aA
Pasak pasaulinės maisto ir žemės ūkio organizacijos, nuo 1961-ųjų žuvies vartojimas augo dvigubai greičiau nei jos ištekliai – nenuostabu, kad nemažai rūšių atsidūrė dideliame pavojuje. Mokslininkai prognozuoja, jog, nieko nesikeičiant, jau artimiausiais dešimtmečiais mes iš viso nebeturėsime komercinių žuvies išteklių, – tokia žinute dalijasi Lietuvos gamtos fondas (LGF), netrukus pristatysiantis atnaujintą žuvies vartojimą vadovą „Žuvies gidas“.
Žuvys
Žuvys
© Shutterstock

„Labai svarbu suprasti, jog rinktis žuvį atsakingai – nereiškia jos visiškai atsisakyti. Žuvis yra skanus ir naudingas sveikatai produktas, tad juo mėgautis tikrai reikia. Tiesiog prisiminkime, jog pasiūlą formuoja ne gamintojai, o vartotojai. Nei žuvies mėgėjai, nei žvejai, nei tiekėjai nenori, kad žuvies nebeliktų. Bėda ta, kad žuvies išteklių sąskaita siekiama gauti kuo didesnį pelną, o didelė konkurencija tarp žvejų neleidžia savanorišku pagrindu riboti mažėjančių išteklių gaudymo – juk visada atsiras žvejų, kurie į tokius susitarimus numoja ranka. Visgi žvejai ir žvejybos įmonės tikrai negaudytų tiek daug nykstančių žuvų, jei vartotojai vengtų jas pirkti ir rinktųsi tik tas rūšis, kurių ištekliai yra gausūs“, – teigia LGF ekspertas Robertas Staponkus.

Taigi, ką svarbu žinoti, perkant žuvį ir jūros gėrybės? Pirmiausia, pasidomėkite, kur šios buvo sugautos ar užaugintos. Klausimai gali paskatinti verslininkus pardavimui ieškoti gausesnių ir atsakingai gaudomų rūšių. Nepirkite į Raudonąją knygą įtrauktų, taip pat giliai gyvenančių žuvų rūšių kaip, sakykime, jūros ešerio. Šios žuvys auga lėtai, tad jų ištekliai yra itin jautrūs pergaudymui, o jų žvejyba menkai reguliuojama. Geriau rinktis didesnes žuvis, nes, jei perkate jauną, mažo dydžio žuvį, didelė tikimybė, kad ji nebus nė karto išneršusi. Rekomenduojama ieškoti vietinių gausių žuvų rūšių, pavyzdžiui: karpių, strimelių, Baltijos šprotų ir kitų. Taip paremsite vietos verslą, o ir žuvis greičiausiai bus šviežesnė ir kokybiškesnė.

LGF, bendraudarbiaudami su Pasaulio gamtos fondu (WWF), visuomenei netrukus pristatys atnaujintą žuvies ir jūros produktų vadovą sąmoningam vartotojui „Žuvies gidas“, kurio paskirtis – padėti atsakingai išsirinkti žuvį ir kitas jūros gėrybes, tausojant jų išteklius. Leidinyje žuvys suskirstytos į tris kategorijas: „Valgykite į sveikatą!“, „Atsargiai – pasidomėkite ir pagalvokite!“ ir „Nepirkite!“. Kategorijoms žuvys priskiriamos pagal jų išteklių gausumą ir intensyvios žvejybos keliamą grėsmę.

„Valgykite į sveikatą!“ žuvų grupėje esančioms žuvims net ir intensyvi žvejyba nekelia grėsmės išnykti. Deja, šioje kategorijoje kasmet vis mažėja žuvų rūšių, kurias galima rinktis ramia sąžine. Be dvejonių galite pirkti MSC ir ASC sertifikuotus produktus, kurių žvejyba yra stebima sertifikatą suteikiančių organizacijų. Taip pat žuvies, jūros gėrybių rūšis, kurios yra vis dar gausios: silkės ir strimelės, Baltijos šprotai midijos ir pan.

„Atsargiai – pasidomėkite ir pagalvokite!“ grupės žuvims intensyvi žvejyba kol kas dar nekelia grėsmės išnykti, tačiau rekomenduojama mažinti jų pirkimą bei vartojimą dėl to, kad vis dar neturima pakankamai duomenų apie šių žuvų rūšių paplitimą (jų gali būti daug mažiau, negu manoma) arba jų žvejybos, auginimo būdai kenkia aplinkai. Prie šios grupės priskiriama juodadėmė menkė, uotas, Kuršių marių sterkas, pangasija, užauginta Vietname, upinė plekšnė, ūkiuose užauginti eršketai ir vaivorykštiniai upėtakiai.

