aA
Senvagėse visų pirma žavi tuo, kad čia niekada iki galo nežinai, kokią žuvį pagausi. Daugiausia, aišku pasitaiko pagauti kuojų, ešerių, tačiau neretai papuola strepečių, šapalų, meknių, karšių, lydekų. O gaudant tokių upių, kaip Merkio ir Šalčios senvagėse- retkarčiais pasitaiko sugauti ir taurių žuvų – upėtakių ir kiršlių. Į senvages jie užsuka trumpam pamedžioti iš pagrindinės srovės ir dažniausia papuola prie pat pratakios senvagės įėjimo į pagrindinę upę. Iš dar labiau (žiemą) egzotinių žuvų, nenuostabu nuo ledo, ypač pavasarį sugauti karpių ir karosų. Jie čia atkunta gana anksti.
Ešerys
Ešerys
© Shutterstock

Aišku, kiekviena žuvis senvagėse turi savo mėgiamas vietas, kuriose ją rasti daugiausia yra šansų. Trumpai aptarsiu dviejų pagrindinių – ešerių ir kuojų gaudymo senvagėje subtilybes.

Senvagių ešeriai

Ešeriai senvagėje būna dviejų rūšių – vadinamieji vietiniai ir atplaukiantys iš pagrindinės upės. Vietiniai ešeriai paprastai nebūna labai dideli – retai pagauni didesnių kaip 100 gramų. Užtat juos senvagėje rasi praktiškai visuomet. Tuo tarpu atklystantys iš upės pamedžioti ešeriai, išsiskiriantys kita spalva ateiviai – sunkiau nuspėjami. Užtat jie būna daug didesni ir dažnai jų pagauni ir ne po vieną. Didžiausias ešerys, kurį iki šiol pavyko pagauti senvagėje svėrė apie kilogramą. Per pus mažesnių pagaunu ganėtinai dažnai.

Ešeriai senvagėje, kaip ir ežeruose, elgiasi panašiai. Kai jie medžioja – užveja mailių į pačias seklumas ir gali jų pagauti vos ne sprindžio gylyje. Kai ledas nestoras ir skaidrus – kartais savo akimis matai visą procesą. Beje, renkantis vietas ešerių medžioklei, esu pastebėjęs, kad mailiuko visada būna daugiau toje senvagės dalyje, kurią daugiau ir ilgiau apšviečia saulė. Šešėlyje būti mailius nemėgsta ir nenuostabu, kad ieškantys grobio ešeriai elgiasi taip pat.

Kai dryžuočiai nemedžioja, tuomet tūno giliau, duobėse, ties staigesniais senvagės posūkiais, susiaurėjimais, ties įvairiomis slėptuvėmis – prie įvirtusių medžių, žolių kupstų, kitų priedangą teikiančių vietų. Visur kur yra nors šiek tiek gylio, yra kur pasislėpti ir iš kur puldinėti mažesnes žuvis. Ešeriams senvagėse paprastai būdingi keli suaktyvėjimo, ar kaip žvejai vaidina – „pakilimo‘ etapai. Paprastai jei aktyvias medžioja seklumose anksti ryte ir pavakaryje, o dieną tenka jų ieškoti slėptuvėse.

Kadangi šie plėšrūnai senvagėse paprastai medžioja nedidelį mailiuką, tai žvejoti jas čia perspektyviausia labai nedidelėmis blizgutėmis. Kimba, aišku, ir ant avižos. Vidurį žiemos gal net geriau, vis dėl to, avižėle aš dažniausiai senvagėse dažniau gaudau „baltą žuvį“ nei ešerius. Viliojant ešerius, ne taip retai pasitaiko pagauti ir vieną kitą lydekutę, tačiau jos čia kaip taisyklė čia nebūna didelės. Stambios lydekos į senvages paprastai užsuka tik pavasarį, ieškodamos povandeninių žolynų nerštui.

Ešeriai
Ešeriai
© Shutterstock

Kuojos

Kuojos senvagėse dažniausia būna gilesnėse vietose nei ešeriai – jas paprastai randi pačioje buvusioje vagoje ar dažniau – ties jos kraštu, arčiau senvagės vidurio. Ypač tą galimą paakyti antroje žiemos pusėje ir pavasarį. Ir vis dėl to, stambiausios kuojos dažniausia užkimba sekliau, t.y. ten, kur maitinasi: prie kokio žolynų pakraščio ar nuskendusio kelmo, tarpe tarp žolių, kur gylis gali nesiekti ir 30 centimetrų.

