Taigi, žodis avon iš tikro yra vietovardis. Anglijoje yra keletas upių kurios vadinasi būtent Avon. Viena Avon upė teka pro Bristolį, o kita šalia Birmingamo. Anot įvairių šaltinių, šios plūdės buvo sugalvotos meškeriotojų, kurie anuomet meškeriodavo būtent pastarojoje iš Avon upių.
Pirmosios avon plūdžių modifikacijos būdavo susikonstruojamos pačių meškeriotojų, apdailinus butelio kamštį, po to jį praduriant išilgai ir į pro tą skylę prakišant varnos plunksną. Tikra klasika!
Iš tikro avon plūdės greičiausiai buvo sugalvotos tuomet, kai delikačios stick tipo plūdelės tiesiog buvo per lengvos greitesnėje ir gilesnėje upėje, po stiprių liūčių ir panašiai. Taip pat, naudojant didesnės keliamosios galios plūdes buvo įmanoma užmesti gerokai toliau. Taipogi, sistemėlės kontrolė yra paprastesnė, kai plūdė pasižymi didesne keliamaja galia, ir pati avon plūdžių konstrukcija yra tokia, kad jas galima gana neblogai prilaikyti srovėje.
Avon ir stick plūdžių panašumai ir skirtumai
Iš pažiūros, avon ir stick tipo plūdės yra labai panašios. Abu plūdžių tipai pasižymi ilgais kiliais ir trumpomis bei ganėtinai storomis antenomis. Trumpos šių plūdžių antenos puikiai parodo greitus kibimus.
Tvirtinami abu šių plūdžių tipai prie valo taip pat panašiai – bent dviejuose taškuose: viršuje ir apačioje. Plūdės pritvirtinimui prie valo naudojami guminiai kembrikai.
Tačiau yra skirtumų. Stick tipo plūdės paprastai pasižymi itin ištemptu, lašo formos korpusu. Tuo tarpu avon plūdžių korpusas nors ir pasižymi lašo forma, jis gerokai mažiau ištemptas ir pasižymi gerokai išraiškingesniu „petimi“ toje vietoje, kur susijungia antena ir korpusas.
Skiriasi ir jų dydžiai. Stick tipo plūdės paprastai gaminamos iki 3–3,5 g. keliamosios galios, o va avon plūdės nuo 2–3 g. iki 8–10 g.
Dar verta pabrėžti, kad stick plūdės pasižymi sunkiais kyliais, tuo tarpu avon tipo plūdžių kiliai tikrai nėra sunkūs. Taip yra todėl, kad avon tipo plūdėms stabilumo suteikia sunkūs svareliai primontuoti sistemėlės apačioje, tuo tarpu stick plūdės dėl sunkių kylių jau yra gana stabilios srovėje.
Taip pat, esminis funkcinis skirtumas yra toks, kad stick plūdės yra skirtos lėtesnėms ir seklesnėms, paprastai iki 2 m. upėms. Tuo tarpu avon plūdės yra skirtos daug greitesnei ir kartais gilesnei srovei. Stick plūdės pravedant prilaikomos minimaliai, o va su avon tipo plūdėmis sistemėlę galima gerokai prilaikyti.
Jaukinimo taktika irgi gali būti visai kitokia, kai meškeriojama avon ir stick tipo plūdėmis. Iš esmės, kai meškeriojama delikačiomis stick plūdelėmis geriausia jaukinti dažnai ir po truputį principu musės lervomis ar kitais masalais. Tuo tarpu meškeriojant avon tipo plūdėmis, geriau jaukinti mums įprasta taktika, kai naudojamas pasunkintas pirktinis jaukas, kurio didžioji dalis suguldoma ant upės dugno žūklės pradžioje.
Kada rinktis avon tipo plūdę?
Mano nuomone, avon tipo plūdės puikiai tinka daugumai Lietuvos upių. Didesnėms upėms, kai vandens lygis daugmaž normalizuojasi ir mažesnėms upėms potvynio metu.
