aA
Uždraudus menkių žūklę jūroje, o ant Kuršių marių šią žiemą taip ir neužsidėjus ledo dangai meškeriotojų ilgametė tradicija šaltuoju metų laiku vykti meškerioti į pamarį, rodos, turėjo nutrūkti. Tačiau taip neįvyko, nes stintas galima puikiausiai žvejoti ne tik nuo ledo. Apie tai, kaip atskirti gerą stintų žūklės vietą, kuo skiriasi trys stintų žvejybos būdai – nuo krantinės, iš laivelio if nuo ledo – pasakoja stintautojai, uostamiesčio klubo „Memel coast fishing“ įkūrėjai Simonas Karalius ir Julius Rūkas.

Pirmiausia, pradėkime nuo to – kokios nuotaikos dabar pajūryje? Ar daug meškeriotojai sugauna stintų?

Simonas Karalius. Šitas sezonas labai gausus stintomis, tai stintautojai namo praktiškai visada sugrįžta su puikia nuotaika ir geru laimikiu. Labai laukėme to ledo, tačiau jau dabar galima konstatuoti, kad šįmet jo taip ir nebus. Bet mes prisitaikėme prie tokios žiemos – ne ką mažiau sėkmingai jas gaudome nuo krantinių.

Dar šiais metais atradome, kad galime plaukti jų gaudyti su laiveliais, kas šįmet labai išpopuliarėjo. Netgi galima pasakyti, kad net vasarą, kai plaukiame gaudyti kitos žuvies, nebūna tiek daug mariose laivelių, kaip kad dabar, žiemą. Nors oras tikrai dabar yra atšiaurus, lyja, krenta šlapdriba. Dažnai vyrauja stiprios srovės, pučia vėjai.

O koks būdas, visgi, populiaresnis – nuo krantinės ar iš laivelio?

Mes turime apie 5,5 km krantinės juostą Smiltynėje, kur gali žmonės patogiai žvejoti nuo kranto. Tačiau šiemet galima sakyti, kad žmonės ten jau nebesutelpa. Todėl alternatyva išplaukti su laiveliu yra tikrai geras dalykas. Juo labiau, kad žmonės šiais laikais mėgsta ir kažkokį privatumą. Ne paslaptis – gaudant nuo krantinės, nori nenori, dažnai tenka turėti kaimynystėje kolegų, kurie čia atėjo ne tik pažvejoti, bet ir kitokiais būdais „atsipalaiduoti“. Žvejodamas iš laivelio to gali išvengti. Nemažai kas mėgsta žvejoti tik savo artimų draugų rate. Todėl žūklė iš laivelio tampa vis labiau populiari.

Julius Rūkas. Žvejyboje iš laivelio turi daugiau galimybių pasirinkti žvejybos vietą, echoloto pagalba susirasti didesnius stintų būrius. Ir, galbūt, geriau pagauti.

Julius Rūkas
Julius Rūkas
© DELFI / Domantas Pipas

Jeigu ne paslaptis – kiek kainuoja žūklė iš laivelio?

J.R. Klaipėdoje vyrauja maždaug 25 eurų žmogui (už 7–8 valandų trukmės žūklę) kainos. Yra, kas mėgsta savo kompanijai išsinuomoti visą katerį, kuris kainuoja apie 200–300 eurų. Žmogui vis tiek išeina turbūt panašiai.

Iš esmės, tai yra įkandama kiekvienam?

J. R. Tikriausiai taip. Tačiau reikia įvertinti, kad žūklė nuo krantinės praktiškai nieko nekainuoja – susimoki eurą už keltą ir, radęs vietą, žvejoji nemokamai. O čia reikia mokėti. Ir žvejojant dažniau galbūt tie 25 eurai už vieną žūklę gaunasi ne taip jau mažai.

Patys prieš laida prisipažinote, kad širdyje esate labiau spiningautojai. Stintas gaudote tik šiuo laiku, kai gaudyti spiningu sudėtinga. O kiek metų žvejojate stintas tikslingai?