Stambiausią kuoja, kokią iki pavyko ištraukti Senvagėse svėrė apie 800 gramų. Nors daugybę kartų teko pralaimėti dvikovas su panašiomis, o gal ir dar didesnėmis „motinėlėmis“ ir prarasti avižėles. Nieko čia keisto – gaudai plonais valais, o gylis juokingai mažas. Aišku, bandau su tuo kovoti naudodamas patobulintas balalaikas, su gerai veikiančiu ritelės prasisukimu, montuodamas ilgesnius ir elastingesniu jų strypelius, bet ne visada ir tai padeda. Gaudant sekliai užkibusi stambi raudonakė paprastai iškart „paprašo“ iš ritės poros metrų valo. Labai svarbu prieš gaudant išsigręžti eketę tokią, kuri neturėtų aštrių kampų ir briaunų – į jas žuvys dažniausia ir nupjauna valą.

Nepaistant visų problemų, kartais pavyksta pagauti kokias penkias tokias kuojas gerokai virš 0,5 kg – tokia diena įsimena ilgam ir verčia ten važiuoti dar ir dar.

Jei vanduo senvagėje skaidrus – tenka naudoti pačius ploniausius valus – 0,07-0,08 mm. Valo storiui kuojos labai jautrios. Tačiau jei yra atlydys ir eketėse vanduo tamsus – drąsiai valą storinu iki 0,11 mm – lamingai pasibaigusių dvikovų skaičius išauga keleriopai.

Visą žiemą senvagėse gaudant kuojas ir kitą ‚baltą‘ žuvį neblogai veikia jaukas, ypač jei ten yra srovė. Jaukinti geriau ne šėryklėle, o leidžiant jauko šleifą iš toliau link eketės – plačiai pasklidęs jaukas iš toli privilioja žuvis. Nors atvirai pasakius, pats jauką naudoju tik paskutiniu atveju, jei niekaip kitaip nesiseka pagauti. Mat jaukas paprastai suvadina prie eketės smulkesnę ir vidutinė žuvį –laimikyje pradeda vyrauti iki 100 g. sveriančios kuojytės. Gali jų pritraukti daug, bet kas iš to. Mane labiausia domina stambesnių žuvų gaudymas – važiuoju čia tikslingai paieškoti didesnių egzempliorių.

Pagrindinį kuojų racioną čia sudaro įvairūs srovės nuo žolių ar paties ledo plaunami vabaliukai ir kiti žemės ir vandens gyviai. Todėl tradicinės musės ar uodo trūklio lervos čia žvejojant tikrai nėra pats geriausias pasirinkimas. Aš mėgstu senvagių kuojas aktyviai žvejoti plika avižėle be masalo, imituojančia kažkurį iš tų gyvių. Vietiniai tokias avižėles vadina „bužiukais“ – tai juodos ar rudos spalvos masalai, turintys varinį ar sidabrinį pilvelį ir specialią formą. Kuojos, ypač pavasarį čiumpa juos daug noriau nei trūklius.

Beje, prie pastarųjų žuvis senvagėje taip pat nesunku pripratinti jaukinant. Viena įdomiausių senvagių keistenybių, kalbant praktiškai apie visas žuvis – žuvys čia visada teikia pirmenybę miniatiūriniams masalams. Jeigu gaudant kur kitur dažniausiai ant avižėlės veriame 2 – 3 ar daugiau uodo trūklio lervų, tai žvejojant senvagėje veiksmingiausia viena nedidelė lervutė, užverta per galvutę prie kuo mažesnės avižėlės.

Kitas skirtumas tarp žvejybos senvagėje ir kokia me ežere – virpinimo intensyvumas. Senvagėse tiek ešeriai, tiek ir kuojos nemėgsta intensyvaus „sportinio‘ avižėlės virpinimo, daugelio pamėgto gaudant ežeruose ar tvenkiniuose. Truputį stipriau pavirpinai – ir žuvis pasibaidė. Žvejodamas skaidriame vandenyje ne kartą stebėjau tokį procesą. Nuleidi avižą – atplaukia graži kuoja pažiūrėti, tik smarkiau ją suvirpini – iškart apsisuka ir nuplaukia. Daug kas to nesupranta, todėl tenka stebėti daug žvejų, nulipančių nuo ledo su varganu laimikiu, nors tą dieną tikrai kibo neblogai.

Kuojas ir kitas žuvis čia geriau vilioti taip pat, kaip ir žvejojant upėje – lėtais plastiškais judesiai pakelti avižėlę ir vos vos judinant sargeliu – ją nuleisti.

