„Lašalomanija“ arba kaip sugauti gyvenimo upėtakį

Justinai, kodėl būtent dabar verta nuvažiuoti su museline prie upės?

Na, šiuo metu iš savo duobių maitintis lašalu pakyla patys didžiausi margieji upės ar upelio gyventojai. Ir tai tikrai yra puiki proga sugauti, kaip sakoma, „gyvenimo“ upėtakį.

Kokį įrankį pasirinkti?

Universalaus įrankio tikrai nėra. Viskas priklauso nuo konkretaus upelio ar upės ruožo. Tik siūlau nesižavėti „ultra“ lengvos klasės įrankiais. #3-5 klasės įrankis bus pats tas, ypač jei norime žuvį paleisti. Toks įrankis leis greitai ir sėkmingai ištraukti žuvį ir ją, dar kupiną jėgų, paleisti atgal į gimtąją stichiją.

O kaip su muselėm?

Jų taip pat reikia turėti įvairių: tiek imituojančių suaugėlius, tiek besiritančius vabzdžius. Tai būtų tiek „sausi“ , „Dun“ tipo masalai, tiek besiritančius vabzdžius primenančios „Klinkhamer“ ar kiek priskendusios „Spent“ tipo muselės.

Norint sėkmingai gaudyti lašalo skridimo metu reikia turėti įvairių atspalvių ir tipų muselių

© Justinas Besusparis

Žinau, kad dar nori kažką pasakyti apie muselių kabliukus?

Taip, žvejams, besivadovaujantiems principu „Pagavai – Paleisk“, primygtinai rekomenduoju užlenkti kabliukų užkarpėles. Tai tikrai turi didžiulę įtaką sėkmingam žuvies paleidimui.

Upėtakio paleidimas

© Justinas Besusparis

Justinai, sakyk, o kaip surasti „Tą“ upėtakį?

Tai tikrai nėra taip lengva, kaip iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti. Didelis upėtakis nebūtinai turi išsiversti vandens paviršiuje „visu gražumu“. Dažniausiai tai būna labai delikatus „pliaukšt“, todėl pirmiausia siūlyčiau atkreipti dėmesį į potencialią didelio upėtakio buveinę. Tai gali būti gili duobė arba kranto išgrauža su nuvirtusiais medžiais upės ar upelio posūkyje.

Į ką dar reikėtų atkreipti dėmesį, ieškant didelio „margio“?

Pasakysiu tik, kad „Jis“ dažniausiai užsiima pačią geriausią poziciją t.y. „bulksi“ ten, kur upės srovė jam tiesiai į nasrus atneša maistą. Tai gali būti „išėjimas“ iš duobės ar pati duobė, su vos ne stovinčiu vandeniu.

Muselės - lašalų imitacijos

© Justinas Besusparis

Ar „gyvenimo“ upėtakis – „pirmo metimo“ žuvis?

Kartais – taip, kartais – ne. Būna dienų, kai reikia itin preciziškai užmesti muselę būtent ten, kur žuvis „bulkuoja“. 5 cm į šoną – ir žuvis, net nekyla prie masalo. Todėl reikia turėti ir atitinkamai suderintą įrankį: su reikiamo ilgio pavadėliu, tinkamu valo tipu ir t.t. Žinoma, gera metimo technika čia irgi nepamaišo.

Justinai, žinau, kad turi vieną prašymą?

Taip. Paprašysiu žvejų ypač dideles, 40–50 cm siekiančias, žuvis paleisti atgal į gimtąją stichiją. Upėtakis auga labai lėtai, o susigrumti su tokio dydžio žuvimi nori kiekvienas meškeriotojas. Todėl būkime atsakingi ir padarykime Lietuvoje taip, kad visi galėtumėme džiaugtis gražiais laimikiais.

Papasakosiu ir nutikimą, susijusį su šia tema. Kartą paskambino mano geras bičiulis Laurynas ir pranešė, kad skrenda lašalas. Jis, man gerai žinomo upelio duobėje sugavo 50 cm siekiantį upėtakį. Po kelių dienų nuvažiavau ten ir sugavau tą pačią žuvį! Tai galima buvo suprasti iš jai būdingų, kiek keistokos formos nasrų.