aA
Prieš kokius dvidešimt penkerius, o gal ir daugiau metų Lietuvos spaudoje sumirgėjo žinutės – Lietuvoje atrasta nauja invazinė žuvų rūšis. Ir tai ne kas kitas, o baisieji rotanai (arba, kaip mūsų mokslininkai pervadino, nuodėguliniai grundalai). Gandai apie šią žuvį buvo baisūs, kaip pati mirtis.
Rotanas (nuodėgulinis grundalas)
Rotanas (nuodėgulinis grundalas)
© Shutterstock

Jie suryja viską, kas gyva: nuo žuvų, jų ikrų iki varlių ar net vandens vabalų. Sugeba išgyventi net labiausia užterštuose naftos produktais vandens telkiniuose. Gali sušalti gyvi į ledą ir išgyventi. Plėšrios žuvys, esą, jų neliečia. Su jais galima kovoti tik vienu būdu – visiškai išnuodijant ar išmušant elektra vandens telkinį. Tad jokiu būdu negalima šių žuvų leisti į kitus vandens telkinius, nes jei jie ten išplis – bus tikra ekologinė katastrofa.

Taip baigdavosi laikraščių ar žurnalų straipsnių išvados. Ir nesunku būdavo jomis patikėti, vien pamačius iš arti, apie kokią žuvį kalbama. Mat reiktų apibūdinti rotano išvadą, pirmos mintys, šovusios į galvą, būtų pūgžlio, vėgėlės ir buožgalvio hibridas. Ne kitaip.

Rodos, kad pati pragaro išpera apsigyveno mūsų vandens telkiniuose. Ir kas baisiausia, nepaistant apokaliptinių gąsdinimų, pilietinių pagraudenimų ir skambių akcijų, rotanai plito lyg maras po visą Lietuvą: per penkerius metus užvaldė daugelį Vilniaus ir Kauno, Alytaus, Zarasų ir kitų miestų ir miestelių nedidelių tvenkinių ir kūdrų. Pasigirsdavo netgi pranešimų, kad jų jau pagaunama didesniuose ežeruose ir net Neries upėje.

Sunku pasakyti, kas lėmė tokį jų plitimą – žmonių veikla ar antys ar kiti vandens paukščiai, pernešdami prilipusius jų ikrus pavasarį iš vieno vandens telkinio į kitą. Tačiau faktas tapo faktu- nuodėguliai tapo nuolatiniais mūsų vandenų gyventojais.

Kurį laiką, lyg iš inercijos apie juos dar buvo kalbama, lyg apie baisiąją grėsmę, tačiau ilgainiui žmonių gąsdinimas šia Dievo rykšte nusibodo net sensacijų nuolat ieškantiems žurnalistams. Lietuviškos lydekos ir ešeriai, pasirodo, ne tik kad neignoravo ateivių iš rytų, bet netgi teikė jiems prioritetą. Dėl savo įgimto lėtumo rotanai tapo lengvu jų grobiu ir ten, kur tik buvo daugiau „nacionalinių“ plėšrūnų, greitai būdavo išnaikinami.

Išliko tik pavienės rotanų kolonijos. Ir tik tokiuose vandens telkiniuose, kurie vasarą beveik visiškai užželia vandens augmenija, o žiemą dėl deguonies trūkumo juose išdūsta kitos žuvys. Visos, išskyrus kitą atėjūną iš rytų, (tiesa, jau tikslingai introdukuotą Lietuvoje) – sidabrinį karosą.

Pradžioje dar buvo baiminamasi, kad juodieji apsirijėliai tokiose balose sugebės išnaikinti visus karosus, tačiau ir šioje vietoje buvo pervertinti jų sugebėjimai. Meškeriotojai, žvejojantys karosus vandens telkiniuose, kur yra ir rotanų, netruko pastebėti, kad karosai čia visada būna didesni. Ne kokie „penkiakapeikiniai“, kaip tose balose, kur visai nėra jokių plėšrūnų. Ir tai nepatiko nebent tik tiems, kurie gaudydavo karosiukus masalui.

Įtarčiau, prie rotanų nykimo prasidėjo ir kažkokios ligos ar genetinės anomalijos, lydinčios daugelį invazinių rūšių. Pradžioje visada būna invazinių žuvų dauginimosi ir plitimo bumas, o paskui motinėlė gamta viską sustato į vietas. Manau, tai nutiko ir su nuodėguliais: jie tapo pakankamai reta, tik tam tikruose vandens telkiniuose gyvenančia žuvimi ir net susirado savo gerbėjų – meškeriotojų ratą, tikslingai gaudančių šias egzotiškai atrodančias žuvis. Tiesa, žvejų tarpe geriau jau neprisipažinti, kad tikslingai gaudai rotanus. Mat, manoma, kad šias žuvis žvejoja arba vaikai, arba nelabai socialūs asmenys... Tad jeigu kada susiruošite į jų žūklę, geriau jau tylėkit kaip kapas.

