aA
Svarbiausias organas, teikiantis žu­vims deguonį žiaunos, kuriose yra daugybė kraujo indų. Papildomi kvėpa­vimo organai tai purkštuvai (juos galvoje prieš akis turi rykliai, rajos), labirintas (oro ertmė su kraujo indais), plaukiojimo pūslė, žarnynas.
Lydeka
Lydeka
© Shutterstock

Žuvims augant, vystantis, jų kvėpa­vimo aparatas keičiasi. Daugumos žuvų lervutės ir ankstyvų stadijų mailius sa­vo trynio maišeliuose, krūtinės pele­kuose, galvoje, žiaunų dangteliuose, o kai kurių rūšių ir visame kūno pavir­šiuje turi daugybę kraujo indų, kurie deguonį gauna tiesiai iš vandens. Palaips­niui vystosi kvėpavimas žiaunomis. Krū­tinės pelekai turi svarbią reikšme per visą žuvų gyvenimą, nes padeda venti­liuoti kvėpavimo sistemą.

Tačiau ryklių krūtinės pelekai negali daryti kvėpavimo judesių. Rykliams, kaip ir kai ku­rioms kitoms greitoms žuvims, būdin­gas pasyvus kvėpavimas. Pavyzdžiui, kai ryklys Carcharios sp. plaukia greičiau, nei du metrus per sekundę, jo nasrai praverti ir vanduo, tekantis per juos, plauna žiaunų ertmę ir tuo būdu duoda deguonies.

Šis ryklys aktyviai kvėpuoja tik labai lėtai plaukdamas. Kiti stambūs greiti rykliai neišgyvena mažuose baseinuose, nes čia jie negali greitai plaukti, taigi ir tinkamai kvė­puoti. Jie greit apsnūsta ir žūsta uždusę.

Žuvų kvėpavimo sistemos labai įvairios. Pavyzdžiui, miksinų žiaunos su burna nesujungtos, nes šių parazituo­jančių žuvų burna skirta prisisiurbti prie kitos žuvies kūno. Į žiaunas van­duo patenka per nosį.

Žuvų žiaunos dirba tik vandenyje. Sausumoje iš jų vanduo išteka, žiaunos apdžiūna ir sulimpa. Silkės ir plačia­kakčiai tokiais atvejais žūsta beveik iš karto, ne ką ilgiau gyvena upėtakiai, lašišos, starkiai.

Karosų ir sazanų žiau­nų dangteliai tvirtai užsidaro, todėl šios žuvys šlapioje žolėje keletą valandų gali išbūti gyvos. Reikalas tas, kad jos naudoja palyginti nedaug deguonies, ir „išsijungus“ žiaunoms, jo gauna per odos paviršių. Kvėpavimas oda tam tik­ru laipsniu būdingas eršketinėms žu­vims, lydekoms. XIX amžiuje turtingiems pirkliams neretai atga­bendavo gyvų eršketų, nors tekdavo vežti bent keletą parų. Žuvims į burną įdėdavo konjake ar spirite sumirkytus vatos gabalėlius. Apgirtę žuvys apsnūs­davo ir kuo puikiausiai išlaikydavo il­gą kelionę. Gyvos sterlės carų stalą pasiekdavo po 3 – 5 parų kelionės – jas veždavo krepšiuose su drėgnomis samanomis.

Šaltyje be vandens ilgokai gyvybin­gos išbūna lydekos. Jeigu suvynioja­mos į standų popierių, kartais gali „atgyti” net po 3 valandų. Puikiai išvystytas ungurių kvėpavimas oda, to­dėl jie gali po keletą parų ištverti be vandens ir sėkmingai peršliaužti sausu­ma iš vieno vandens telkinio į kitą. Net ir mūsų karosai dėl aktyvaus kvė­pavimo oda po metus ir daugiau gali išgyventi įsirausę išdžiūvusių ežerų dugnan. Tai – gana dažnas reiškinys Šiaurės Kazahstane, kur yra daug benuotakinių ežerų, karštomis vasaromis visai išdžiūstančių.

Vijūnai taip pat turi papildomo kvė­pavimo sistemą – tai žarnynas. Įsiurb­damas orą, vijūnas jį varo i žarnas, kuriose yra labai daug kraujo indų, pa­imančių deguonį. Vijūnai irgi gali ilgai gyventi išdžiūvus vandens telkiniui, įsi­rausę per 30 – 40 centimetrų į dumb­lą.

Atmosferos orą tiesiogiai gali siurbti kai kurios mūsų žuvys – lynai, karo­sai, karpiai. Tada mes girdime savotiš­ką čepsėjimą, sklindanti iš vandens au­galų sąžalynų. Tačiau tai – priversti­nis kvėpavimo būdas, jis rodo, kad vandenyje deguonies balansas smarkiai pablogėjęs.

Bet kai kurioms atogrąžų žuvims kvėpavimas atmosferos oru – norma­lus dalykas. Pavyzdžiui, labirintinės žu­velės virš nosies turi specialią ertmę kurioje yra daugybė kraujo indų. Net ir tada, kai vandenyje pakanka deguo­nies, jos reguliariai kyla paviršiun įk­vėpti oro.

Iš visų žuvies organų bene įvairiau­sias funkcijas atlieka plaukiojamoji pūslė. Ji gali būti ir kvėpavimo ir klau­sos, ir garsų skleidimo organu, ir plaukiojimo reguliatoriumi. Kaip ro­do vystymosi istorija, ši pūslė atsira­do iš gleivingo žarnos apvalkalo. Pačioje pradžioje pūslė, atrodo, buvo tik kvėpavimo organu, mat hidrostatinė jos reikšmė atsirado tik vėlyvesnėse, kaulėtosiose žuvyse.

