aA
Žvejyba ir neuromokslai. Kuo šis pomėgis naudingas mūsų smegenimis, kokią įtaką jis gali padaryti mūsų pasiekimams darbe, santykiams šeimoje, kodėl reikia mokyti žvejoti savo vaikus. Apie tai kalba socialinių mokslų daktarė, lyderystės ekspertė, verslininkė, penkių vaikų mama ir aistringa meškeriotoja Alisa Miniotaitė.
Alisa Miniotė
Alisa Miniotė
© DELFI / Josvydas Elinskas

Iš tiesų, sunku vienu įkvėpimu išvardyti visus jūsų titulus. Bet pradėkime nuo paskutinių – kaip jums pavyksta suderinti žvejybą ir mamos pareigas net penkiems vaikams?

Tikrai labai mėgstu žvejoti. Nuo pat vaikystės, nuo kokių trejų ar keturių metų. Kad kiekvieną savaitgalį važiuočiau, deja, taip nėra. Paskutiniu metu pavyksta ištrūkti prie vandens tik keletą kartų per metus, dažniausia pavasarį ar vasarą. Žiemą irgi beveik nežvejoju – važiuojame slidinėti ar renkamės kitas pramogas.

Koks mėgstamiausias jūsų žūklės būdas?

Mėgstu plūdinę meškerę ir spiningavimą. Turiu 3 plūdines meškeres ir du spiningus. O kur kuo žvejoti, renkuosi pagal vietos sąlygas, kur žvejoju – ar upėje, ar upelyje, ar ežere, mariose. Ar jūroje ir vandenyne – ir ten tenka. Jeigu tik yra galimybė, turbūt smagiausia yra gaudyti su plūde. Bet ir spiningas smagu.

Kaip pavyksta suderinti tokį pomėgį su vaidmenimis šeimoje? Visgi, Lietuvoje įprasta matyti žvejojančius vyrus, į žūklę dažnai patraukiančius tam, kad pabėgtų nuo šeimos rūpesčių.

Tiesa sakant, jokios derinimo iššūkio čia nematau. Žvejyba yra puikus laiko praleidimas, kai visi galime pabūti kartu. Juk žvejoti keliauju kartu ne su kokia drauge ar draugu, o su vaikais. Būtinai pasiimu vaikus. Kartais prisijungia ir vyras. Ne visuomet jis gali, bet jei gali – būna labai smagu.

Mano požiūriu, šeimai tai yra normalus laisvalaikio praleidimo būdas. Sunkiau gal yra suderinti žvejybą ne su šeima, o su darbu. Ypač jei tenka dirbti savaitgalį. Nes, visgi, žvejybai reikia laiko. Reikia laiko susiruošti meškeres, reikia derintis prie gamtos – norėdamas pagauti, negali ten važiuoti vidurdienį, reikia ankstyvo ryto ar pavakarės.

Vadinasi, vaikus žvejoti išmokėte jūs?

Na, taip. Slieką ant kabliuko mažesniesiems dar tenka uždėti man. Vyresni tai jau sugeba ir patys. Nėra taip, kad po kiekvienos žvejybos jie klaustų, kada žvejosime vėl. Tiesiog jaučiu pareigą juos išmokyti žvejoti ir parodyti, kas tai yra. O ar jie paaugę norės žvejoti – spręsti jiems.

Labai teisingas požiūris. O dabar pereikime prie pagrindinės temos – kaip kilo mintis tyrinėti žvejybą neuromokslų srityje?

Tyrinėti tai specialiai netyrinėjau. Tiesiog galiu apie tai pakalbėti grynai iš asmeninės patirties ir turimų žinių. Žvejyba yra savotiška meditacija. Didžiulis privalumas, kad ji vyksta gryname ore. Tu gali medituoti ir kažkur ant jogos kilimėlio patalpoje, bet grynas oras yra Dievo dovana.

Toliau – žvejodamas gali stebėti gamtą – kaip aušta rytas, teka vanduo ar leidžiasi saulė, taigi, ta meditacija gaunasi dar gilesnė. O kalbant apie meditacijos poveikį, tai jis yra daugialypis ir labai teigiamas. Visų pirma, jos metu daugėja pilkosios smegenų medžiagos, t.y., neuronų jungčių ir pačių neuronų. Taip pat ji teigiamai veikia mūsų „migdolinį“ kūną, t.y., mūsų emocinį patirties centrą, vadinasi, aš tuo metu nusiraminu. Teigiamas poveikis yra ir pozityvaus mąstymo srityje. Taip pat ji stiprina budrumą, dėmesio sukaupimą. Netgi atmintį ir analitinio mąstymo sritį. Taigi, žvejyba yra puikus būdas pamedituoti. Puikus poilsis ir teigiamas poveikis smegenims.

