aA
Pasibaigus lydekų, ešerių, o ir daugelio kitų žuvų nerštui vis dar neretai sulaukiame žvejų užklausų dėl sugautos neišsineršusios lydekos ar ikrų vis dar turinčio ešerio. Teorijų šiuo klausimu taip pat išgirstame visokių, nuo galimo „elektrikų“ padaryto poveikio, iki globalaus klimato atšilimo įtakos. Išties, dažnu atveju viskas yra gerokai paprasčiau.
Lydekos neršia
Lydekos neršia
© Shutterstock

Žuvų nerštas yra natūralus jų dauginimosi procesas, kurio metu lytinius produktus (ikrus ir pienius) subrandinusios žuvys išneršia juos ant minkšto ar kieto substrato. Daugumos žuvų tėvystė–motinystė tuo ir pasibaigia, o apvaisinti ikrai paliekami tolimesniam vystymuisi, o išsiritusios žuvytės – savarankiškam gyvenimui.

Dauguma mūsų platumų žuvų lytinius produktus brandinti pradeda 3–4 gyvenimo metais, priklausomai nuo jų augimo tempo, mitybos sąlygų ir vandens telkinio specifikos. Svarbu paminėti, kad lytinių produktų brandinimas žuvies viduje trunka ilgą laiką. Subrendusiose gonadose susiformavę ikrai vystosi 4–5, o kartais net 6–7 mėnesius. Taigi, pavasario pradžioje (kovo-balandžio mėn.) neršiančios lydekos lytinius produktus brandinti pradeda dar rudenį ar net vasaros pabaigoje. Tad stebėtis rudenį sugavus ikringą lydeką tikrai nereikėtų.

Paaiškinimo reikalautų ir pats nerštinis procesas. Daugeliui mūsų platumų žuvų (lydekoms, lynams, karosams ir kt.) būdingas porcijinis nerštas, kuomet ikrai dedami dėtimis (porcijomis) ištęstame periode. Jeigu lydekų atveju šis periodas sąlyginai trumpas ir trunka 1–2 savaites, tai lynų atveju neršto trukmė nuo pirmos iki paskutinės ikrų dėties gali trukti ir ilgiau nei mėnesį.

Dar labiau ištęstas yra sidabrinių karosų nerštas, trunkantis iki kelių mėnesių, o štai invazinių rotanų nerštas gali trukti kone 4 mėnesius. Toks ikrų išbarstymas laiko intervale didina žuvų sėkmingo neršto tikimybę, tai yra, pavasarį po šalnų staigiai atšalus vandeniui, ar vasaros pradžioje po sauso periodo nukritus vandens lygiui, netinkamose sąlygose atsidūrę žūva tik dalis ikrų, o vėliau išneršti ikreliai tebeturi galimybes išgyventi. Natūralu, kad neršto eigoje sugautos žuvys gali turėti daugiau nei pusę neišnerštų, nors ir visiškai sveikų, subrendusių ikrų.

Skirtingai nei dirbtinio veisimo metu, kuomet spaudžiant žuvų pilvą iš jų gonadų išspaudžiama iki 95 proc. subrendusių ikrų, natūralaus neršto metu žuvys retai kada pačios padeda daugiau nei 70 proc. subrendusių ikrų. Likę ikrai sėkmingai rezorbuojami atgal į organizmą ir sunaudojami kaip maistinės medžiagos.

Tačiau reikia pastebėti, kad kartais išties žuvų gonadose lieka ir didesnis kiekis ikrų, taip pat žinomi atvejai, kai žuvys išvis sėkmingai neišneršia. Visgi, dažniausiai neišneršti ikrai būna rezorbuojami, o kitais metais žuvys vėl sėkmingai dalyvauja neršte.

Nepavykusį nerštą gali lemti nemažai gamtinių ir žmogaus sukelto poveikio lemiamų aplinkybių. Gamtiniu požiūriu nerštą dažniausiai sutrikdo staigi temperatūrinio režimo kaita. Pavyzdžiui, gegužę pradėję neršti karšiai staigiai atšalus vandeniui gali nustoti dėti ikrus ir juos išnešioti net iki birželio mėn. galo, o paskutinės ikrų dėtys gali būti sudedamos net liepą.

Staigus neršto sutrikdymas nerštavietėse, pavyzdžiui, didelis triukšmas, žuvų baidymas ar kiti nebūdingi vietovei faktoriai gali išbaidyti neršti atplaukusias žuvis ir nukelti jų nerštą tolimesniam laikui ar net lemti neršto pramečiavimą. Natūralu, kad ir nerštui pasiruošusios žuvies sužvejojimas daro didelę įtaką būsimo neršto sėkmei. Apibendrinant galima drąsiai teigti, kad patirtas stresas yra vienas pagrindinių neršto efektyvumo mažėjimą lemiančių faktorių. Skandinavijoje atlikti tyrimai rodo, kad rudens nerštinės migracijos metu sugautos lašišos net 30 proc. atvejų nebedalyvavo neršte.

