Didesnė oro permainos, ypač staigus atšalimas gegužės mėnesį išties yra bjauroka situacija spiningautojui. Lydekos tada, kaip sako Dzūkijoje, „atgula“. Panašu, kad gal net kokias 2–3 dienas beveik nesimaitina, aplimpa dėliukėmis, sunkiai reaguoja į daugelį įprastų masalų.
Ką daryti? Paprasčiausia, žinoma, tokiu metu nežvejoti – po dienos kitos žuvys prisitaikys prie pasikeitusios situacijos ir kibs puikiai, bet, jei noras žvejoti stipresnis arba dalyvaujate varžybose, galima gaudyti ir tokiu laiku ir pagauti, nors susitaikykite su tuo, kad reikės įdėti daug daugiau pastangų, kad suvilioti vieną kitą pasyvią aštriadantę.
Mat netgi jei lydeka ir nesiruošia ėsti – jos plėšrumo ir agresyvumo instinktai, tegul ir gerokai susilpnėję, išlieka ir tai suteikia galimybę ją pagauti.
Iš praktikos žinau, kad tokiu laiku lengviausias būdas ją suvilioti – gaudyti guminukais, juos vedant lėtai palei pat dugną, kur lydekos tuo metu būna. Jeigu pataikai aštriadantei pravesti pro nosį – ji greičiausia vis tiek nepraleis progos jam grybštelti ir gal būt užkibs.
Kitas būdas, kokį aš dažniausia naudoju – pradedu žvejoti skęstančiais vobleriais (ir lėtai lėtai palei pat dugną juos traukiu, timpteldamas po kelis ar keliolika centimetrų. Toks gaudymo būdas reikalauja gero masalo įvaldymo ir jo jautimo – traukti reikia virš dugno, o ne juo (kitaip jo trišakiai apsivels žolėmis ir nieko nebus), tad turi gerai apskaičiuoti, kur yra tavo masalas.
Kartais žuvų aktyvumą išgelbsti kažkoks, rodos, nelogiškas sprendimas. Pavyzdžiui, jeigu iki tol sėkmingai žvejojote natūralaus spalvinimo vobleriais, pabandykite, kad ir gaudant skaidriame kaip ašara vandenyje, uždėti kuo ryškesnį voblerį, kokį ryškiai salotinį, raudoną ir pan. Spalva, kaip ir virpesiai, gali sunervinti dugne „miegančią“ lydeką ir ji gali išdrįsti „iš piktumo“ nubausti tą žuvelę - išsišokėlę.
Retais atvejais, bet man yra keletą kartų pasitaikę, tokioje situacijoje gali padėti masalo tipo keitimas. Sakykim, jei iki tol sėkmingai gaudėte tvičingu, traukiamų kažkur viduryje vandens, o pasikeitus orams, jo niekas nenori, pabandykite užsidėti giluminį crank bait tipo voblerį ir lėtai lėtai vesti jį padugne. Arba lengvai padžigaukite prie dugno vadinamu ratlinu – intensyvūs virpesiai lydeką geba išerzinti.
Gaudant per orų kaitą dažnai gelbsti ir vadinamas kibimo „išlaukimas“. Jei spiningauji sąžiningai visą dieną, greičiausia vis tiek pataikysi ant nors keliolikos minučių trunkančio lydekų suaktyvėjimo.
Na, o kalbant apie vietas, mano nuomone, jos niekur iš gerų pavasarinių vietų, kur stovi balta žuvis, neišeina. Tiesiog kurį laiką nesimaitina ir beveik nereaguoja į masalus ir jei keisime vietą – greičiausia nieko nepešime. Išimtis gali būti tik tada, kaip ir karpinių žuvų mailius iš tos vietos pasitraukia kažkur kitur, tada jau reikia nežiopsoti ir ieškoti naujos jo buveinės.
Pagauti lydekų galima ir per didžiausią orų kaitą, tačiau pastangų reikia įdėti daug daugiau.
Žurnalas „ŽvejOK“
