aA
Pavasario saulei smarkiau sušildžius vandenį daugumai žuvų instinktai ima priminti, kad artėja neršto metas. Skirtingų rūšių žuvys nerštui renkasi vis kitokį laiką ir kitokią vandens temperatūrą. Žuvų neršto laiką ir ypatumus žinantys žvejai tai gali išnaudoti sėkmingesnei laimikių paieškai prieš nerštą ir po jo.
Lydeka
Lydeka
© Fotolia

Tik kelios mūsų vandenų žuvys nerštui renkasi ne pavasarį, o metą, kai vanduo šąla. Pirmiausia, tai lašišos, šlakiai ir upėtakiai – šios šaltą vandenį mėgstančios žuvys neršia vėlyvą rudenį. Šaltą vandenį mėgsta ir vėgėlės, kurių nerštas vyksta žiemos pradžioje.

Visos kitos Lietuvos žuvys giminės pratęsimu užsiima pavasarį, o svarbiausias kriterijus, kuris nulemia neršto laiką yra vandens temperatūra.

Pirmiausia neršti pradeda plėšrūnai. Viena vertus, plėšrios žuvys mėgsta šaltesnį vandenį nei taikiosios. Be to, išneršę plėšrūnai skuba atgauti jėgas, o tam nėra geresnio meto nei karpinių žuvų nerštas, kurio metu žuvys praranda bet kokį atsargumą ir tampa lengvu grobiu.

Karpiai
Karpiai
© Fotolia

Pirmiausia pavasarį išneršia lydekos. Paprastai tai įvyksta kovo pabaigoje ar balandžio pradžioje, kai vanduo sušyla iki 4-9 laipsnių. Žolėtose seklumose išneršusios lydekos kurį laiką iš jų nesitraukia – o kam, jei į tas pačias vietas atkeliauja jų grobis, pirmiausia – taip pat neršti susiruošusios kuojos. Jei balandžio pabaigoje ar gegužės pradžioje užtikote neršiančių kuojų būrius, tai reiškia, kad radote ir gerą lydekų žūklės vietą. Dabar čia vos ne iš vieno taško galima sugauti kelias ar net keliolika lydekų.

Po kuojų neršti skuba ir kitos karpinės žuvys. Gegužės mėnuo vestuvių metas plakiams, karšiams, šapalams, meknėms, salačiams. Šį mėnesį vandens temperatūra dažniausiai jau būna tinkama, kad šių žuvų ikreliai galėtų tinkamai vystytis, o iš jų išsiristų lervutės.

Vėliausiai neršia itin šiltą vandenį mėgstančios žuvys. Karpių, lynų, karosų nerštas vyksta, kai vandens temperatūra pasiekia 17-20 laipsnių temperatūrą. Tai paprastai įvyksta tik birželio pabaigoje ar net liepą. Tad jei birželio pradžioje puikiai kibusios šių rūšių žuvys staiga ėmė demonstruoti visišką abejingumą siūlomiems masalams, nesistebėkite – tai tiesiog reiškia, kad jos dabar rūpinasi tik giminės pratęsimu, o ne maisto paieškomis. Tiesiog palaukite dvi ar tris savaites ir sulauksite dar geresnio kibimo, nes išneršusios žuvys skubės atgauti jėgas ir norės sočiai pavalgyti.

Beje, dažniai manoma, kad kone visos žuvys neršia būriais, iškart po neršto traukia savo keliais ir savo palikuonimis nesirūpina. Tai tiesa, kai kalbame apie karpines žuvis, bet yra žuvų, kurias galime pavadinti išties rūpestingais tėvais.

Pavyzdžiui, starkiai neršia poromis ant iš dugno nuosėdų sudėliotų lizdų. Po neršto patinai lieka šalia lizdo ir pelekais nuolat vėdina vandenį, kad ikreliai gautų daugiau vystymuisi būtino deguonies. Tokiu metu starkių patinai būna itin agresyvūs ir aršiai gina lizdus nuo bet kokių įsibrovėlių, todėl tampa lengvu grobiu nerštavietes žinantiems nesąžiningiems žvejams. Būtent todėl ir buvo įvestas starkių žūklės draudimas nerštiniu ir ponerštiniu laikotarpiais.