Dažnai avon plūdes vidurvasarį naudodavau Minijos vidurupyje, o va anksti pavasarį, esant aukštesniam vandens lygiui, tas pačias plūdes naudodavau Minijos aukštupyje, Salanto žemupyje ir kitose mažesnėse upėse.
Apibendrinus, avon plūdes reiktų rinktis tuomet, kai norima sistemėlę prilaikyti stipresnėje srovėje ir kai masalą norima pateikti griežtai prie dugno.
Apie sistemėles
Sistemėlės, kuriose naudojamos avon tipo plūdės yra itin paprastos. Rekomenduotinos sistemėlės su pagrindine svarelių grupe, kurioje būtų bent 80 procentų plūdės keliamosios galios. Ta pagrindinė svarelių grupė turėtų būti netoli kabliuko – paprastai iki 60 cm. nuo jo. Tarp kabliuko ir pagrindinės svarelių grupės rekomenduojama naudoti ne daugiau nei dvi grupes svarelių, išdėstytų tolygiai ir sudarytų iš 4–6 numerio svarelių ar mažesnių svarelių grupių. Kaip supratote, sistemėlėse su avon tipo plūdėmis, visi svareliai yra sukoncentruoti gan arti kabliuko. Taip yra todėl, kad meškeriojant šiomis plūdėmis sistemėlė dažnai yra prilaikoma. Todėl visa svarelių masė turi būti linkti arti dugno, o ne plevėsuoti aukščiau srovėje, kai meškeriotojas sistemėlę prilaiko griežčiau.
Verta paminėti, kad su avon tipo plūdėmis rekomenduotina naudoti ne ant valo užspaudžiamus svarelius, o užveriamus ir užfiksuojamus svorius, angliškai vadinamas olivettes. Taip yra todėl, kad avon plūdėms dažnai reikia daug svorio, kad jas išbalansuoti. Taigi, kai ant gana plono valo užspaudžiami dideli svareliai, valas tose vietose pažeidžiamas ir praranda savo tvirtumą. Tuo tarpu slankiojantys svoriai valo nepažeidžia.
Kartu su avon tipo plūdės geriausia naudoti pagrindinį valą kuris nėra itin storas, nes nukentėtų sistemėlės kontrolės galimybės. Aukso viduriu paprastai laikomas 0,16 mm. skersmens mono valas.
Apie tai, kokius kotus ir rites naudoti meškeriojant avon plūdėmis nesiplėsiu, nes iš esmės viskas, kas tinka žūklei stick tipo plūdėmis, tinka ir avon plūdėms. Kokius įrankius naudoti žūklei stick plūdėmis aprašiau praeitame šio žurnalo numeryje. Tik galbūt verta pridurti, kad naudojant sunkesnes, nuo 5 g. avon plūdės galima naudoti ir trumpesnius, 5–6 m. bolo tipo kotus.
Specifinės avon plūdžių modifikacijos
Negaliu nepaminėti vienos avon plūdžių atmainos – tai plūdės, kurios britų meškeriotojų tarpe vadinamos chubber. Anglų kalboje žodis chub reiškia šapalas. Taigi, tai yra specialios plūdės skirtos šapalų žūklei itin greitoje, raibuliuojančioje ir kunkuliuojančioje upėje.
Šios plūdės yra trumpos, neturi jokio kilio ir gan su stora antena. Storos šių plūdžių antenos reikalingos tam, kad būtų galima naudoti didelius masalus ir jie nepaskandintų plūdės darant pravedimą. Čia turiu omenyje padorius gabalus batono ar dešros ir panašiai.
Chubber plūdės dažnai savo forma primena „vilnietiškas“, Neries meškeriotojų naudojamas plūdes pagamintas iš putos. Deja, šiomis plūdelėmis sostinės meškeriotojai dažniausiai meškerioja kuojas naudodami perlines kruopas.
Pabaigai, dar kartą pasikartosiu, kad avon plūdės iš tikro idealiai tinka daugumai nuostabių mūsų upių meškeriojant stambias kuojas, šapalus, meknes ar strepečius. Taigi, jeigu nebandėte šių plūdžių – tikrai vertėtų šią britų klasiką praplukdyti ir Lietuvos vandenyse.