Kai kurioms rūšims, pavyzdžiui, atogrąžų šamukams Doros sp., plaukiojamoji pūslė ir šian­dien yra kaip plaučiai. Todėl šios žuvys nesunkiai keliauja sausuma, pasi­spirdamos uodegomis iš išdžiūvusių vandens telkinių į vande­ningus. Stambiausios gėlųjų vandenų žuvys arapalmos, gyvenančios Amazonės baseine, irgi kvėpuoja pūsle, labai panašia į sausumos žinduolių plaučius. Toji pūslė akyta, susideda iš dviejų dalių, teka arterinis ir venų kraujas.

Specialistai tvirtina, kad sausumos gyvūnai atsirado prie įšildomų vande­nų, kur trūko deguonies ir kur geresnėje padėtyje atsidūrė vandens gyvūnų formos, kurios galėjo kvėpuoti atmos­feros oru. Patys pirmieji tokio kvėpa­vimo organai buvo oda ir plaukiojamoji pūslė, iš kurios vėliau išsivystė plaučiai. Devono periode (prieš 320 – 400 milijonų metų) labai paplito dvejopai kvėpuojančios, taip pat riešapelekės žuvys. Vienų ir antrų galūnės jau buvo pritaikytos ne tik plaukioti, bet ir šliaužioti sausumoje. Tačiau tam, kad stuburiniams kaip reikiant pavyktų įsi­tvirtinti sausumoje, turėjo praeiti dar 200 milijonų metų.

Gowild.lt
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Kauno hidroelektrinės kaimynystė: kuojų auga kartais, o šamų-milžinų teks palaukti

Gyvenimas šalia Kauno hidroelektrinės nesustoja nei žiemą nei vasarą. Didžiausią gėlą...

Nelegaliai žuvis gaudęs vyras bandė sprukti nuo pareigūnų – metė tinklus ir šoko į upę, bet išsisukti nepavyko (1)

Penktadienio naktį du tinklininkai Prienų rajone bandė pasprukti nuo Alytaus gyvosios gamtos...

Prie Ispanijos krantų sugavo didžiulę mėnulžuvę (2)

Jūrų biologas Enrique Ostale tiesiog negalėjo patikėti savo sėkme, pamatęs didžiulę...

Sugavo gyvenimo žuvį: šamas svėrė daugiau nei 90 kilogramų Papildyta žinomų žvejų komentaru 05.18 (20)

Rokiškėnas Skirmantas Spundzevičius savo pomėgiui – žūklei – atidavė daugiau nei 35-erius...

Top naujienos

Dukart padurtam jaunuoliui – neįtikėtinas teismo akibrokštas: gali būti, kad pats nukrito ant peilio (2)

Linksmybės prie Nemuno Kidulių kaime baigėsi kruvinu konfliktu – jaunuoliui draugas du kartus...

Kol Lietuva nesutaria dėl partnerystės įstatymo – Amerika šlovina iš Lietuvos kilusį homoseksualą

Kol Lietuvoje kyla aršios, homofobiškos diskusijos dėl Seime žalią šviesą pagaliau gavusio...

Žibėnas pridengė vėl ne laiku suliepsnojusį komandos „degtuką“: jokio kriminalo

Panevėžio „Lietkabelis“ šiuo metu žaidžia geriausią krepšinį Lietuvoje, ir tai įrodo ne...

Prasitarė, kad visi Putino strateginiai tikslai žlugo: ateinanti savaitė bus lemiama (1)

Vakarų politikų svarstymai, jog Ukraina rusams galėtų atiduoti dalį žemių, pykdo Kyjivą. Tai...

Delfi PliusJon Herskovitz, Jeong-Ho Lee

Bidenui viešint Azijoje – nemaloni Rusijos ir Kinijos staigmena (7)

JAV prezidentui Joe Bidenui baigiant vizitų turą po Aziją nemalonią staigmeną surengė Rusija...

Karas Ukrainoje. Ukraina: kovos pasiekė didžiausią intensyvumą, Rusija vėl nusitaikė į Charkivą britų žvalgyba: elitiniai rusų daliniai patyrė milžiniškų nuostolių (9)

„Ateinanti savaitė bus lemiama“, – pabrėžė Luhansko srities vadovas Serhijus Haidajus ir...

Lietuvių triumfas futbolo šalyje: Dambrauskas ir „Hajduk“ iškovojo Kroatijos taurę

Įspūdingai sezoną užbaigė Valdo Dambrausko vadovaujama Splito „Hajduk“ : Kroatijos taurės...

Pirmas žingsnis titulo link: atsitiesęs „Lietkabelis“ pritildė „Ryto“ sirgalius perėmė aikštės pranašumą (2)

Panevėžio „Lietkabelis“ rungtynes pradėjo vangiau, bet galiausiai perėmė iniciatyvą ir...

Mis Ukraina parodė, kaip atrodė prieš karą ir dabar: pokyčiai – neįtikėtini (1)

27 metų Ukrainos modelis Anna Nepliach atkreipė dėmesį į antsvorio problemą. Mergina...

Į didžiausią mėnulį Saulės sistemoje tėškėsi pats didžiausias iki šiol žinomas asteroidas: skersmuo siekė net 150 km

Dujų milžino palydovas Ganimedas galėjo patirti didžiausią kada nors pastebėtą Saulės...