S.K. Na taip – spiningas yra pagrindinis įrankis, o stintų žūklė yra tik užsiėmimas tam tikru laiku, kai spiningauti sunkiau. Stintų žūklei mane „užkabino“ tėtis, davęs pabandyti pažvejoti nuo krantinės. Naujoko efektas suveikė – tada gerai pagavau ir „užsikabinau“. Po to visokių buvo žūklių – ir labai sėkmingų, ir prastų. Tai paskatino domėtis, kaip ta stinta migruoja, nuo ko priklauso jos kibimas, kaip daugiau pagauti ir t.t. Šis sezonas turbūt koks man 15-liktas, kai tikslingai ir pastoviai žvejoju stintas.

J.R. Simonas pradėjo nuo krantinės, o mane labiau patraukė žūklė nuo ledo. Pirmosios stintų žvejybos įvyko gal prieš kokį dvidešimt ar kiek daugiau metų. Tada ir žiemos būdavo visai kitokios – net į mokyklą kartais nereikdavo dėl šalčių eiti kokias dvi ar tris savaites. Kad ir kiek šalčio būdavo – maudavome ant ledo stintauti. O krantine žvejyba užkrėtė Simonas, su kuriuo susipažinau internete. Pradėjome kartu starkiauti, vėliau ir gaudyti stintas.

S.K. Iš tiesų, gal nelabai gali lyginti stintų žūklės nuo ledo ir nuo krantinės. Yra nemažai žvejų, kurie stintas žvejoja tik nuo ledo – perka palapines, atvažiuoja stintauti dviem ar trims paroms. Ledo žūklė turi savo romantikos elementų. Kita vertus, šįmet jie tokios progos neturėjo. O mes nuo kranto žvejojame be sustojimų.

Simonas Karalius
Simonas Karalius
© DELFI / Domantas Pipas

J.R. Iš tiesų, ir nuo kranto, ir iš po ledo ištrauktos stintos kvepia tais pačiais agurkais ir kas mėgsta jų žūklę – sugeba prisitaikyti. Daug žmonių atvažiuoja kelis šimtus kilometrų, kad pabūti ir prie krantinės. Susitinkam ten žmones iš visos Lietuvos.

Palyginus, koks yra šis sezonas? Ar iš tiesų jis – labai geras, kaip kalbama?

S.K. Pakalbinus senesnius žvejus, žvejojančius stintas ne vieną ir ne du dešimtmečius, visi sako tą patį – tokio gero sezono dar nėra buvę. Stinta kaip pradėjo kibti gruodžio viduryje, tai be didesnių tarpų ji „eina“ iki dabar. Net ir šiuo metu pagauta stinta nėra „šiurkšti“, stintų ikrų maišeliai nėra pasileidę. Vadinasi, iki jos neršto dar likę nemažai. Tad stintų sezonas dar tikrai nėra pasibaigęs ir ši žuvis kimba puikiai. Galbūt tik ne vienam ši žūklė jau yra kiek atsibodus, nes, nepaisant gero kibimo, žvejų ant krantinės kiek mažėja. Tačiau pagauti galima puikiai ir dideliais kiekiais.

J.R. Stinta aukštyn dar „nelipa“ – specialiai buvome nuvažiavę ir klausinėjome. Nei Nemune, nei Minijoje ar Pakalnėje jos dar nėra. Stinta paprastai pajuda iš marių, kur rinkosi visus tris mėnesius, vandeniu sušilus iki 7 laipsnių, tad yra prognozuojama, kad ji pajudės į upes tik po dviejų savaičių. Nerštas prasideda vandeniui sušilus iki 9 laipsnių. Tad tikėtina – mažiausiai dvi savaites čia, mariose, ją dar gaudysime. O jei atšaltų – gal ir gerokai ilgiau.

Kaip manote, kodėl šiemet tiek daug stintų?

J.R. Nors Lietuvoje visą vasarą ir rudenį vyravo sausros, iš tiesų vandens kiekiais čia, mariose, mes tikrai nesiskundėme. Nes beveik visada vyravo vakarų vėjai, kurie neša vandenį iš jūros ir yra palankūs šių žuvų migracijai.