Nerštavietes saugo ir šamų patinai, kurie tose vietose, kuriose neršė, lieka tol, kol iš ikrelių išsirita lervutės.

Kablys.lt
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
5.0000

Vykdydami reidus, aplinkosaugininkai tikrina deguonies kiekį vandens telkiniuose (6)

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai šią savaitę vykdydami reidus atlieka vandens telkinių...

Telšių aplinkosaugininkai atliko deguonies matavimus vandens telkiniuose (2)

Aplinkos apsaugos departamentas , užtikrindamas kontrolę ir atsižvelgdamas į permainingus orus,...

Lietuvos rekordininkas Aivaras Kimbirauskas: „Kai išvydau šią lašišą milžinę, man atvipo žandikaulis“ (32)

Ar žinote koks yra Lietuvos ribose Baltijos jūroje velkiavimo būdu pagautos žuvies rekordas? Tai...

Poledinės žūklės sezonas: laikykitės ir saugumo, ir žvejybos taisyklių (7)

Daugeliui ežerų pasidengus ledu, žvejoti išsirengia poledinės žūklės mėgėjai. Aplinkos...

Klaipėdos aplinkosaugininkai primena: stintaudami laikykitės taisyklių (11)

Trečiadienio vakarą Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos...

Top naujienos

Nesutariant dėl atstovavimo EVT, Nausėdos laukia staigmena: Seime ruošiamas įstatymas žada kreiptis ir į Konstitucinį Teismą (119)

Viešumoje kilus diskusijoms, kas turėtų atstovauti valstybei Europos Vadovų Tarybos (EVT)...

Verslas prašo trečiojo pagalbos paketo ir stabdyti antstolių veiklą: vėliau apie tai galvoti gali būti per vėlu (40)

Smulkusis verslas sakosi esąs nepatenkintas iš valstybės gaunama išgyvenimui reikalinga parama ,...

Įsigalioja karantino pakeitimai: nelieka prievolės dėvėti kaukes lauke, leidžiama keliauti tarp didmiesčių ir rajonų (54)

Ketvirtadienį įsigalioja karantino pakeitimai, leidžiantys nebedėvėti veido kaukių lauke, taip...

Vitaminų vartojimo atmintinė: vaistininkė nurodė klaidas, kurios vaistus paverčia nuodais

Užtikrinti, kad organizme nepritrūktų būtinų vitaminų ir mineralų, šaltuoju metų laiku tampa...

Atsikėlęs vis dar jaučiatės pavargęs? Tik neignoruokite to, padėti gali ir labai paprasti pratimai

Karantino psichologines pasekmes jau dabar pastebi daugelis žmonių – ne vieną kamuoja nuovargis,...

Pinigų sutaupę lietuviai leidžia sau patogesnį gyvenimą: sumų prabangiam būstui nebeskaičiuoja (29)

Nauji įpročiai – nuotolinis darbas ir internetinė prekyba, keičia ir nekilnojamojo turto rinkos...

Sabonis vaišino varžovą alkūne, rinko dvigubą dublį, tačiau pergale džiaugėsi „Warriors“ žvaigždės

Po pertraukos vėl žaidusi Indianos „Pacers“ komanda trečiadienį namie 107:111 (22:25, 36:31,...

Net labiausiai vakcinuota pasaulio ekonomika susiduria su atsidarymo sunkumais (7)

Kol visas pasaulis tikisi, kad vakcinos padės sugrįžti į normalų gyvenimą, Izraelio patirtis...

Gandais apipintas neseniai mirusio Andrejaus Miagkovo gyvenimas: „Likimo ironija, arba po pirties“ paliko jam pačiam neįmintą mįslę (11)

Buvo žinoma, kad Andrejų Miagkovą kamavo širdies problemos ir galvos skausmai, nors pastaruosius...

Arūnas Marcinkevičius | D+

Intriguojanti istorinė mįslė: kodėl vikingai užkariavo pusę Anglijos, o Baltijos šalių – ne? (1)

Kodėl vikingų gyvenviečių rytinėje Baltijos pakrantėje atrandama, tačiau čia skandinavų...