Kai kuojos ožiuojasi ir visai nenori kibti, tenka jas žvejoti užsidėjus pačią mažiausia juodos spalvos avižėlę, ploniausią valą ir leidžiant jai kuo toliau nusklęsti prie eketės. Žuvys į ją vis tiek reaguoja, tik pats kibimo momentas būna labai trumpas – kuoja masalą įsiurbia ir iškart paleidžia, įsiurbia ir iškart paleidžia. Svarbu pataikyti momentą užkirsti, kai ji laiko masalą burnoje.

Kartais geriau veikia kitas metodas – nuleidi masalą ant dugno, pavirpini ir vėl guldai ant dugno. Beveik visada senvagėje žuvys kimba ne lenkdamos, o ištiesdamos sargelį. Todėl prisieina gamintis specialius sargelius, geriausia rodančius būtent tokį kibimą.

Dažniausia senvagėse žvejoju dvejomis meškerėlėmis – vieną, su ilgesniu sargeliu pastatau ant ledo, nuleidęs masalą ant dugno, su kita žaidžiu. Pagal rezultatus matau, koks metodas šiandien geriau veikia.

Kablys.lt
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Muselininkas – apie žvejų Eldoradą tolimojoje Rusijos Šiaurėje (1)

Gyvenime visada smagu atrasti kažką naujo, juolab nuvykti ten, kur žmogus koja – retas svečias....

Naujausia statistika: ar Lietuvoje mažėja žvejų? (31)

Sprendžiant pagal naujausius Aplinkos ministerijos pateiktus leidimų mėgėjiškai žūklei...

Žūklė gyliuose. Kokias rites rinktis? (2)

Mūsų portale jau skaitėte apie inercines rites , skirtas poledinei (arba „išvaltinei“, jei...

Brazilijoje brakonieriai medžioja delfinus, kurių mėsa yra masalas gaudyti šamus (1)

Amazonės delfinai yra protingi ir draugiški žinduoliai, kurie, regis, moka šypsotis ir...

Žvejybos kontrolei Baltijos jūroje – jungtinės pajėgos (14)

2020 m. vasario 4 d. Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos...

Top naujienos

Skaudi netektis: mirė poetas Kęstutis Navakas papildyta šalies vadovų komentarais (291)

Eidamas 56-uosius metus sekmadienį mirė poetas Kęstutis Navakas. Tai BNS patvirtino Lietuvos...

Nemokamų studijų vietų daugės penktadaliu, bet likusiesiems džiaugtis nėra ko (33)

Šiais metais studijos, palyginti su praėjusiaisiais, kainuos daugiau, tačiau daugės ir valstybės...

Kenčia, bet nedrįsta spręsti: ne vieną problemą išspręsti padės ginekologės, urologo ir seksologo patarimai (15)

Daugelį žmonių kamuoja problemos, susijusios su seksualiniu gyvenimu, tačiau paprašyti...

Narkobarono Pablo Escobaro našlė atvira: gyvenimas priminė kraupų žaidimą knygos ištrauka (14)

Victoria Eugenia Henao savo melodramatišką gyvenimo istoriją pasakoja atsiminimų knygoje „Mano...

Galingi ciklonai atkeliauja į Lietuvą: po rekordiškos šilumos užklups permainos

Vakarų ir Šiaurės Europoje šią savaitę vėl siautės galingi ciklonai. Stipraus vėjo bei...

Meilė treneriui: Šaro interviu nutraukė „Žalgirio“ amerikiečių siautulys (6)

Šarūnas Jasikevičius duodamas interviu tiesioginiame eteryje po pergalės Karaliaus Mindaugo...

„Žalgirio“ rūbinėje – pagyros „sužvėrėjusiam“ Ulanovui ir pažadas stipriai atšvęsti (14)

„Pasižiūrėkite, kokie visi laimingi. Gruodį rūbinė būdavo kaip per laidotuves, o dabar visi...

Turtingųjų stovyklavimo ypatumai: palapinėse stovi plokščiaekraniai televizoriai, sofos ir net dušas (21)

„Ruoškis, važiuosim pirkti kupranugario“, – gaunu žinutę iš Mišelio, mano angliškai...

Aptiko naują virusą su mokslininkams nežinomais genais: pavadino jaravirusu (19)

Mokslininkai aptiko mįslingą virusą , kurio genomą, rodos, beveik visiškai sudaro iki šiol...

Santykių ekspertas pataria: kada tėvai kaimynystėje padės išgelbėti santuoką, o kada – sugadins gyvenimą (4)

Su vyru planuojame statyti namą labai arti tėvų. Turime sklypą, tačiau sudvejojome, ar priėmus...

|Maža didelių žinių kaina