aA
Pasibaigus lydekų, ešerių, o ir daugelio kitų žuvų nerštui vis dar neretai sulaukiame žvejų užklausų dėl sugautos neišsineršusios lydekos ar ikrų vis dar turinčio ešerio. Teorijų šiuo klausimu taip pat išgirstame visokių, nuo galimo „elektrikų“ padaryto poveikio, iki globalaus klimato atšilimo įtakos. Išties, dažnu atveju viskas yra gerokai paprasčiau.
Lydekos neršia
Lydekos neršia
© Shutterstock

Žuvų nerštas yra natūralus jų dauginimosi procesas, kurio metu lytinius produktus (ikrus ir pienius) subrandinusios žuvys išneršia juos ant minkšto ar kieto substrato. Daugumos žuvų tėvystė–motinystė tuo ir pasibaigia, o apvaisinti ikrai paliekami tolimesniam vystymuisi, o išsiritusios žuvytės – savarankiškam gyvenimui.

Dauguma mūsų platumų žuvų lytinius produktus brandinti pradeda 3–4 gyvenimo metais, priklausomai nuo jų augimo tempo, mitybos sąlygų ir vandens telkinio specifikos. Svarbu paminėti, kad lytinių produktų brandinimas žuvies viduje trunka ilgą laiką. Subrendusiose gonadose susiformavę ikrai vystosi 4–5, o kartais net 6–7 mėnesius. Taigi, pavasario pradžioje (kovo-balandžio mėn.) neršiančios lydekos lytinius produktus brandinti pradeda dar rudenį ar net vasaros pabaigoje. Tad stebėtis rudenį sugavus ikringą lydeką tikrai nereikėtų.

Paaiškinimo reikalautų ir pats nerštinis procesas. Daugeliui mūsų platumų žuvų (lydekoms, lynams, karosams ir kt.) būdingas porcijinis nerštas, kuomet ikrai dedami dėtimis (porcijomis) ištęstame periode. Jeigu lydekų atveju šis periodas sąlyginai trumpas ir trunka 1–2 savaites, tai lynų atveju neršto trukmė nuo pirmos iki paskutinės ikrų dėties gali trukti ir ilgiau nei mėnesį.

Dar labiau ištęstas yra sidabrinių karosų nerštas, trunkantis iki kelių mėnesių, o štai invazinių rotanų nerštas gali trukti kone 4 mėnesius. Toks ikrų išbarstymas laiko intervale didina žuvų sėkmingo neršto tikimybę, tai yra, pavasarį po šalnų staigiai atšalus vandeniui, ar vasaros pradžioje po sauso periodo nukritus vandens lygiui, netinkamose sąlygose atsidūrę žūva tik dalis ikrų, o vėliau išneršti ikreliai tebeturi galimybes išgyventi. Natūralu, kad neršto eigoje sugautos žuvys gali turėti daugiau nei pusę neišnerštų, nors ir visiškai sveikų, subrendusių ikrų.

Skirtingai nei dirbtinio veisimo metu, kuomet spaudžiant žuvų pilvą iš jų gonadų išspaudžiama iki 95 proc. subrendusių ikrų, natūralaus neršto metu žuvys retai kada pačios padeda daugiau nei 70 proc. subrendusių ikrų. Likę ikrai sėkmingai rezorbuojami atgal į organizmą ir sunaudojami kaip maistinės medžiagos.

Tačiau reikia pastebėti, kad kartais išties žuvų gonadose lieka ir didesnis kiekis ikrų, taip pat žinomi atvejai, kai žuvys išvis sėkmingai neišneršia. Visgi, dažniausiai neišneršti ikrai būna rezorbuojami, o kitais metais žuvys vėl sėkmingai dalyvauja neršte.

Nepavykusį nerštą gali lemti nemažai gamtinių ir žmogaus sukelto poveikio lemiamų aplinkybių. Gamtiniu požiūriu nerštą dažniausiai sutrikdo staigi temperatūrinio režimo kaita. Pavyzdžiui, gegužę pradėję neršti karšiai staigiai atšalus vandeniui gali nustoti dėti ikrus ir juos išnešioti net iki birželio mėn. galo, o paskutinės ikrų dėtys gali būti sudedamos net liepą.

Staigus neršto sutrikdymas nerštavietėse, pavyzdžiui, didelis triukšmas, žuvų baidymas ar kiti nebūdingi vietovei faktoriai gali išbaidyti neršti atplaukusias žuvis ir nukelti jų nerštą tolimesniam laikui ar net lemti neršto pramečiavimą. Natūralu, kad ir nerštui pasiruošusios žuvies sužvejojimas daro didelę įtaką būsimo neršto sėkmei. Apibendrinant galima drąsiai teigti, kad patirtas stresas yra vienas pagrindinių neršto efektyvumo mažėjimą lemiančių faktorių. Skandinavijoje atlikti tyrimai rodo, kad rudens nerštinės migracijos metu sugautos lašišos net 30 proc. atvejų nebedalyvavo neršte.