Pavyzdžiui, praeitą žiemą buvo atvirkščiai – vyravo rytų pietryčių vėjai, nešantys vandenį iš marių. Jo lygis mariose nukrisdavo metrą ir daugiau ir stintos tikrai buvo mažai. Gal būt yra dar ir tai, kad kai vanduo čia žemas- stinta migruoja farvateriu, gilesnėmis vietomis ir prie krantinės, kur yra pakankamai seklu, stintos tiesiog nepriartėja. Ir atvirkščiai – kai vanduo mariose aukštas, stintas juda palei krantą ir žvejai jas traukia.

Kuo iš esmės skiriasi stintų žūklė nuo ledo ir nuo krantinės?

Na, krantinėje tu esi priverstas žvejoti ten, kur gavai vietą. Žuvies nepaieškosi. Tad šiuo atveju tu dalyvauji savotiškoje loterijoje – arba pataikei gerai atsisėsti, ir stintų būrys vakare prasuks pro tave, ar ne. Stinta migruoja tokiu koridoriumi, ir jeigu tu pataikei užmesti vietą, kur tas koridorius nepraeina – ten gali būti liūdnoka. Tuo paaiškinama, kodėl vieni traukia žuvis vieną po kitos, o greta, kaimynystėje, kažkas skundžiasi nekiba. Gaudant nuo ledo gali pats bandyti susirasti žuvį, jei tau nekimba. Lengviau keisti vietą.

J.R. Aš dar pridėsiu. Gaudant nuo ledo mes paprastai naudojame trumpas, metro ar kiek ilgesnes, sistemėles su 4 avižėlėmis. Tuo tarpu žvejojant nuo krantinės – 1,7–2 metrų sistemėles su daugiau – (dažniausiai 6) kabliukais.

O gaudant iš laivelio mes išbandėme įvairiausius būdus. Pavyzdžiui, Simonas imitavo žūklę nuo ledo žvejojo žieminė meškerėle, aš gaudžiau dugnine meškere, lyg gaudyčiau nuo krantinės. Mūsų rezultatai buvo apylygiai ir skyrėsi gal tik keliais šimtais gramų. Tad galima daryti išvadą, kad didelio skirtumo, kaip žvejosi nėra. Kas kaip įpratęs, kaip kam smagiau žvejoti – tas taip gali ir gaudyti. Visgi, žūklė iš valties turi didžiulį pranašumą, kad tu gali laisvai judėti ir susirasti žuvį. Be to iš valties gali stintas sėkmingai gaudyti visą dieną, gaudydamas 10 ar 8 metrų gylyje, kur stinta susirenka praleisti dienos. O vakare perplaukti sekliau, kur ji migruoja. Tuo tarpu, žvejojant nuo krantinės geresnis stintų kibimas paprastai prasideda tik vakare, apie 16.30, kai žuvis priartėja prie kranto.

Ir dar turbūt didelis privalumas, kad gaudant laivelyje nėra to kaimyno, kuris pagauna daugiau?

J.R. Sakyčiau, kad gal greičiau, kaip mūsų kraštuose sakoma, vilioja pabėgimas iš „kolchozo“. Vis dėl to, žmonės turi skirtingus interesus. Vieni nori pažvejoti, pabūti gamtoje, gerai praleisti laiką. Kiti nori „pailsėti“, o to „poilsio“ būdų yra įvairių. Kartais pasitaiko, žvejojant nuo krantinės turėti iš abiejų tokių „poilsiaujančių“. Vienoj pusėj, žiūrėk, koks Kaunas, kitur – Alytus. Kartai būna labai „linksma“. Visgi, maža ta mūsų krantinė. Plaukdamas su laiveliu nuo tokių variantų gali apsidrausti.

Ar būna, kad krantinėje visai nebūtų vietos?

