aA
Tuo metų laiku, kai ledo nebėra, bet liežuvis neapsiverčia vaizdo už lango vadinti pavasariu, dažna žūklė baigiasi visišku fiasko, kai atrodo, kad jokių žuvų jūsų pasirinktame vandens telkinyje apskritai nėra. Visgi jų yra, tik galbūt visai ne toje vietoje, kurią pasirinkote.
Ešeriai
Ešeriai
© Shutterstock

Nutirpus ledui žuvys ima gana aktyviai judėti. Ne visos iš karto, vienos savo keliones pradeda anksčiau, kitos vėliau. Šiuo atveju mus domina tos žuvys, kurios aktyvios tampa gana anksti, vos vandeniui pašilus vienu ar dviem laipsniais. Pirmiausia, tai – kuojos, šapalai, meknės, retkarčiais karšiai.

Nepratakiuose vandens telkiniuose, pavyzdžiui, uždaruose ežeruose tos migracijos būna netokios ryškios ir prasideda vėliau. Tad ankstyvą pavasarį žvilgsnį kreipti reikėtų į upes, užtvankas ar pratakius ežerus.

Pirmiausia žuvys migruoti ima upėse. Ir tai net nebūtinai būna susiję su artėjančiu nerštu. Kai Nemune, Neryje ar kitoje didesnėje upėje ima plaukti polaidžio vandenys, nešantys ledo lytis, medžių šakas, žoles ir kitokias šiukšles, žuvims tokios sąlygos tampa sunkiai pakeliamos. Tad jos ima masiškai traukti į mažesnius intakus ar senvages. Būtent tas metas gali padovanoti labai puikių žūklių, jei tinkamai pasirinksime vietą.

Į pagrindinę upę tokiu metu nėra ko ir žiūrėti. Čia nei žuvų rasite, nei galėsite normaliai pažvejoti. Tačiau nedidelio tokios upės intako žemupys ar senvagė – visai kas kita. Čia žiemos pabaigoje galima aptikti daugybę žuvų rūšių – kuojų, šapalų, meknių, karšių. Į tokius intakėlius pasislėpti nuo kliokiančios srovės traukia ir smulkios žuvelės, o paskui jas, žinoma, atseka ir plėšrūnai, pirmiausia, ešeriai.

Kiek vėliau prasideda ir priešnerštinės žuvų migracijos, o pirmiausia jas pradeda kuojos. Tada tikrai verta keliauti į mažesnes upes, iš ežerų ištekančius upelius ar tvenkinių aukštutines dalis. Būtent tokiose vietose neršia kuojos, tokiose vietose jos ir pasirodo gana anksti.

Beje, upėse šiuo metu vyksta ir atvirkštinė migracija. Kol karpinės žuvys keliauja aukštyn, kad atėjus pavasariui išnerštų, lašišinės žuvys, priešingai, atlikusios giminės pratęsimo pareigas ritasi žemyn. Šlakiai ir lašišos keliauja jūros link, upėtakiai tiek toli nekeliauja, bet ima skirstytis po visą upę ir užima slėptuves, kuriose praleis didžiąją dalį šiltojo sezono.

Kablys.lt
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Prie Ispanijos krantų sugavo didžiulę mėnulžuvę (7)

Jūrų biologas Enrique Ostale tiesiog negalėjo patikėti savo sėkme, pamatęs didžiulę...

Sugavo gyvenimo žuvį: šamas svėrė daugiau nei 90 kilogramų Papildyta žinomų žvejų komentaru 05.18 (103)

Rokiškėnas Skirmantas Spundzevičius savo pomėgiui – žūklei – atidavė daugiau nei 35-erius...

Utenos aplinkosaugininkai vėl sulaikė lydekautoją (21)

Vykdydami akciją „ Lydeka “, Aplinkos apsaugos departamento Utenos gyvosios gamtos apsaugos...

Už vieną šlakį pažeidėjui gali tekti sumokėti iki 1520 eurų (42)

Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai pagavo...

Top naujienos

D+ Tomas Janonis

Įspūdinga LRT pastatų rekonstrukcija kelia aistras: kiek visa tai kainuos ir kas tą kainą pasiryžęs mokėti (4)

LRT pastatų atnaujinimo architektūrinis konkursas, regis, nevyksta taip sklandžiai kaip buvo...

Specialus kodas statybininkui – tik pradžia: pokyčiai galimi ir kitų sektorių darbuotojams (62)

Siekiant mažinti nelegalų darbą nuo Naujųjų statybų sektoriuje dirbantys asmenys privalės...

D+Žinių radijas

Kada sustos rekordiškai augti būsto kainos? (2)

Ar Lietuvos banko ribojimai antrai paskolai atvėsins įkaitusį kainų laužą? Ar nuosavas erdvus...

Jau sausį vairuotojai privalės turėti naujas vaistinėles: už senų naudojimą – ir baudos, ir trūkumai techninėje apžiūroje (66)

Jau nuo sausio 1-osios vairuotojai, pirmosios pagalbos vaistinėles įsigiję prieš kelis metus,...

Lietuviškų durpių karavanai skrodžia pasaulį: o kas tarpsta be jų likusiose žemėse (27)

Lietuvoje durpių gavybos verslas yra puikiai išvystytas. Nors nemaža mūsų durpynų dalis yra...

Vaidas Baumila iš LRT eterio dingo ne šiaip sau: pažeidė sutarties sąlygą (36)

Akyliausi žiūrovai veikiausiai pastebėjo pokyčius LRT laidoje „Svajoja vaikai“. Ilgą laiką...

Lietuvaičių šykštuoliais nepavadinsi: kalėdinėms dovanoms pasiruošę kaip reikiant praverti pinigines (16)

Šventės artėja – piniginė plonėja, tiesa? Panašu, lietuvaičiai, džiugindami savo šeimą ir...

Specialistai įspėja dėl „ekologiškos“ buitinės chemijos: neapsigaukite (1)

Buitine chemija vadinama labai daug gaminių, pradedant įvairiais plovikliais, baigiant avalynės...

Žiema parodys tikrą savo veidą – paspaus net 21 laipsnio šaltis (39)

Aukšto atmosferos slėgio sūkurys į Lietuvą atnešė žiemišką šaltį. Po šaltos antradienio...

Europos elektros badas skatina Šiaurės šalių tinklų blokadą (32)

Šiaurės Europoje verda ginčas dėl elektros tiekimo. Švedija neleidžia Norvegijai naudoti savo...