aA
Niekas negali tiksliai pasakyti, kiek žuvų sugauna meškeriotojai. Apytiksliai tai nustatyti padeda įvairios apklausos, bet ir dar detalesnį vaizdą gali nupešti net tokios priemonės kaip vandens telkinių stebėjimas iš oro. Apie tai buvo diskutuojama Azorų salose (Portugalija) vykusioje žuvininkystės specialistų konferencijoje, kurioje dalyvavo ir Lietuvos atstovai.
Žvejyba iš valties
Žvejyba iš valties
© Shutterstock

Šio susitikimo metu įvairių šalių ekspertai pristatė mėgėjų žvejybos laimikio vertinimo problemas, analizavo įvairiais metodais gaunamų duomenų patikimumą, jų panaudojimą žuvų išteklių valdymo modeliuose. Buvo konstatuota, kad nėra vieno metodo, kuris tiktų visai mėgėjų žvejybai, kadangi mėgėjų žūklės įvairovė labai didelė tiek gaudomų žuvų rūšių gausybe, tiek žvejybos įrankių įvairove, tiek savo tikslais ir rezultatais.

Kalbant apie tyrimo metodus reikia pasakyti, kad pagrindiniu metodu išlieka įvairaus tipo apklausos – pradedant telefoninėmis ir baigiant internetinėmis. Tačiau jau taikomi ir nauji metodai – apskaita iš oro, naudojant stebėjimą iš lėktuvų ar bepiločių orlaivių arba išmaniųjų telefonų programėlės, kur pats žvejas ar meškeriotojas gali registruotis, dalyvauti įvairiuose konkursuose ir dokumentuoti kiekvieną savo žvejybą.

Vandens telkinių stebėjimas iš lėktuvų gali pasirodyti gana egzotiška priemonė, bet tai yra ko gero vienintelis įmanomas būdas įvertinti poilsinės žvejybos apkrovimą tuose vandenyse, kur daug salų, labai vingiuotos pakrantės. Nedaug šalių registruoja mažų laivelių išplaukimą į jūrą ir grįžimą į uostą: kaip pavyko išsiaiškinti, tai daro, panašu, tik Lietuva ir Lenkija. Taigi kitoms valstybėms laivelių apskaita yra viena didžiausių problemų vertinat mėgėjų žvejybos laimikį. Visgi konstatuota, kad dauguma atvejų tiksliausi duomenys gaunami pildant klausimynus interviu būdu uosteliuose, žvejybos vietose ar kitur, kur galima sutikti meškeriotoją. Tuo pačiu galima surinkti ir biologinius duomenis, kurie, švedų nuomone, yra būtini vertinant mėgėjų žūklės poveikį žuvų ištekliams. Tai ypač naudinga, jei nėra meškeriojimo licencijų ar leidimų sistemos.

Nemažai dėmesio buvo skirta „pagavai-paleisk“ principo taikymui Baltijos jūroje ir kitur, kadangi paleidžiama yra nuo 19 iki 77 procentų sugautų žuvų. Yra atlikta daugybė tyrimų įvairiuose kraštuose tiek gamtoje, tiek uždarosiose vandens apytakos sistemose ir nustatyta, kad didžioji dalis žuvų išgyvena. Norvegai ruošiasi priimti taisyklę, kad visi ilgesni nei 2 metrai uotai, turi būti paleisti atgal netraukiant jų į krantą ar laivą.

Kablys.lt
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Utenos aplinkosaugininkai vėl sulaikė lydekautoją (10)

Vykdydami akciją „ Lydeka “, Aplinkos apsaugos departamento Utenos gyvosios gamtos apsaugos...

Už vieną šlakį pažeidėjui gali tekti sumokėti iki 1520 eurų (34)

Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai pagavo...

Akcijos „Lydeka 2021“ reidai šiandien vėl vyksta Utenos rajone (12)

Šiandien Aplinkos apsaugos departamento Utenos valdybos pareigūnai, vykdydami akciją „ Lydeka...

Vykdydami reidus, aplinkosaugininkai tikrina deguonies kiekį vandens telkiniuose (7)

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai šią savaitę vykdydami reidus atlieka vandens telkinių...

Telšių aplinkosaugininkai atliko deguonies matavimus vandens telkiniuose (2)

Aplinkos apsaugos departamentas , užtikrindamas kontrolę ir atsižvelgdamas į permainingus orus,...

Top naujienos

Protrūkis Lazdijuose atskleidė nelegalią veiklą: tarp slapta sportuojančių – ir TS-LKD vicemeras (15)

Susirgimų koronavirusu protrūkis Lazdijų sporto centre atskleidė galimai neteisėtą veiklą.

Įspėja automobilių perpardavinėtojus: taip, kaip buvo, nebebus (12)

Nuo gegužės 1 dienos visi Lietuvoje parduodami automobiliai privalės turėti savininko deklaravimo...

„Wizz Air“ vadovas prisipažįsta, kad jo optimizmas dėl vasaros blėsta

„Wizz Air Holdings Plc“ generalinis direktorius Jozsefas Varadi pareiškė, kad šią vasarą jis...

Pienininkystė – ar dar įmanoma išgelbėti? (4)

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) rengia Lietuvos pieno sektoriaus plėtros strategiją. Kol kas...

Šia kepenų liga serga kas penktas šalies gyventojas: gydytoja patarė, kaip jos išvengti

Ne kiekvienas žino, kad kepenys yra stambiausia virškinimo liauka, atliekanti daugybę gyvybiškai...

Pamačiusi pervestą atlyginimą Šiaulių ligoninės medikė liko šokiruota: gydymo įstaigos versija – kitokia (243)

Respublikinėje Šiaulių ligoninėje dirbančios medikės sūnus teigia, kad jo mamai ligoninė...

Čaplinskas: panašu, kad gyvensime pagal ketvirtąjį pandemijos scenarijų (309)

Panašu, kad gyvensime pagal ketvirtąjį koronaviruso pandemijos scenarijų, tai yra – virusų...

Šiltas pavasaris kol kas traukiasi: laukia smarkūs lietūs, vietomis sugriaudės perkūnijos (4)

Krentant atmosferos slėgiui ir didėjant žemo slėgio lauko įtakai giedrių orų laikotarpis...

Lietuvoje prasidės didžiuliai pokyčiai: vieniems teks stipriai pakeisti savo įpročius, o kiti galės pasinaudoti parama (69)

Pustrečio milijardo tonų – štai tiek pačių įvairiausių atliekų kasmet susikaupia Europos...

Kasdienybės herojai. Eleonora – apie „Sel“ ir skyrybas: liūdna dėl savo gyvenimo, kad nieko nepasiekiau kita tema: stulbinanti „Misis Lietuva 2019“ Gretės Brokienės sėkmė (15)

Išskirtinis Eleonoros Sebrovos interviu - karjera grupėje „Sel“, skausmingos skyrybos ir...