aA
Visai neseniai žiniasklaidoje nuskambėjo istorija apie šiukšlių konteineryje sumestus po žūklės varžybų maišus su žuvimi. Vėliau paaiškėjo, kad šios žuvys ten greičiausiai atsidūrė ne po varžybų, o po treniruotės, bet šiuo atveju tai ne taip ir svarbu. Svarbiau, kokius klausimus ši istorija iškėlė ir ko galime iš jos pasimokyti.
Laimikis ir šiukšlių konteineriai
Laimikis ir šiukšlių konteineriai
© DELFI koliažas (shutterstock nuotr.)

Pirmas klausimas, kuris man iškart iškyla – kiek mes patys susimąstome, kas yra tas žvejybos laimikis ir kas yra žvejyba? Pabandykime į jį atsakyti. Žuvys yra gyvybės dalis, gyvūnas, kurį mes pagavę (jeigu nepaleidžiame), nužudome. Ir mes nesame čia vieni. Žuvys žudo ir pačios, rydamos vieną kitą.

Žuvis žudo vandens paukščiai, ūdros, ruoniai, kiti gyvūnai. Taip jau gamtoje surėdyta ir nieko čia nepadarysi. Visgi skirtumas tarp mūsų, žmonių, ir mūsų „kolegų“ iš gamtos yra, nes jie žudo dėl to, kad galėtų išgyventi patys ir kitų alternatyvų neturi. Mes daugeliu atveju žudome dėl malonumo bei turime galimybę rinktis. Rinktis, ar apskritai žudyti? O jei žudyti, tai kiek, kokiu mastu ir svarbiausia – dėl ko?

O dabar pereikime prie žvejybos. Manau, kad tai vienas iš nuostabiausių būdų patirti malonumą. Kokybiškai praleisti laiką gamtoje, gaudant žuvį. Gauti adrenalino ir azarto, stengiantis pergudrauti žuvį. Patikrinti savo teorijas praktiškai. Galime tęsti, bet ar šiame apraše gali būti – nužudyti kuo daugiau žuvų? Nemanau. Arba šiuo atveju kalbama apie verslinę ar brakonierišką žūklę – truputį kitokį reiškinį.

Jeigu iki šios vietos sutinkate su manimi – judame toliau.

Ar galima, kaip sakoma versle, pasiekti situaciją „win – win“. Kad ir mes patirtume malonumą, ir žuvis liktų gyva? Žinoma. Tuo mes skiriamės nuo medžiotojų. Paleisti žuvį gyvą atgal beveik visada įmanoma. O žinant kaip – dar ir su didesne ar mažesne garantija, kad ji išgyvens. Taigi, būtinybės žudyti nėra. Dar svarbiau, kad malonumas nuo to, ar ją nužudei, ar ne, iš esmės nuo to nepriklauso.

Taigi, žuvies žudymo priežastys akivaizdžiai yra kitos. Pabandysiu jas įvardinti:

A. mes pagautą žuvį vartojame maistui arba atiduodame tiems, kas tai daro
B. Mes trokštame garbės, todėl tempiame laimikį namo arba laikome ant ledo visą dieną, kad galėtume visą nufotografuoti.
C. Mes tiesiog apie tai nesusimąstome.

Pradėkime nuo pirmojo. Nematau nieko blogo, jeigu taisyklių leidžiamą žuvies kiekį (o dar geriau – mažesnį) pasiimame namo, kad jų suvalgytume patys ar suvalgytų mūsų šeimos nariai. Galbūt tikrai ne visi turtingai gyvename ir sugauta žuvis paįvairina ar praturtina mūsų stalą. Galų gale šviežią žuvį valgyti yra tikrai sveika.

Nemanau, kad yra labai blogai, kai savo pagautą žuvimi pasidaliname su sunkiau gyvenantiems giminaičiams ar kaimynams. Nužudyta žuvis šiuo atveju tarnauja didesniam gėriui – pagerina gyvenimą sunkiau besiverčiantiems žmonėms. O tai kilnus tikslas.

Visiškai kitas reikalas, kai kalbame apie norą pasigirti. Parneštas maišas žuvies vis dar daug kam simbolizuoja žvejo „kietumą“, o gulintys ant ledo kalnai ešerių, karšių ar kuojų, įkelti vaizdo pavidalu į „veidaknygę“ – jo šaunumą. Tuštybė? Sutikim, juk taip.

Bet žmogus – socialinė būtybė, pripažinimo ar įvertinimo poreikis yra vienas iš svarbiausių. O įvertinimas tokiu atveju, vienokia ar kitokia forma, dažniausia ateina. Bet kokia kaina? Ar verta dėl to nužudyti tiek žuvies? Galų gale, kur padedami tie maišai kaulėtų plakių, karšiukų ir kuojų, tempiamų maišais ir kibirais namo, man visada lieka mįslė. Geriausiu atveju jie sušeriami katinams ar kažkam išdalinami. Blogiausiu – jų likimą galite perskaityti šio straipsnio pavadinime.

Ar šis būdas vienintelis, norint sulaukti pripažinimo? Tikrai ne, juk visai nesunku išsirinkus didžiausią iš pagautų žuvų, estetiškai nusifotografuoti su ja. Gražus vienas karšis ar ešerys žvejo rankose ar šalia duos didesnį efektą, nei krūva mažų, suguldytų ant ledo. Tereikia truputį kūrybingumo ir pastangų.

