinys specialiai Delfi iš Tokijo (25)

Nuostabiu kraštovaizdžiu garsėjančioje Enošimos saloje sekmadienį savo pasirodymą Tokijo...

Žinomai menininkei – nemalonumai dėl agresyvaus vilkogaudžio (96)

Baro „Keulė Rūke“ bendraturčio Dominyko Českausko buvusi sutuoktinė Rūta Jankauskaitė ,...

Klaipėdos rajone verslą kuriantys Agnė ir Raimondas: daugelis konditerių desertus kepa, o mes priešingai (20)

Klaipėdos priemiestyje, Slengiuose, kur intensyviai auga gyvenvietė, noriai būstą įsigyja...

Vos 24 minučių skrydis virto tikru košmaru: galvas kraipo net ekspertai (75)

Bėdos prasidėjo praėjus kelioms minutėms po to, kai krovininis lėktuvas „ Boeing 737 “,...

Dėlioja kelis galimus rudens scenarijus: naują karantiną atlaikytų ne visi (28)

Pasigirstant perspėjimų apie ketvirtą koronaviruso pandemijos bangą ir galimą naują karantiną,...