aA
Prieš kokius dvidešimt penkerius, o gal ir daugiau metų Lietuvos spaudoje sumirgėjo žinutės – Lietuvoje atrasta nauja invazinė žuvų rūšis. Ir tai ne kas kitas, o baisieji rotanai (arba, kaip mūsų mokslininkai pervadino, nuodėguliniai grundalai). Gandai apie šią žuvį buvo baisūs, kaip pati mirtis.
Rotanas (nuodėgulinis grundalas)
Rotanas (nuodėgulinis grundalas)
© Shutterstock

Jie suryja viską, kas gyva: nuo žuvų, jų ikrų iki varlių ar net vandens vabalų. Sugeba išgyventi net labiausia užterštuose naftos produktais vandens telkiniuose. Gali sušalti gyvi į ledą ir išgyventi. Plėšrios žuvys, esą, jų neliečia. Su jais galima kovoti tik vienu būdu – visiškai išnuodijant ar išmušant elektra vandens telkinį. Tad jokiu būdu negalima šių žuvų leisti į kitus vandens telkinius, nes jei jie ten išplis – bus tikra ekologinė katastrofa.

Taip baigdavosi laikraščių ar žurnalų straipsnių išvados. Ir nesunku būdavo jomis patikėti, vien pamačius iš arti, apie kokią žuvį kalbama. Mat reiktų apibūdinti rotano išvadą, pirmos mintys, šovusios į galvą, būtų pūgžlio, vėgėlės ir buožgalvio hibridas. Ne kitaip.

Rodos, kad pati pragaro išpera apsigyveno mūsų vandens telkiniuose. Ir kas baisiausia, nepaistant apokaliptinių gąsdinimų, pilietinių pagraudenimų ir skambių akcijų, rotanai plito lyg maras po visą Lietuvą: per penkerius metus užvaldė daugelį Vilniaus ir Kauno, Alytaus, Zarasų ir kitų miestų ir miestelių nedidelių tvenkinių ir kūdrų. Pasigirsdavo netgi pranešimų, kad jų jau pagaunama didesniuose ežeruose ir net Neries upėje.

Sunku pasakyti, kas lėmė tokį jų plitimą – žmonių veikla ar antys ar kiti vandens paukščiai, pernešdami prilipusius jų ikrus pavasarį iš vieno vandens telkinio į kitą. Tačiau faktas tapo faktu- nuodėguliai tapo nuolatiniais mūsų vandenų gyventojais.

Kurį laiką, lyg iš inercijos apie juos dar buvo kalbama, lyg apie baisiąją grėsmę, tačiau ilgainiui žmonių gąsdinimas šia Dievo rykšte nusibodo net sensacijų nuolat ieškantiems žurnalistams. Lietuviškos lydekos ir ešeriai, pasirodo, ne tik kad neignoravo ateivių iš rytų, bet netgi teikė jiems prioritetą. Dėl savo įgimto lėtumo rotanai tapo lengvu jų grobiu ir ten, kur tik buvo daugiau „nacionalinių“ plėšrūnų, greitai būdavo išnaikinami.

Išliko tik pavienės rotanų kolonijos. Ir tik tokiuose vandens telkiniuose, kurie vasarą beveik visiškai užželia vandens augmenija, o žiemą dėl deguonies trūkumo juose išdūsta kitos žuvys. Visos, išskyrus kitą atėjūną iš rytų, (tiesa, jau tikslingai introdukuotą Lietuvoje) – sidabrinį karosą.

Pradžioje dar buvo baiminamasi, kad juodieji apsirijėliai tokiose balose sugebės išnaikinti visus karosus, tačiau ir šioje vietoje buvo pervertinti jų sugebėjimai. Meškeriotojai, žvejojantys karosus vandens telkiniuose, kur yra ir rotanų, netruko pastebėti, kad karosai čia visada būna didesni. Ne kokie „penkiakapeikiniai“, kaip tose balose, kur visai nėra jokių plėšrūnų. Ir tai nepatiko nebent tik tiems, kurie gaudydavo karosiukus masalui.

Įtarčiau, prie rotanų nykimo prasidėjo ir kažkokios ligos ar genetinės anomalijos, lydinčios daugelį invazinių rūšių. Pradžioje visada būna invazinių žuvų dauginimosi ir plitimo bumas, o paskui motinėlė gamta viską sustato į vietas. Manau, tai nutiko ir su nuodėguliais: jie tapo pakankamai reta, tik tam tikruose vandens telkiniuose gyvenančia žuvimi ir net susirado savo gerbėjų – meškeriotojų ratą, tikslingai gaudančių šias egzotiškai atrodančias žuvis. Tiesa, žvejų tarpe geriau jau neprisipažinti, kad tikslingai gaudai rotanus. Mat, manoma, kad šias žuvis žvejoja arba vaikai, arba nelabai socialūs asmenys... Tad jeigu kada susiruošite į jų žūklę, geriau jau tylėkit kaip kapas.