Norėtųsi paminėti ir dar vieną biologinį neršto aspektą. Tai – žuvų amžius. Deja, bet būtent didžiausios ir daugiausiai ikrų subrandinančios trofėjinės žuvys yra mažiausiai produktyvios neršto metu. Nors 10 ir daugiau kilogramų sveriančios lydekos ir geba brandinti skaitlingas ikrų dėtis, o neretai net savo dydžio didesnius ikrus, jų kokybė dažnai yra gerokai prastesnė nei 2–3 kilogramų lydekos. Neretai būtent trofėjinės žuvys savo gonadose po neršto „pasilieka“ didžiausias ikrų atsargas, kurios taip ir nebūna apvaisinamos, o bendras neršto efektyvumas kelis ar net keliolika kartų atsilieka nuo antrą ar trečią kartą neršiančių žuvų.

Kablys.lt
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Sodyboje aptiko 2 km žvejybinių tinklų (10)

Rugsėjo 10-ąją, ketvirtadienį, Aplinkos apsaugos departamento Alytaus gyvosios gamtos apsaugos...

Aplinkosaugininkai primena: neršiant šlakiams ir lašišoms, tikrinami ir žuvitakiai (2)

Aplinkos apsaugos departamentas , tęsdamas akciją „ Lašiša 2020“, primena, kad siekiant...

Kontrolė be sienų: Baltijos jūroje žvejojantys laivai tikrinami Lietuvoje ir Latvijoje (3)

Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos inspektoriai vykdo...

„Lašiša 2020“: svarbiausios limituotos žvejybos sąlygos žvejams mėgėjams (5)

Aplinkos apsaugos departamentas pasidalino pranešimu, kuriuo primenamos svarbiausios limituotos...

Rugpjūtį į aplinkosaugininkus dažniausiai kreiptasi dėl žvejybos pažeidimų

Aplinkos apsaugos departamento Pranešimų priėmimo skyrius rugpjūtį gavo 1 857 pranešimus apie...

Top naujienos

Nuo viruso pavargusiems lietuviams surado kaimą, kur jo nėra (54)

Sunku patikėti, bet Europoje dar liko vietų, kur koronavirusas tarsi neegzistuoja. DELFI Kelionių...

Prisiminė Skandinavijos medikų ir Verygos kivirčą: moksle taip yra nedaroma (174)

Įvesdamas reikalavimą dėvėti kaukes uždarose patalpose Aurelijus Veryga rėmėsi Norvegijos...

Per pertrauką „Barceloną“ užvedęs Jasikevičius triumfavo Malagoje Giedraitis spindėjo Fuenlabradoje (2)

Lėtai įsibėgėjusi „Barcelona“ (2-0) perėmė iniciatyvą po ilgosios pertraukos bei Ispanijos...

Vasara iškeliaus jau netrukus, o kol kas – pasidžiaukime (3)

Šiandien Lietuvos orus lems iš vakarų artėjančio ciklono rytinis pakraštys. Vakariniuose...

Profesorius Usonis įspėjo apie galimas COVID-19 pasekmes, kurias parodė mirusiųjų tyrimai (432)

Lietuvoje naujų susirgimų koronavirusu atvejų skaičius pasiekė iki šiol šalyje neregėtas...

Nauja mada – į pensiją nuo 40-ies: ekspertas pataria, kiek reikia būt sukaupus (181)

Norėdami anksti išeiti į pensiją jauni žmonės griebiasi drastiškiausių priemonių –...

„Thermo Fisher Scientific“: Vilniuje nėra gaminamos koronaviruso vakcinos (34)

Biotechnologijų įmonė „ Thermo Fisher Scientific “ teigia, kad Vilniaus padalinyje nėra...

Nutrauktas lytinis aktas ir kiti natūralūs kontracepcijos būdai: ginekologas pasakė, kiek jie iš tiesų yra patikimi (93)

Jei turite pastovų partnerį ar sutuoktinį, tikėtina, kad ne visada naudojatės medicininėmis...

Metalinių garažų savininkus ragina paskubėti: nebendradarbiaujantiems gresia baudos perkelta jau beveik 2000 garažų (115)

Vilniaus miesto savivaldybė ragina paskubėti metalinių garažų savininkus nusikelti ant...

Šiaurės Korėjos kariai pasienyje nušovė ir sudegino Pietų Korėjos pareigūną kalba apie „ekstremalias priemones“ nuo COVID-19 (37)

Šiaurės Korėjos kariai nušovė ir sudegino Pietų Korėjos pareigūną, praneša Pietų...

|Maža didelių žinių kaina