aA
Ungurys, menkė, jūros ešerys. Ant lietuvių stalo dažnai sutinkamos žuvys, kurios artimiausiais metais gali brangti kelis kartus, o blogiausiu atveju – jų iš viso gali nebelikti. Atsižvelgdamas į pastebimai mažėjančius žuvies išteklius, Lietuvos gamtos fondas (LGF) šią savaitę pristato gidą sąmoningam žuvies vartotojui „Nyksta žuvys“, – rašoma pranešime spaudai.
Gido sąmoningam žuvies vartotojui „Nyksta žuvys“ pristatymo akimirka
Gido sąmoningam žuvies vartotojui „Nyksta žuvys“ pristatymo akimirka
© Organizatorių nuotrauka

Pasak Edmundo Greimo, Lietuvos gamtos fondo direktoriaus, žuvies pagaunama daugiau nei jos spėja užaugti – vyksta nuolatinis išteklių pereikvojimas. Pastaruoju metu net 88 proc. Europos komercinių žuvų rūšių yra išgaudomos viršijant maksimalų tausią žvejybą užtikrinantį sugaunamos žuvies kiekį. Beveik trečdalis žuvų rūšių išgaudytos tokiu mastu, jog vargu ar ištekliai kada nors atsikurs – net visiškai nutraukus žvejybą.

„Liūdna, bet situacija tokia, kad žuvys nyksta. Iš mums gerai pažįstamų rūšių sparčiausiai nyksta ungurys. Jei ne šios žuvies įveisimo programa Lietuvoje, jos jau greičiausiai nebesutiktume. Per pastaruosius 50 metų vietinių ungurių sugaunama 100 kartų mažiau“, – atkreipia dėmesį Robertas Staponkus, LGF žuvininkystės ekspertas.

Tarptautinė jūrų tyrinėjimo tarnyba, kurią sudaro Europos žuvininkystės srityje dirbantys mokslininkai, rekomenduoja nutraukti ungurių žvejybą. Panaši situacija ir su menke – šių metų vasarą Europos Komisija uždraudė komercinę menkių žvejybą Baltijos jūroje ties Lenkijos ir Lietuvos krantais.

Lietuvos gamtos fondo paruoštas gidas „Nyksta žuvys“ rekomenduoja atsisakyti ungurio, menkės, oto, jūros ešerio, daugumos rūšių tuno, tropinių krevečių. Pasidomėti vertėtų ir apie tokias žuvis, kaip jūros lydeka, Aliaskinė rudagalvė menkė, skumbrė, šiaurinės krevetės, paprastasis vilkešeris.

Rinktis atsakingai nereiškia atsisakyti

R. Staponkus atkreipia dėmesį, kad žuvies pasiūlą formuoja ne gamintojai ar pardavėjai, o vartotojai. Todėl nuo jų pasirinkimo priklauso ir žuvų įvairovė bei jos ištekliai.

„Labai svarbu suprasti, jog rinktis žuvį atsakingai – nereiškia jos visiškai atsisakyti. Tai reiškia rinktis ją sąmoningai. Žinoti, kurias žuvų rūšis ir kuriose vietose sugautas galima valgyti, o kurių verčiau atsisakyti. Mūsų paruoštas gidas „Nyksta žuvys“ leis vartotojams sužinoti naujausią informaciją apie daugelį Lietuvoje parduodamų populiarių žuvų rūšių ir tikimės, kad padės formuoti žuvų pasirinkimo ir vartojimo įpročius“, – pasakoja R. Staponkus.

Leidinyje žuvys suskirstytos į tris kategorijas: „Valgyk“, „Pagalvok“ ir „Atsisakyk“. Kategorijoms žuvys priskiriamos pagal jų išteklių gausumą ir intensyvios žvejybos keliamą grėsmę.

Pavyzdžiui, rekomenduojama rinktis otą, kuris užaugintas uždarose recirkuliacinėse sistemose Olandijoje. Bet jei otas užaugintas žuvininkystės ūkiuose Norvegijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje ar Didžiojoje Britanijoje arba jeigu sugautas tinklais Šiaurės jūroje, prieš renkantis verta pagalvoti. Visais kitais atvejais oto siūloma atsisakyti.

Ekspertai išskiria ir tokias žuvų rūšis, kurioms negresia išnykimas – tai nedidelės trumpos generacijos žuvys, tokios kaip stinta, šprotai, strimelė ir silkė, ančiuviai. Taip pat žuvys iš tokių regionų kaip Aliaska, Naujoji Zelandija, kur ištekliai yra pavyzdingai valdomi ir joms negresia pergaudymas.

Rinktis didesnę žuvį, teirautis apie sugavimo vietą ir įrankius

Kaip sąmoningai pasirinkti žuvį? Žuvininkystės specialistai pateikia keletą rekomendacijų. Pirmiausia, rinktis didesnę žuvį ar filė išpjovą. Tokiu būdu bus užtikrinama, kad žuvis nebuvo sugauta per anksti ir spėjo palikti palikuonių.