Mes kalbame apie lėtesnę, romantiškesnę žvejybos pusę. Gal teko domėtis, kaip, pavyzdžiui, sportinė žvejyba veikia smegenis?

Truputį galvojau apie tai. Manyčiau, kad jos poveikis yra panašus. Spiningaudamas ar museliaudamas tu nukreipi dėmesį kitur, nei darai tai įprastame gyvenime. „Įdarbini“ visai kitas smegenų sritis. Kūno motorika, dėmesio sukaupimas yra kitoks. Juk tu tikrai tuo metu nesprendi kažkokių aritmetinių lygčių ar nesiaiškini konfliktinių situacijų darbe. Aišku, sportas yra sportas. Tam reikalingi kiti įgūdžiai. Tad šiuo atveju kalbu labiau apie mėgėjišką žūklę.

Kaip manote, kuris žvejybos būdas teikia didžiausią naudą?

Turbūt kiekvienam individualiai. Kiekvienas renkasi tai, kas jam labiausia patinka. Vieniems svarbiausia yra ištraukti pačią didžiausią žuvį ir tai yra jų pagrindinis tikslas bei stimulas. Čia gal skirtingai tarp vyrų ir moterų. Aš manau, kad moterims yra svarbiau ne ištraukti didžiausią žuvį, kiek pasimėgauti pačiu procesu. Aišku, smagu kai kimba ir labai liūdna, kai nekimba. Ypač kai esi su vaikais, nes jiems žvejyba be kibimų yra nuobodi ir azartas kyla tada, kai žuvis užkimba. Na, bet ir moterys nori pagauti daug žuvies (juokiasi).

O grįžtant prie pagrindinio klausimo – kai kurie žūklės būdai, pavyzdžiui, spiningavimas ar muselinė yra kiek agresyvesni, reikalaujantys didesnio tikslumo. Gal jie labiau vyriški. Nors aš irgi mėgstu spiningauti, ištraukti kokią didelę lydeką ar kitą plėšrūną.

Ar jums žvejyboje svarbu pagauti didelę žuvį, ištraukti daugiau žuvų nei kiti?

Na, čia yra tai pat, kaip ir su grybavimu. Juk nori surasti daug grybų ir ne šiaip grybų, bet kuo daugiau baravykų. Tačiau kartu mėgaujiesi ir tiesiog eidamas per mišką, mėgaujiesi grynu oru, vienatve, galimybe pabūti su savimi. Kita vertus, vien buvimas su meškere prie vandens, laukimas gal ir ugdo kantrybę, kas yra gerai, bet pagauti norisi. Nepaslėpsi to. Viskas yra svarbu.

Ar sekate savo laimikius? Registruojate, kokia buvo didžiausia pagauta žuvis?

Kad matuočiau tarpus tarp žuvies akių, tai taip nėra. Bet įsivaizduoju, kokią didžiausią žuvį teko pagauti.

Ir kokia ji?

Norvegijoje, vandenyne, teko ištraukti ne vieną tikrai nemenką menkę, o Lietuvos ežere pavyko sugauti gražią lydeką, svėrusią 7 kilogramus.

Užsiminėt, kad svarbu išmokyti žvejoti vaikus. Kodėl?

Žinome, su kokias iššūkiais susiduria dabartiniai vaikai. Jie tiesiog apsėsti technologijų. Jeigu vaikas neturi mobilaus telefono, įdomaus žaidimo – jis jaučiasi blogai. Laikas, praleidžiamas prie mobiliųjų įrenginių, vis didėja. Todėl ir iššūkis ištempti vaiką į gamtą yra tikrai didelis. Kai vaikai dar mažiukai – tarkim, 2-3 metų – tai padaryti yra paprasčiau, tačiau kokį penktoką ištraukti jau yra sudėtinga, o dešimtoką – turbūt nėra jokių galimybių. Tad pasinaudodami tokia galimybe, kai vaikai yra dar maži ir viskuo domisi, per žvejybą, šį įtraukiantį pomėgį, gali parodyti jiems kitą pasaulį – gamtos pasaulį. Parodai jiems patį žvejybos meną. Praturtini vaiką. Praturtini jį būdu, kaip galima kitaip leisti laisvalaikį. Prapleti jo alternatyvų telefonui ar kompiuteriui sąrašą. Nežinia, ar jis žvejos suaugęs, bet jis tikrai žinos, koks tai yra malonumas.