Tad kodėl aš čia dabar prašnekau apie tuos rotanus? O gi todėl, kad prieš keletą dienų bendraujant su ichtiologu Kęstučiu Skrupskeliu ir kalbant apie invazines žuvį, palietėme rotanų temą. Jis prisiminė, kad jo kolegos ruošiasi atlikti genetinius šios žuvų rūšies tyrimus. Ir kad jiems labai reiktų bent kelių „nuodėgulių“, pagautų skirtinguose Kauno vandens telkiniuose. Tad gal būčiau į rotanų žūklę neišsiruošęs, bet dėl kaip sakoma, ko tik Lietuvos ichtiologijos mokslo (ir savo smalsumo patenkinimo nepadarysi...

Buvo įdomu, ar pavyks jų pagauti ten, kur esu juos žvejojęs ir ruošęs vieną pirmųjų savo reportažų prieš lygiai 18 metų.

Taigi, išsirinkęs du gana egzotinius vandens telkinius vieną rytą, pernelyg niekam nesakęs, pasukau Kleboniškio miško link. Bet apie tai, kaip ten man sekėsi – skaitykite pirmadienį istorijos tęsinyje.

Kablys.lt
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Bandymas slėpti įkalčius brakonieriui nepadėjo

Liepos pabaiga buvo ypač darbinga Aplinkos apsaugos departamento Alytaus valdybos Alytaus gyvosios...

Siūloma uždrausti žvejoti lašišas dar dvejose Nemuno atkarpose (10)

Aplinkos ministerija parengė Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių pakeitimo projektą,...

Siūloma didinti padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo įkainius (8)

Aplinkos ministerija parengė įsakymo dėl Vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams...

Siūloma nustatyti prievolę per verslinę žvejybą naudoti telemetrinę stebėjimo įrangą (16)

Žvejai verslininkai privalo turėti ir nustatyta tvarka naudoti telemetrinę stebėjimo sistemą (...

Lietuvos ežerai gausiai įžuvinti šamų jaunikliais (36)

Vykdant Žuvų ir vėžių įveisimo į valstybinius vandens telkinius 2020 metų planą, didieji...

Top naujienos

Tūkstančiai piliečių Baltarusijoje išėjo į Minsko ir kitų miestų gatves: antrą naktį vyko susirėmimai, kilo barikados štabui pavyko susisiekti su Tichanovskaja; pildoma (1798)

Pirmadienio vakarą protestai vyksta įvairiuose sostinės rajonuose. Minske protestuotojai renkasi ne...

Gimusiųjų skaičius Lietuvoje per 30 metų nukrito daugiau nei dvigubai: mokslininkų prognozės – liūdnos (345)

Gimstamumo didinimas šiandien daugelyje Europos šalių yra aktuali tema. Lietuva – ne išimtis....

Nausėda: dabar jau esame įvaldę kitas poveikio priemones nei per pirmąją koronaviruso bangą (208)

Prezidentas Gitanas Nausėda mano, kad dėl represijų po rinkimų Europos Sąjungai atėjo laikas...

Patvirtintų COVID-19 atvejų skaičius pasaulyje viršijo 20 milijonų (9)

Pasaulyje patvirtinta per 20 mln. užsikrėtimo koronavirusine infekcija COVID-19 atvejų, rodo...

Incidentas prie Baltųjų rūmų: po pranešimo apie šūvius Trumpui teko evakuotis (13)

JAV prezidentas Donaldas Trumpas privalėjo nutraukti spaudos konferenciją po to, kai prie...

Rojumi žemėje pramintą salą ištiko ekologinė katastrofa: niekada neatsigausime po padarytos žalos (44)

Sunerimę Mauricijaus gyventojai krovė iš maišų su cukranendrių lapais užtvarą, kad...

Įvertino rinkimus Baltarusijoje: Lukašenka turi suprasti realybę – jo laikas baigėsi (154)

Skelbiama, kad sekmadienį Baltarusijoje daugiau nei 30 miestų ir miestelių vyko piliečių...

Poilsiaujant prie ežero sukandžiojo nežinomas gyvis: skausmas buvo toks stiprus, kad paėjau tik šlubuodama (151)

Į redakciją kreipėsi vilnietė, poilsiavusi prie Sienio ežero, netoli Aukštadvario, Trakų...

Karštis traukiasi – į Lietuvą atkeliauja šalto oro masė (3)

Antradienį Lietuvos orus lems virš Skandinavijos stiprėjanti aukšto atmosferos slėgio sritis, į...

Balkonas nuo namo nukrito neatsitiktinai: visi buvo prieš dvi dienas įspėti nebesinaudoti balkonais (182)

Penktadienį pranešta apie incidentą Lazdynuose – nuo vieno iš šio mikrorajono daugiabučių...

|Maža didelių žinių kaina