Yra trečia kategorija žvejų, tai – žvejai sportininkai. Čia viskas matuojama gramais ir kilogramais, reitingo ar baudos taškais ir į žuvį, kaip į gyvybę, priešininkę ar malonumo suteikėją, kiek teko pastebėti, niekas rimtai nežiūri. Kaip ir į gamtos grožį bei kitus šalutinius reiškinius.

Varžybų esmė – apgaudant kolegas gaunamas adrenalinas ir garbė. O žuvys šiuo atveju tampa tik priemone tam tikslui pasiekti, todėl nieko nuostabaus, kad ir pagautos žuvies likimas čia lieka varžybų organizatorių sąžinės reikalu. Per varžybas esant šalčiui, gal ir neįmanoma išgelbėti žuvų, bet per treniruotes juk niekas nekliudo, pereinant į kitą eketę, paleisti ten žuvis?

Ar mes, paprasti meškeriotojai, galime pakeisti vyraujantį požiūrį į žuvį? Žinoma. Pirmas darbas, ką galime nesunkiai padaryti, tai nefotografuoti masės smulkių žuvų ant ledo ir nekelti jų į socialinius tinklus. Antra, negirti (ar „nelaikinti“) taip darančių kolegų. Gal, atvirkščiai – švelniai trūktelti juos „per dantį“. Trečia, stenkimės paleisti mažesnes žuvis, kai mus mato kuo daugiau žmonių, o jei turime galimybe – dar ir nufilmuokime bei pasidalinkime įrašu. Patikėkit, geras pavyzdys, kaip ir blogas, užkrečia. Pokyčiai prasideda kiekvieno mūsų širdyje.

Kablys.lt
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Siūloma uždrausti žvejoti lašišas dar dvejose Nemuno atkarpose (7)

Aplinkos ministerija parengė Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių pakeitimo projektą,...

Siūloma didinti padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo įkainius (5)

Aplinkos ministerija parengė įsakymo dėl Vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams...

Siūloma nustatyti prievolę per verslinę žvejybą naudoti telemetrinę stebėjimo įrangą (15)

Žvejai verslininkai privalo turėti ir nustatyta tvarka naudoti telemetrinę stebėjimo sistemą (...

Lietuvos ežerai gausiai įžuvinti šamų jaunikliais (36)

Vykdant Žuvų ir vėžių įveisimo į valstybinius vandens telkinius 2020 metų planą, didieji...

Bražuolė bus pirmoji iš užtvankos gniaužtų išlaisvinta šalies upė (37)

Bražuolės užtvanka Neries regioniniame parke – pirmoji šalyje gamtosaugos tikslais demontuota...

Top naujienos

Pasinaudojus kredito atostogomis, sunkumų gali kilti vėliau: rudenį ir žiemą gali būti didelis paaštrėjimas (24)

Delfi laidoje „Delfi 11” kalbinti ekspertai pažymi, kad karantinas padarė įtakos būsto...

Beirute sprogęs krovinys buvo iškrautas iš rusų milijonieriui priklausiusio laivo (524)

Remiantis žiniasklaidos pranešimais, didžiulis kiekis amonio nitrato, rugpjūčio 4 dieną...

Valančiūnas pakėlė Goberto mestą pirštinę, bet „Grizzlies“ akcijos toliau krenta (3)

Nors grizliai įprastai miegoti eina žiemą, Memfio „Grizzlies“ snaudžia vasarą. Tenesio...

Per mėnesį tapo madingiausiu gėrimu Lietuvoje: pardavimų rekordus muša Plungėje (85)

Tik degalinėse parduodamas ryškių spalvų geriamasis šerbetas „Frozen“ vos per mėnesį tapo...

„Tour de Pologne“ etapo finiše – baisi griūtis: kaltininkas pasmerktas, aukos gyvybė pavojuje (13)

Tradicinės daugiadienės „Tour de Pologne“ dviratininkų lenktynės prasidėjo šiurpia griūtimi...

Iš jos mokykloje šaipysis. Bet jei tai įvyks, aš būsiu laimingiausias tėtis pasaulyje (73)

Vilnietis Ernestas Pliuška, „Facebook“ įraše pasidalinęs itin jautria žinute apie savo...

Lietui pasitraukus termometrų stulpeliai šoktelės iki 26 laipsnių (2)

Šiandien mūsų šalį dar tvirčiau apglėbs anticiklonas, kurio centrinė dalis bus tiesiai virš...

Jurga Jurkevičienė

Kaip aš – Druskininkų mokinukė – identifikavau anoniminio laiško autorę specialiai Delfi Plius, Druskininkai (2)

„Jurga, ar žinai, kad esi – ragana? Na, burtininkė, kaip ten – ta, kurias Viduramžiais...

Feisbukas kaista: tiki, kad kaukės kenkia, o planetų išsidėstymas rodo, ką daryti (195)

Feisbuke keli šimtai lietuvių pasidalino įrašu, kuriame drąsiai teigiama, kad kaukės neva yra...

|Maža didelių žinių kaina