Pasakė, ar tinka žvejoti „žydinčiame“ vandens telkinyje: pažiūrėkite, kaip atrodo jame sugautos žuvies kepenys

Žvejai vasarą dažnai žvejoja „žydinčiame“ vandens telkinyje, kurį išduoda melsvai žalia vandens spalva. Tačiau tikriausiai retas kuris susimąsto, ar saugu žvejoti tokiame vandens telkinyje ir ar pagautas laimikis gali saugiai keliauti ant pietų stalo.

Vandens „žydėjimą“ sukelia intensyviai augantys mikroskopiniai organizmai – melsvabakterės, kurios vykdo fotosintezę ir į aplinką išskiria deguonį. Ramiu oru melsvabakterės iškyla į vandens paviršių, o vėjas jas suneša ir sutelkia storu sluoksniu pakrantėse. Santalkose dažnai galime matyti žuvusį mailių ar negyvų moliuskų geldeles. Tai įspėjantis signalas, kad vystosi pavojingos melsvabakterės, gaminančios įvairius toksinus. Ar saugu valgyti „žydinčiame“ vandenyje sugautą žuvį?

Prasidėjus toksiniam vandens „žydėjimui“ vengdamos toksinų didesnės žuvys migruoja į vandens telkinio vietas, kuriose melsvabakterių santalkų nėra. Tuo tarpu toksinų paveiktos mažesnės žuvys – žūva. Jei vandenyje yra dideli neurotoksinu kiekiai, žuvis per 30 min. praranda orientaciją aplinkoje arba uždūsta.

Didelės hepatotoksinų, kurie kenkia kepenims, koncentracijos vandenyje sutrikdo žuvų ritimąsi iš ikrų, sumažina mailiaus išgyvenamumą, sulėtina jų augimą, paveikia elgseną, pažeidžia kepenų veiklą ir širdies darbą. Šių toksinų poveikis yra ilgalaikis, kadangi jie kaupiasi žuvų raumenyse, ypač kepenyse ir kituose organuose. Kepenyse paprastai būna sukaupta 3-5 kartus daugiau negu raumenyse, o kraujuojančios žuvies kepenys – signalas, kad jose susikaupę dideli toksinų kiekiai.

Melsvabakterių toksinai kelia riziką ir žmogaus sveikatai, t. y. gali sutrikdyti virškinimo ar nervų sistemos veiklą, sukelti lėtines ligas (vėžį, išsėtinę sklerozę, paspartina Alzhaimerio ligos progresavimą ir kt.).

„Žydinčiame“ vandenyje sugautą žuvį nerekomenduojama vartoti maistui, kadangi šie toksinai nesuyra ją termiškai apdorojus, o kai kurie jų tampa dar toksiškesni. Visgi, jei nuspręsite valgyti „žydinčiame“ vandenyje sugautą žuvį, svarbu imtis atsargumo priemonių. Saugiausia valgyti filė, nes joje dažniausiai būna sukaupti mažesni toksinų kiekiai, todėl pašalinkite riebalus, odą ir vidaus organus. Vienas ar du žuvies patiekalai per savaitę – dažniausiai rekomenduojama saugi norma. Rinktis vertėtų migruojančias iš sūraus į gėluosius vandenis žuvis, kadangi jose susikaupia mažesni melsvabakterių toksinų kiekiai lyginant su žuvimis, kurios praleidžia visą savo gyvenimą gėluose „žydinčiuose“ vandenyse. Žvejojantiems taip pat rekomenduojame vengti tiesioginio odos sąlyčio su „žydinčiu“ vandeniu, pravartu mūvėti apsaugančias pirštines arba po žvejybos kruopščiai nusiplauti rankas švariu vandeniu“, – pataria Gamtos tyrimų centro darbuotojai.

Gamtos tyrimų centro darbuotojai kviečia žvejus prisidėti prie „žydinčių“ vandens telkinių žemėlapio sudarymo: „Žvejai – akyli stebėtojai, todėl būtume dėkingi jei padėtumėte sudaryti Lietuvos „žydinčių“ vandens telkinių žemėlapį (https://arcg.is/1v5faT) užpildant anketą internetu (https://survey123.arcgis.com/share/ffdf9f6f4b9840c096e8f3db9e3127b7). Taip pat kviečiame pasidalinti savo pastebėjimais apie vandens „žydėjimus“ sudalyvaujant internetinėje apklausoje: https://docs.google.com/forms/d/e/1FAIpQLSekHMOyoN92mLP1VejHGYSM3Q2s9nMNEsqwMmP9ZvZz9PWfLw/viewform.“