Renkantis žuvies produktus, labai svarbu atkreipti dėmesį, kur ir kaip žuvis buvo sugauta ar užauginta. Dažnai silpniau ekonomiškai išsivysčiusiuose kraštuose žuvininkystės sektorius būna silpnai reglamentuotas, todėl didesnė tikimybė, kad ten išteklių būklė prasta.

Rekomenduojama klausti pardavėjų apie žuvies sugavimo vietą, naudotus įrankius – jie tokią informaciją dažniausiai žino.

Aišku, nereikėtų diskriminuoti ir smulkių žuvų, tokių kaip šprotai ar strimelės. Šios žuvys užauga nedidelės, jų gyvenimo ciklas gana trumpas, todėl jos gerokai atsparesnės intensyviai žvejybai. Iš smulkių žuvų gaminamas žuvų aliejus ir miltai, kurie naudojami plėšrioms žuvims auginti ūkiuose.

Kadangi žvejyba būna labai įvairi ir vykdoma skirtinguose regionuose, atskirti tvarios žuvininkystės produktus gana sudėtinga. Viena iš išeičių – pasirinkti konkrečius tvarius žuvies ar jūros gėrybių produktus kasdieniam vartojimui ir kasmet patikrinti, ar jų rekomendacijos nepasikeitė.

Kablys.lt
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Už žvejybą tinklais nubaustas Bulgarijos pilietis (9)

Gegužės 30-ąją, vykdydami reidą prieš gamtą niokojančius keturračių vairuotojus, Aplinkos...

Nesėkminga brakonierių naktis: tūkstantinės baudos ir prarastas automobilis (14)

Naktis iš antradienio į trečiadienį Aplinkos apsaugos departamento Kauno ir Vilniaus pareigūnams...

Naktį prie tinklų miegančio brakonieriaus „poilsį“ saugojo pareigūnai (9)

Aplinkos apsaugos departamento Pakruojo aplinkos apsaugos inspekcija per gegužę nustatė ne vieną...

Žuvų atėję brakonieriai pateko tiesiai į aplinkosaugininkų pasalą (3)

Gegužės 25–31 d., Aplinkos apsaugos departamento Pranešimų priėmimo skyriaus darbuotojai apie...

Brakonierių tinkluose – Žuvininkystės tarnybos valtis su varikliu (9)

Birželio 3 d., vykdant Galuono ežero Molėtų rajone įžuvinimo unguriais darbus,...

Top naujienos

Darbuotojams, grįžtantiems iš prastovų – patarimas: kol kas neatostogaukite (15)

Tris mėnesius prastovose buvę darbuotojai, grįžę į darbą ir nusprendę atostogauti gali...

Vilniaus ponia, kuri daugybę metų gyveno iš svetimų pinigų: dėl to jūs esate patys kalti (240)

Įtakinga verslininkė, turinti pažinčių įvairiuose visuomenės sluoksniuose, ir galinti padėti...

Didvyris, kurį užmiršome: sovietų saugumas vadino jį vienu pagrindinių masinio pasipriešinimo kaltininkų po Romo Kalantos mirties (81)

Skausmingas Lietuvos pokaris, brutalios sovietinės represijos, didžiausios masinio gyventojų...

Kodėl nešvenčiame karaliaus Mindaugo nužudymo dienos? (8)

Lietuva švenčia vienintelio savo karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną, kaip valstybinę šventę,...

Po operacijos atsigaunantis Sabas iš širdies pasveikino Kurtį: linkiu sveikatos, nes viena akis – jau kaip Jordano (8)

Ne per seniausiai savo 60-ąjį gimtadienį minėjęs legendinis Lietuvos rinktinės ir Kauno...

Justinas Jarutis – apie kovą su alkoholiu, karjeros duobę ir širdies reikalus: beveik trejus metus lankausi pas psichologus (29)

Šiandien atlikėjas Justinas Jarutis (31 m.) yra vertinamas kaip vienas garsiausių šalies...

Atvanga nuo lietaus – tik šeštadienis (13)

Šiandien Lietuvos orus lems aukštesnio slėgio juosta. Didesnėje šalies teritorijos dalyje...

PSO ramina: tai nėra antroji koronaviruso pandemijos banga (32)

Pastaruoju metu daugelyje šalių vėl augantys koronaviruso infekcijų skaičiai, anot Pasaulio...

Emocijų iškrova degalinėje sukėlė audrą: paviešinus vaizdo įrašą sujudo ir policija, ir LFF (46)

Panevėžyje futbolas pastaruoju metu garsėja ne įspūdingais smūgiais į vartus, o sukeltais...

|Maža didelių žinių kaina