Dar prieš dvejus ar trejus metus atvykę prie Vilnelės ar Neries matydavome tik bėgiojančius su kabliavimo įrankiais piliečius, o po lapais aptikdavome paslėptas žuvis, protokolų rašymas būdavo vos ne kasdienis reikalas...

Lašišos tik pradėjusios rausti lizdus dingdavo po vienos ar kelių naktų. Nutryptos pakrantės, išlaužyti krūmai ir šakos, tuščios nerštavietės – kasdienybė. Tačiau dabar kai kas pasikeitė. Ir tai be galo mums malonu.

Aktyvus dėmesys ir visų jūsų buvimas prie Vilnelės buvo be galo puikus! Dar pridėkim visas tas gausias nerštavietes ir didžiausias žuvis. Gerokai didesnė visų tų atplaukusių žuvų dalis sėkmingai išneršė ir tęsia kelionę Baltijos jūros link.

Žinoma, tai tik Vilnelė. Deja, bet daugelyje kitų upių ir ypatingai upelių, šis sezonas neišsiskyrė. Tuščios, tik pradėtos ar neužkastos nerštavietės, kruvinos, pilnos ikrų pakrantės mums sukėlė tikrai nesmagius jausmus, bet tai mus visus tik sutelkė ir toliau skatina veikti dar rimčiau! Taip pat kaip ir šis padėkos raštas, kuris dar labiau įpareigoja nenuleisti rankų, skatina mūsų iniciatyvą ir vienija daugybę gamtai neabejingų žmonių, tai, kad mūsų darbas nėra beprasmis.

Aplinkos ministerijos įteikta padėka „Lašišos dienoraščio“ komandai

Tad dabar atėjo metas nuoširdžiai padėkoti KIEKVIENAM iš Jūsų! Visiems entuziastingiems, pilietiškiems ir gamtą mylintiems bičiuliams.

Ačiū Aplinkos ministerijai. Ypatingai ačiū viceministrui Linui Jonauskui už nuoširdžią pagalbą saugant Lietuvos lašišinių žuvų išteklius ir labai atsakingai vykdžiusiam visas savo pareigas! Už visą mus skirtą laiką ir dėmesį.

Dėkojame visai Vilniaus RAAD Gyvosios gamtos inspekcijos komandai už visas tas ilgas valandų valandas išbūtas paupiuose, už bendradarbiavimą ir tarpusavio supratimą. To tikimės ir ateity.

Ačiū portalui KABLYS.lt, TV3 televizijai, laidai „Gamtos inspektoriai”, klubui Flyfishing.lt, Lietuvos šaulių sąjungai už pagalbą mums. Ir, žinoma, spudleris.lt, asociacijai Klaipėdos rajono žvejai už Žemaitijos upių apsaugą.

Ačiū Žuvininkystės tarnybai, kurios didelio triūso ir pastangų dėka dabar turime jau ganėtinai stiprią lašišų ir šlakių populiaciją.

Dar kartą visiems dėkodami turime vilties, kad įkūrus visuomeninę gamtos apsaugos asociaciją „Lašišos dienoraštis“, bus tik geriau visoms lašišinėms žuvims o piktavaliams brakonieriams kelias tik pasunkės.