„Nepirkite!“ kategorijoje esančių žuvų rūšių rekomenduojama visai nepirkti, tokiu būdu neprisidėti prie intensyvios jų žvejybos, nes žuvų pagaunama kur kas daugiau nei iš tiesų leidžiama. Minėtoms žuvų rūšims gresia išnykimas, o jų žvejyba kelia didelį pavojų aplinkai. Jei turite galimybę, pasistenkite nepirkti ungurio, menkės, oto, jūros ešerio, daugumos rūšių tuno, taip pat ryklių ir rajų mėsos, tropinių krevečių. Pasidomėti reikėtų ir apie tokias žuvis, kaip jūros lydeka, Aliaskinė rudagalvė menkė, skumbrė, šiaurinės krevetės, paprastasis vilkešeris. Šių žuvų populiacija skiriasi skirtinguose vandenyse, taip pat nuo auginimo būdų, tad, renkantis šias žuvis, reikia pasidomėti, iš kur jos atkeliavusios, kokiu būdu gaudytos, kaip augintos.

Taigi, siekiant išsaugoti žuvies ir jūros gėrybių išteklius, didelė atsakomybė tenka būtent vartotojams. Prisiminkite, jog rinkdamiesi žuvį mes lemiame kur kas daugiau nei vakarienės meniu – taip formuojame pasaulines žvejybos tendencijas.

Kablys.lt
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Bandymas slėpti įkalčius brakonieriui nepadėjo

Liepos pabaiga buvo ypač darbinga Aplinkos apsaugos departamento Alytaus valdybos Alytaus gyvosios...

Siūloma uždrausti žvejoti lašišas dar dvejose Nemuno atkarpose (10)

Aplinkos ministerija parengė Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių pakeitimo projektą,...

Siūloma didinti padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo įkainius (8)

Aplinkos ministerija parengė įsakymo dėl Vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams...

Siūloma nustatyti prievolę per verslinę žvejybą naudoti telemetrinę stebėjimo įrangą (16)

Žvejai verslininkai privalo turėti ir nustatyta tvarka naudoti telemetrinę stebėjimo sistemą (...

Lietuvos ežerai gausiai įžuvinti šamų jaunikliais (36)

Vykdant Žuvų ir vėžių įveisimo į valstybinius vandens telkinius 2020 metų planą, didieji...

Top naujienos

Tūkstančiai piliečių Baltarusijoje išėjo į Minsko ir kitų miestų gatves: antrą naktį vyko susirėmimai, kilo barikados štabui pavyko susisiekti su Tichanovskaja; pildoma (1795)

Pirmadienio vakarą protestai vyksta įvairiuose sostinės rajonuose. Minske protestuotojai renkasi ne...

Gimusiųjų skaičius Lietuvoje per 30 metų nukrito daugiau nei dvigubai: mokslininkų prognozės – liūdnos (343)

Gimstamumo didinimas šiandien daugelyje Europos šalių yra aktuali tema. Lietuva – ne išimtis....

Nausėda: dabar jau esame įvaldę kitas poveikio priemones nei per pirmąją koronaviruso bangą (208)

Prezidentas Gitanas Nausėda mano, kad dėl represijų po rinkimų Europos Sąjungai atėjo laikas...

Patvirtintų COVID-19 atvejų skaičius pasaulyje viršijo 20 milijonų (8)

Pasaulyje patvirtinta per 20 mln. užsikrėtimo koronavirusine infekcija COVID-19 atvejų, rodo...

Incidentas prie Baltųjų rūmų: po pranešimo apie šūvius Trumpui teko evakuotis (12)

JAV prezidentas Donaldas Trumpas privalėjo nutraukti spaudos konferenciją po to, kai prie...

Rojumi žemėje pramintą salą ištiko ekologinė katastrofa: niekada neatsigausime po padarytos žalos (44)

Sunerimę Mauricijaus gyventojai krovė iš maišų su cukranendrių lapais užtvarą, kad...

Įvertino rinkimus Baltarusijoje: Lukašenka turi suprasti realybę – jo laikas baigėsi (153)

Skelbiama, kad sekmadienį Baltarusijoje daugiau nei 30 miestų ir miestelių vyko piliečių...

Poilsiaujant prie ežero sukandžiojo nežinomas gyvis: skausmas buvo toks stiprus, kad paėjau tik šlubuodama (151)

Į redakciją kreipėsi vilnietė, poilsiavusi prie Sienio ežero, netoli Aukštadvario, Trakų...

Karštis traukiasi – į Lietuvą atkeliauja šalto oro masė (3)

Antradienį Lietuvos orus lems virš Skandinavijos stiprėjanti aukšto atmosferos slėgio sritis, į...

Balkonas nuo namo nukrito neatsitiktinai: visi buvo prieš dvi dienas įspėti nebesinaudoti balkonais (182)

Penktadienį pranešta apie incidentą Lazdynuose – nuo vieno iš šio mikrorajono daugiabučių...

|Maža didelių žinių kaina