aA
Įsibėgėjus vasaros karščiams vis daugiau spiningautojų „sudeda ginklus“ ir čiumpa į rankas plūdinę ar dugninę, galvodami, kad plėšrūnai dabar neaktyvūs ir kad be rudens ar bent jau stipresnio atvėsimo nieko gero nebus. Tačiau yra spiningo brolių, kurie galvoja kitaip. Ir svarbiausia – reguliariai pagauna stambių plėšrūnų. Pakalbinkime vieną iš jų – Ovidijų Uldinską, neseniai Alaušo ežere surengtose varžybose su kolega laimėjusią 2 vietą ir reguliariai gaudantį didelius ešerius beveik kiaurus metus.
Ovidijus Uldinskas su savo sugautais ešeriais
Ovidijus Uldinskas su savo sugautais ešeriais
© Asmeninio albumo nuotrauka

Ovidijau, ar tikrai vidurį dienos, juo labiau, per karščius realiai gali sėkmingai gaudyti didelius ešerius?

Žinoma. Praeitos savaitės gale žvejojau Alaušo ežere, kai kepino rekordinis, +36 laipsnių karštis. Pagavome keletą dryžuočių virš 40 cm. Ir tai nėra nieko nuostabaus – dažnai žvejoju per karščius ir pagaunu. Jeigu tame vandens telkinyje tikrai yra didelių ešerių ir tau pavyko surasti, kur jie laikosi – tai juos ir pagausi. Ešerys medžioja nuolat ir dienos metu „nemiega“. Reikia tik pritaikyti masalą.

O kur dabar reikėtų ieškoti ežeruose ar tvenkiniuose didelių ešerių?

Viskas priklauso nuo konkretaus vandens telkinio. Iš principo galima būtų sakyti, kad jų nerasime didžiausiuose gyliuose, tačiau greičiausia neverta jų ieškoti ir visiškose seklumose. Jeigu kalbame apie vidutinio gylio ežerus ir karjerus, ne gilesnius nei 20 metrų, patarčiau šiuo metu jų ieškoti maždaug nuo 3 iki 10 metrų gylių ribose.

Prieš dvi tris savaites, kol neršė karšiai, dideli ešeriai kibo arti kranto, kur ateidavo pasmaguriauti ikrų. Dabar to nėra – ešeriai medžioja mailių. Todėl pirmiausia reiktų ieškoti didelių mailiaus būrių. Visada perspektyvios vietos yra žolyno ar sėkliaus pakraštys, staiga krentantis į didelę duobę. Kai po dviejų – trijų savaičių ešeriai pradės medžioti vėžius – vėl keisis jų gaudymo vietos. Tad norint juos rasti, reikia stebėti, kas tuo metu vyksta gamtoje.

Ovidijus Uldinskas su savo sugautu laimikiu
Ovidijus Uldinskas su savo sugautu laimikiu
© Asmeninio albumo nuotrauka

O kaip atpažinti, kad ten ešeriai, o ne kokie karšiai, kuojos ar kitos žuvys?

Ešeriai šiuo metu jau susitelkę į nemažus būrius ir juos neblogai rodo echolotas. Jeigu turi patirties ir moki jį skaityti – atrasi. Sakykim, karšiai dažniausiai eina viename gylyje, tuo tarpu ešeriai mėgsta būti keliais aukštais, virš kokio povandeninio kalno ar mailiaus būrio. Dideli ešeriai dabar dažnai būna pakilę nuo dugno, kartais labai aukštai. Gaudant nuo dugno dažnai kimba nedideli, iki 300 gramų dryžuočiai. Tuo tarpu, traukiant masalą viduriniuose sluoksniuose dažnai jį atakuoja kupriai, kurie tuo metu „gano“ aukšlių ar kitų žuvų būrius.

Ovidijus Uldinskas su savo sugautu laimikiu
Ovidijus Uldinskas su savo sugautu laimikiu
© Asmeninio albumo nuotrauka

Kokią spiningavimo techniką ir masalus dabar naudoji?

Kadangi žuvis dažnai būna pakilusi aukščiau nuo dugno, daugiausia laiko šiuo metu žvejoju nedideliais 2–3 colių valgomais guminukais, sumontuotais su itin lengvomis 2 gramų švininėmis galvutėmis. Su tokia sistema gaudau ir 3, ir 9 metrų gylio vietose. Tokia galvutė skęsta labai retai –reikia daug kantrybės. Trauki ją irgi lėtai ir monotoniškai – pasuki rankenėlę lėtai keletą kartų ir leidi skęsti. Paskui vėl kartoji.

Dažniausiai neleidi masalui pasiekti dugno, bet žuvis būtent to dabar dažnai nori. Antroje vietoje, ypač jei ešeriai pakilę arčiau paviršiaus, naudoju sukres. Pasitaiko, kad ešeriai į jas reaguoja pikčiau, nei į guminukus. Iš bandytų rekomenduočiau 3 numerio „Mepps Comet“ tipo. Šis sukrių dydis beveik visur tinkamiausias. Nesitikėkite šiuo metu pagauti viso būrio. Jeigu iš jo užkibo 2–3 žuvys, tai jau labai gerai.

Ar svarbi ešerių kibimui masalo spalva, uodegėlės forma? Kokių spalvų masalai sėkmingiausi?