Tad kodėl aš čia dabar prašnekau apie tuos rotanus? O gi todėl, kad prieš keletą dienų bendraujant su ichtiologu Kęstučiu Skrupskeliu ir kalbant apie invazines žuvį, palietėme rotanų temą. Jis prisiminė, kad jo kolegos ruošiasi atlikti genetinius šios žuvų rūšies tyrimus. Ir kad jiems labai reiktų bent kelių „nuodėgulių“, pagautų skirtinguose Kauno vandens telkiniuose. Tad gal būčiau į rotanų žūklę neišsiruošęs, bet dėl kaip sakoma, ko tik Lietuvos ichtiologijos mokslo (ir savo smalsumo patenkinimo nepadarysi...

Buvo įdomu, ar pavyks jų pagauti ten, kur esu juos žvejojęs ir ruošęs vieną pirmųjų savo reportažų prieš lygiai 18 metų.

Taigi, išsirinkęs du gana egzotinius vandens telkinius vieną rytą, pernelyg niekam nesakęs, pasukau Kleboniškio miško link. Bet apie tai, kaip ten man sekėsi – skaitykite pirmadienį istorijos tęsinyje.

Kablys.lt
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Sugavo gyvenimo žuvį: šamas svėrė daugiau nei 90 kilogramų Papildyta žinomų žvejų komentaru 05.18 (94)

Rokiškėnas Skirmantas Spundzevičius savo pomėgiui – žūklei – atidavė daugiau nei 35-erius...

Utenos aplinkosaugininkai vėl sulaikė lydekautoją (17)

Vykdydami akciją „ Lydeka “, Aplinkos apsaugos departamento Utenos gyvosios gamtos apsaugos...

Už vieną šlakį pažeidėjui gali tekti sumokėti iki 1520 eurų (41)

Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai pagavo...

Akcijos „Lydeka 2021“ reidai šiandien vėl vyksta Utenos rajone (14)

Šiandien Aplinkos apsaugos departamento Utenos valdybos pareigūnai, vykdydami akciją „ Lydeka...

Top naujienos

Prie Gariūnų kylanti „Lidl“ siutina vietos verslininkus: tikina, kad kils didžiuliai kamščiai savivaldybė tikina – problemos nebus  (204)

Prie Gariūnų turgavietės kylanti nauja „ Lidl “ parduotuvė kelia vietos verslo parko...

Sniego pilys | D+

Sekso skandalai, kurie supurtė SSRS: valdžią naudojo savo asmeniniams iškrypimams tenkinti (1)

1935 metais SSRS sėkmingai įgyvendino plataus masto kampaniją, per kurią buvo siekiama...

Penki įvarčiai per kėlinį: Nyderlandai efektingame futbolo spektaklyje palaužė Ukrainą (286)

Europos futbolo čempionatą pergalingai pradėjo C grupės favoritė Nyderlandų rinktinė, namų...

Garsioji Vilniaus perėja vėl pasikeitė – atsirado naujas užrašas (61)

Panašu, kad Vilniuje, Saltoniškių gatvėje, esanti požeminė perėja keisis dar daugybę kartų.

Lietuvių įspūdžiai Maljorkoje: nuo Leonardo DiCaprio paplūdimio iki saloje įsikūrusių tautiečių (18)

Maljorkos sala iš tiesų nėra labai didelė ir ją patogiai galima aplankyti nuomojamu automobiliu....

Šaras su kompanija užuodžia titulą: „Barcelona“ pasiuntė „Real“ į nokautą (24)

Ispanijos krepšinio čempionato finalo pirmose rungtynėse Šarūno Jasikevičiaus treniruojama...

Po anoniminio skambučio – nemalonumai pareigūnei: įkliuvo su įkalčiais, bet tai – ne įrodymas (189)

Anoniminis skambutis pakeitė Valstybės sienos apsaugos tarnyboje (VSAT) dirbančios vyresniosios...

Sinoptikai pateikė visos savaitės prognozę: vieną dieną šils iki +30 laipsnių (1)

Pirmadienio dieną ties Lietuva nutįs anticiklono gūbrys, debesuotumas menks, lietaus nenumatoma....

Skaitytojo klausimas: pastebėjome, kad sraigės turi tokias tarsi „dureles“, kam jos? (3)

Grynas skaitytoja Reda kreipėsi prašydama paaiškinti sraigių elgesį. „Su vaikais stebėdami...

Jogintė Užusienytė | D+

Paaiškino, kodėl kartais sunku pamiršti pirmąją meilę: kitos moters grožis tokiu atveju nepadės

Dažniausiai girdime apie tokias meilės istorijas, kai vyresnis vyras įsimyli gerokai jaunesnę ir...