Yra buvę keletas savaitgalių. Tokių, kai žmonės persikėlę į Smiltynę, grįžo atgal į Klaipėdą taip ir neradę vietos. Kitu laiku vis tiek rasi, kur prisiglausti. Be to, yra kad ruožų (pavyzdžiui, atkarpa tarp Senosios perkėlos ir delfinariumo) kur visada rasi vietų. Bet čia komforto nedaug – tenka stovėti ant akmenų, todėl niekas ten nesiveržia. Žmonės vis tiek nori komforto, kad būtų kur patogiai pasistatyti kėdę, nutūpti. Gaudoma juk naktį, ilgai.

Tęsinį žiūrėkite laidos įraše.

Kablys.lt
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(2 žmonės įvertino)
5.0000

Negali patikėti, bet tiesa. Laikinai į mūsų ežerus sugrįžta verslinė žūklė (31)

Žinodamas, kas vyksta paskutiniu metu už uždarų durų vyriausybės koridoriuose, vis tiek...

Užbaigta socialinė–ekonominė studija apie nėgių reikšmę: kokį lietuvių požiūrį ji atskleidė? (2)

Artimiausiu metu Lietuvos Aplinkos ministerijai bei kitoms už žuvies apsaugą atsakingoms...

Ką ir kur bus galima žvejoti nuo balandžio mėnesio (6)

Aplinkos ministerija primena, kad karantino metu žvejojantieji turi laikytis saugaus, didesnio...

Karantino laikotarpiu aplinkosaugininkams padeda ir gyventojai

Šalyje paskelbus karantiną , dėmesys aplinkosaugai nesumenko. Apie gamtai daromą žalą vien...

Sulaikyti žeberklu žuvis badę brakonieriai (1)

Įspėjimų, kad aplinkosaugininkai dirba ir karantino metu, paiso ne visi. Štai naktį iš kovo 25...

Top naujienos

Kasiulevičius ir Ambrozaitis apie naują COVID-19 bangą rudenį: gali būti, kad vaistai jau bus (193)

Lietuviams pakankamai neblogai laikantis karantino, sveikatos apsaugos sistema kol kas nepatiria itin...

Greitųjų koronaviruso testų jau galima rasti internete: ką būtina apie juos žinoti (151)

Greituosius koronaviruso COVID-19 testus nesunkiai jau galima rasti ir internete, oficialiose ir...

Užkalnis. Kaip gyvensime, kai karas baigsis? (290)

„Kada baigsis visos tos nesąmonės? Kada viskas sugrįš, kaip buvo iki šiol?“ – tokį...

Po mirčių Ukmergėje – administracijos direktoriaus atsakas: nematau nė vienos padarytos klaidos (97)

Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktorius Darius Varnas laidoje Delfi diena...

Tragiška avarija prie Lentvario: automobilis keliskart vertėsi ir sustojo prie užrašo „Hell“, vairuotojas žuvo

Tragiška avarija Vilniaus pakraštyje, prie Lentvario, Lentvario g. , įvykio trečiadienio vakarą,...

Atidėjus ministerijų jungimą, kartojasi kraustymosi į Kauną scenarijus (68)

Vyriausybei atidėjus Ekonomikos ir inovacijų bei Energetikos ministerijų jungimą, valdančiųjų...

Eurolygos čempiono patarimas „Panathinaikos“: jums reikia ne Obradovičiaus, o Šaro

Atėnų „Panathinaikos“ klube praeityje rungtyniavęs ir 2011-aisiais Eurolygą laimėjęs Aleksas...

COVID-19 atvejų pasaulyje – 913 tūkst., mirčių nuo šios ligos – per 45 tūkst. (12)

Pasaulio sveikatos organizacija trečiadienį vakare paskelbė naujausią naujojo koronaviruso...

PSO kelia nerimą koronaviruso pandemijos „greita eskalacija“ (20)

Pasaulio sveikatos organizacija ( PSO ) trečiadienį pareiškė, kad jai kelia nerimą pastaruoju...

Skaičiai užminė mįslę: krizę išgyvenančioje Italijoje - mirtingumo statistikos paradoksai (233)

Italijos paskelbti duomenys apie gyventojų mirtis rodo, kad regione, kuriam priklauso Milano...

|Maža didelių žinių kaina