Kažkuria prasme tai yra patirties perdavimas. Smagu kai vaikas gali atskirti ešeriuką nuo kilbuko, o kilbuką – nuo raudės. Kaip ir miške atskirti lepšį nuo ūmėdės. Jaučiu pareigą išmokyti to, ko buvau išmokyta savo tėvų ir senelių.

Pokalbio tęsinį žiūrėkite vaizdo įraše

Kablys.lt
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Utenos aplinkosaugininkai vėl sulaikė lydekautoją (10)

Vykdydami akciją „ Lydeka “, Aplinkos apsaugos departamento Utenos gyvosios gamtos apsaugos...

Už vieną šlakį pažeidėjui gali tekti sumokėti iki 1520 eurų (34)

Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai pagavo...

Akcijos „Lydeka 2021“ reidai šiandien vėl vyksta Utenos rajone (12)

Šiandien Aplinkos apsaugos departamento Utenos valdybos pareigūnai, vykdydami akciją „ Lydeka...

Vykdydami reidus, aplinkosaugininkai tikrina deguonies kiekį vandens telkiniuose (7)

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai šią savaitę vykdydami reidus atlieka vandens telkinių...

Telšių aplinkosaugininkai atliko deguonies matavimus vandens telkiniuose (2)

Aplinkos apsaugos departamentas , užtikrindamas kontrolę ir atsižvelgdamas į permainingus orus,...

Top naujienos

Pamačiusi pervestą atlyginimą Šiaulių ligoninės medikė liko šokiruota: gydymo įstaigos versija – kitokia (231)

Respublikinėje Šiaulių ligoninėje dirbančios medikės sūnus teigia, kad jo mamai ligoninė...

Čaplinskas: panašu, kad gyvensime pagal ketvirtąjį pandemijos scenarijų (290)

Panašu, kad gyvensime pagal ketvirtąjį koronaviruso pandemijos scenarijų, tai yra – virusų...

Šiltas pavasaris kol kas traukiasi: laukia smarkūs lietūs, vietomis sugriaudės perkūnijos (4)

Krentant atmosferos slėgiui ir didėjant žemo slėgio lauko įtakai giedrių orų laikotarpis...

Lietuvoje prasidės didžiuliai pokyčiai: vieniems teks stipriai pakeisti savo įpročius, o kiti galės pasinaudoti parama (68)

Pustrečio milijardo tonų – štai tiek pačių įvairiausių atliekų kasmet susikaupia Europos...

Kasdienybės herojai. Eleonora – apie „Sel“ ir skyrybas: liūdna dėl savo gyvenimo, kad nieko nepasiekiau kita tema: stulbinanti „Misis Lietuva 2019“ Gretės Brokienės sėkmė (12)

Išskirtinis Eleonoros Sebrovos interviu - karjera grupėje „Sel“, skausmingos skyrybos ir...

Karolis Kasperas | D+

Japonų valdžia po šiai dienai neigia šį istorinį faktą: „komforto stotyse“ karius tenkino 200 tūkst. pagrobtų moterų

Lee Ok-Seon nieko neįtardama ėjo namo, kai iš pravažiuojančio automobilio iššoko grupė...

Štai kokių perliukų radau „Mamų mugėje“: vaiką galima aprengti už tiek, kiek kainuoja trys puodeliai kavos (54)

Ar brangu auginti vaikus, juk jie taip greit auga, todėl daug ir reikia – kas sezoną naujų batų,...

UEFA atsakas: grasina dar šią savaitę iš Čempionų lygos išmesti tris iš keturių pusfinalio dalyvių (116)

UEFA ketina imtis pačių griežčiausių ir beprecedenčių veiksmų prieš maištininkų...

Agnė Keizikienė | D+

Mokslininkas praskleidė šydą nuo paslaptingo sapnų pasaulio: kodėl sapnuojame, ką sapnai apie mus pasako ir kaip jiems padaryti įtaką?

Sapnai tarsi kokia astrologija: vieni į juos žiūri su šypsena, kiti – intensyviai tyrinėja. Kad...

Kūno kalbos ekspertė išanalizavo princo Philipo laidotuvių įrašus: žiūrovams nepastebimos detalės pasakė daugiau nei žodžiai (34)

Karalienė Elžbieta II stabtelėjo prieš įeidama į Šv. Jurgio koplyčią, lyg negalėtų...