Be jokios abejonės. Dėl to savo krepšyje vežiojuosi keliasdešimt skirtingų spalvų ir dydžių guminukų. Svarbiausia – guminukų dydis ir spalva. Jeigu ją pataikei – turėsi ir kibimų. Uodegėlės forma bent jau šiuo metu vaidina mažesnį vaidmenį. Antai paskutinėje žvejyboje radau ešerių būrį, bet kurį laiką nėjo išprovokuoti žuvų kibimo. Buvo vos keli atsargūs krepštelėjimai per masalą, po paskutinio kurio žuvis nukando uodegėlę.

Iš azarto jos nekeičiau ir pradėjau traukti ešerius. Paskui užsidėjau šviežią masalą su uodegėle – ešeriai nustojo kibti. Nuplėšiau ją – kibimas atsinaujino. Padariau išvadą, kad tądien ešeriai reagavo į mažesnį masalą, nei aš siūliau. Todėl galiu patarti – gaudydami vidury dienos, ypač per karščius nebijokite susimažinti ir nusilengvinti masalą iki minimumo. Tai dažnai padeda.

O grįžtant prie konkrečių spalvų – kiekvienas ežeras ar tvenkinys turi savo favoritus. Galėčiau paminėti nebent tai, kad šiuo metu labiau efektyvūs blankesni ir tamsesni masalai. Ryškalai pradeda labiau veikti rudenį.

Ar naudoji pavadėlį?

Ešerių žūklėje, jei gaudau galvakabliais ar ofsetinėmis galvutėmis, dažniausiai prie pagrindinio valo – 0,6 PE pintuko rišu 70–80 cm ilgio 0,23 mm fluorokarbono atkarpą. Jeigu gaudau labai žolėtose vietose, tai kartais „nusistorinu“ net iki 0,3 mm. Esu įsitikinęs – jei ešeriai aktyvūs – pavadėlio storis didelio vaidmens nevaidina.

Kad ir per paskutinę treniruotę tiesiog atsibodo nuolat kimbančios ir dažniausia nukandančios pavadėlį „silkutės“, todėl užsirišau ploną metalinį. Ešeriai ir toliau kibo. Vis dėl to, jei „dryžiai“ labai atsargūs – persistengti su pavadėlio storiu nereiktų.

Ką dar norėtum pasakyti mūsų skaitytojams?

Didelis ešerys mūsų vandenyse auga labai lėtai – kilogramo svorį pasiekia būdamas 12 ir daugiau metų. Tai pagarbos verta žuvis. Todėl pagavę ir įsiamžinę – paleiskite juos atgal. Ir tada būsite tikri, kad ir kitos žvejybos čia tikriausiai bus sėkmingos.

Ačiū už atsakymus

Kablys.lt
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Kauno hidroelektrinės kaimynystė: kuojų auga kartais, o šamų-milžinų teks palaukti

Gyvenimas šalia Kauno hidroelektrinės nesustoja nei žiemą nei vasarą. Didžiausią gėlą...

Nelegaliai žuvis gaudęs vyras bandė sprukti nuo pareigūnų – metė tinklus ir šoko į upę, bet išsisukti nepavyko (1)

Penktadienio naktį du tinklininkai Prienų rajone bandė pasprukti nuo Alytaus gyvosios gamtos...

Prie Ispanijos krantų sugavo didžiulę mėnulžuvę (2)

Jūrų biologas Enrique Ostale tiesiog negalėjo patikėti savo sėkme, pamatęs didžiulę...

Sugavo gyvenimo žuvį: šamas svėrė daugiau nei 90 kilogramų Papildyta žinomų žvejų komentaru 05.18 (20)

Rokiškėnas Skirmantas Spundzevičius savo pomėgiui – žūklei – atidavė daugiau nei 35-erius...

Top naujienos

NSGK pirmininkas: jei prieš aštuonerius metus būtume pasielgę kitaip, dabar nebūtų jokio karo

Ukrainiečiai – vienintelė tauta, kuri XXI amžiuje miršta už Europos idėją, ir tie ES...

Sugalvojo, kaip užtvenkti Kremliaus pinigų upelį: net nereikėtų Orbano sutikimo (5)

Europos Sąjungos vadovams jau beveik mėnesį derantis dėl šeštojo sankcijų Rusijai paketo, vis...

Arestovičius pratrūko keiksmais: to niekada nebus (5)

Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovičius emocingai sureagavo į kai kurių Europos...

Karas Ukrainoje. Britų žvalgyba: elitiniai rusų daliniai patyrė milžiniškų nuostolių Ukrainai tenka gintis ir nuo raginimų nusileisti Rusijai (5)

„Ateinanti savaitė bus lemiama“, – pabrėžė Luhansko srities vadovas Serhijus Haidajus ir...

Anušauskas atsakė Rusijai: tegul nesvaigsta

Maskvos grasinimų, kad neatšaukus Rusijai pritaikytų sankcijų gali kilti pasaulinė maisto...

Besipiktinantiems rusams Putinas dalija pažadus

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį vakare paskelbė, kad pensijos, kitos...

Ūkininkai apie pirmąsias braškes: kokios kainos ir kokio derliaus laukia

Lietuviškos braškės jau puikuojasi parduotuvių lentynose. Anykščių rajone braškes penkerius...

Laukiant naujam iššūkiui Seime pasisakė ir Blinkevičiūtė: ragina išspręsti partnerystės klausimą

Seimas ketvirtadienį spręs dėl pirmojo žingsnio svarstant Civilinės sąjungos įstatymą – bus...