Norėtųsi paminėti ir dar vieną biologinį neršto aspektą. Tai – žuvų amžius. Deja, bet būtent didžiausios ir daugiausiai ikrų subrandinančios trofėjinės žuvys yra mažiausiai produktyvios neršto metu. Nors 10 ir daugiau kilogramų sveriančios lydekos ir geba brandinti skaitlingas ikrų dėtis, o neretai net savo dydžio didesnius ikrus, jų kokybė dažnai yra gerokai prastesnė nei 2–3 kilogramų lydekos. Neretai būtent trofėjinės žuvys savo gonadose po neršto „pasilieka“ didžiausias ikrų atsargas, kurios taip ir nebūna apvaisinamos, o bendras neršto efektyvumas kelis ar net keliolika kartų atsilieka nuo antrą ar trečią kartą neršiančių žuvų.

Kablys.lt
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Kauno hidroelektrinės kaimynystė: kuojų auga kartais, o šamų-milžinų teks palaukti

Gyvenimas šalia Kauno hidroelektrinės nesustoja nei žiemą nei vasarą. Didžiausią gėlą...

Nelegaliai žuvis gaudęs vyras bandė sprukti nuo pareigūnų – metė tinklus ir šoko į upę, bet išsisukti nepavyko (1)

Penktadienio naktį du tinklininkai Prienų rajone bandė pasprukti nuo Alytaus gyvosios gamtos...

Prie Ispanijos krantų sugavo didžiulę mėnulžuvę (2)

Jūrų biologas Enrique Ostale tiesiog negalėjo patikėti savo sėkme, pamatęs didžiulę...

Sugavo gyvenimo žuvį: šamas svėrė daugiau nei 90 kilogramų Papildyta žinomų žvejų komentaru 05.18 (20)

Rokiškėnas Skirmantas Spundzevičius savo pomėgiui – žūklei – atidavė daugiau nei 35-erius...

Top naujienos

Karo eigą stebintys ekspertai: artimiausios paros yra kritinės

Pilietinio gynybos ir saugumo analizės centro „Locked N’ Loaded“ ekspertai teigia, kad rusų...

VERT paaiškino, kaip pasirinkti elektros tiekėją, kad netektų permokėti įvardijo kainas

Nepriklausomą elektros tiekėją besirenkantys gyventojai turėtų orientuotis į pasiūlymus, ne...

Arestovičius pratrūko keiksmais: to niekada nebus papildyta (12)

Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovičius emocingai sureagavo į kai kurių Europos...

Anušauskas atsakė Rusijai: tegul nesvaigsta

Maskvos grasinimų, kad neatšaukus Rusijai pritaikytų sankcijų gali kilti pasaulinė maisto...

Sugalvojo, kaip užtvenkti Kremliaus pinigų upelį: net nereikėtų Orbano sutikimo (9)

Europos Sąjungos vadovams jau beveik mėnesį derantis dėl šeštojo sankcijų Rusijai paketo, vis...

Karas Ukrainoje. Britų žvalgyba: elitiniai rusų daliniai patyrė milžiniškų nuostolių Rusija pademonstravo, kas liko iš „Azovstal“ gamyklos (7)

„Ateinanti savaitė bus lemiama“, – pabrėžė Luhansko srities vadovas Serhijus Haidajus ir...

Transliacija / Alfo bandymų stotis. Viliojanti korėjiečių virtuvė: kaip pasigaminti žymųjį „kimchi“ ir kaip labai skaniai paruošti Lietuvoje dar mažai naudojamą tofu

Šio ketvirtadienio laidoje Alfas kartu su maisto technologe Aida Čepukaite kalbės apie Pietų...

Dar vienas bandymas: Seimui pristatomos Partnerystės įstatymo alternatyvos nuolat pildoma

Į Seimo salę ketvirtadienį grįžo Partnerystės įstatymo alternatyvos. Parlamentarai pirmojoje...

Kelis dešimtmečius skaičiuojanti gamykla virto šiuolaikiškais būstais: išskirtinis turtas kainuoja ir kelis šimtus tūkstančių eurų

Šiandien įpirkti nuosavą būstą nėra jau taip lengva: koją kiša aukštos kainos ir gana mažas...

Besipiktinantiems rusams Putinas dalija pažadus

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį vakare paskelbė, kad pensijos, kitos...