aA
Prieš mėnesį prasidėjusią dūstančių žuvų gelbėjimo dramą netoli Aristavos esančiame Mažojo Malčiaus tvenkinyje ilgai stebėjome socialiniuose tinkluose. Kaip ji baigėsi, (jei baigėsi), kiek žuvų žuvo, kas dėl to kaltas ir svarbiausia – ko galima pasimokyti iš šios tragedijos paklausiau vieno šios gelbėjimo operacijos dalyvio, vietinio žvejo ir mano gero pažįstamo Daliaus Pikelio.
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
© Shutterstock

Daliau, kada prasidėjo žuvų dusimas tvenkinyje?

Prieš gerą mėnesį, sausio pradžioje, pradėjo eiti žinios, kad vyksta kažkas negero. Nuvažiavome ir išties pamatėme į viršų pakilusias žuvis. Net sunku buvo patikėti, kad tvenkinyje apskritai tiek yra žuvies. Šamai, sterkai, karpiai, nekalbant apie karšius. Buvo labai keista, nes tvenkinys net visas nebuvo gerai užšalęs, ledas tai pat nebuvo užsidėjęs labai senai. Be to, jis nėra ir labai seklus – gylis čia siekia 4 metrus, o vietomis ir 5 metrus. Iškart kilo įtarimas, kad čia ne eilinis žuvų dusimas, o kažkas kitko.

Gal jau žinai tyrimo išvadas ir kas kaltas dėl šios tragedijos?

Buvo atlikti tyrimai ir nustatyta, kad nitratų kiekis vandenyje viršijo keturis kartus viršijo leistiną normą ir tai paaiškina, kodėl žuvys pradėjo dusti. Išvadų dėl to, kas kaltas, dar nėra ar bent manęs jos nepasiekė. Iš esmės yra dvi daugiau mažiau įtikinamos versijos. Pirma – kad į vandenį galėjo papulti kažkokie chemikalai ar nevalytos nuotėkos iš valymo įrengimų, kuriuos prižiūri „Kėdainių Vandenys“. Antra versija – kad iš netoliese esančių fermų į vandenį galėjo patekti srutų.

Aš labiau būčiau linkęs tikėti pirmąja versija. Vien dėl to, kad tiesiai po šios tragedijos „Kėdainių vandenys“ puolė tvarkyti savo įrenginius bei iškart statė siurblius ant tvenkinio, kad situacija pagerėtų. Dirbu netoliese, mačiau, kaip vyrai prie įrenginių triūsė ilgą laiką. Aišku, „Kėdainių vandenys“ savo kaltės nenori pripažinti.

Fermos versija man atrodo mažiau reali, kadangi srutos čia keliauja iš fermos keliauja į specialiai įrengtą rezervuarą iš kurio būna išvežamos tręšti laukus. Kadangi sausio pradžioje vyravo neigiama temperatūra ir spaudė šalčiai, sunku patikėti, kad srutos galėjo patekti į gruntinius vandenis ir atkeliauti į tvenkinį. Bent jau aš taip galvoju. Bet, aišku, palaukime tyrimo išvadų.

Ar daug žuvų krito?

Sunku pasakyti, nes tvenkinys dabar užšalęs ir nežinia, kiek nugaišusių žuvų liko po ledu ir guli ant dugno. Kai ledas nutirps, gal būt bus galima geriau suskaičiuoti. Bet ir surinktų krante yra tikrai nemažai ir manau, galėjo žūti ženkli tvenkinio žuvų populiacijos dalis.

Kokių priemonių ėmėtės, kad gelbėti žuvis.

Pirmiausia į šią situaciją sureagavo vietinė Medžiotojų ir Žvejų draugija. Pastatė aeratorių. Bet jis buvo silpnas ir mažai ką pakeitė. Po to minėti „Kėdainių vandenys“ pajungė du galingus siurblius, kurie dieną naktį pumpavo vandenį iš vienos eketės į kitą. Ši priemonės padėjo. Deguonies koncentracija padidėjo. Viršuje plaukiojusios dar gyvos žuvys po truputį nusileido žemyn ir tyrimai parodė, kad situacija su deguonimi gerėja. Tikėkimės, kad pavyks jas išgelbėti. Žinoma, prisidėjo prie tvenkinio gelbėjimo operacijos ir vietiniai žvejai ir bendruomenė.

Daliau, ką gali patarti tiems, kurie turi savo tvenkinius ir pastebi juose žuvų dusimo požymių?

Iš esmės yra trys būdai. Brangiausias ir efektyviausias yra statyti specialų aeratorių ir pūsti orą po vandeniu. Manau, daug kam jis bus ne pagal kišenę.

Antras būdas – statyti siurblius, kurie piltų vandenį iš vienos eketės į kitą. Tai irgi vienas efektyvesnių būdų. Tačiau ir jis ne iš pigiųjų.

Trečias yra paprasčiausias, kurį rekomenduoju visiems, turintiems savo kieme ar šalimais tvenkinį. Jeigu jūsų vandens telkinys nesiekia 2 hektarų, jo turėtų užtekti. Išpjaukite ledą ir pritvirtinkite eketė šone paprastus valties variklius (elektriniu ar vidaus degimo – nesvarbu) taip, kad jie savo sraigtais plaktų vandenį ir taškytų jį ant ledo. Vanduo nuolat maišysis, tirpdys ant ledo esantį sniegą ir pilnas deguonies bėgs į eketes. Deguonies balansas vandenyje turėtų gerėtų. Aš šį metodą pabandžiau netoli namų tvenkinyje, kuris jau buvo bepradedąs dusti ir normalus deguonies režimas čia gana greit atsistatė.

Dėkui už informaciją ir patarimus. Tikiuosi, jie bus naudingi visiems, kas susiduria su tokia problema.

Kablys.lt
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Utenos aplinkosaugininkai vėl sulaikė lydekautoją (11)

Vykdydami akciją „ Lydeka “, Aplinkos apsaugos departamento Utenos gyvosios gamtos apsaugos...

Už vieną šlakį pažeidėjui gali tekti sumokėti iki 1520 eurų (41)

Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai pagavo...

Akcijos „Lydeka 2021“ reidai šiandien vėl vyksta Utenos rajone (14)

Šiandien Aplinkos apsaugos departamento Utenos valdybos pareigūnai, vykdydami akciją „ Lydeka...

Vykdydami reidus, aplinkosaugininkai tikrina deguonies kiekį vandens telkiniuose (8)

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai šią savaitę vykdydami reidus atlieka vandens telkinių...

Telšių aplinkosaugininkai atliko deguonies matavimus vandens telkiniuose (2)

Aplinkos apsaugos departamentas , užtikrindamas kontrolę ir atsižvelgdamas į permainingus orus,...

Top naujienos

Gydytojas infektologas įvertino vakcinų efektyvumą: vienu aspektu „Astra Zeneca“ tikrai išsiskiria (42)

Lietuvoje netyla diskusijos, ar nereikėtų ilginti intervalo tarp dviejų vakcinos nuo koronaviruso...

Aistė Žebrauskienė | D+

Neramina vis labiau vėluojantys įmonių tarpusavio atsiskaitymai: ekonomistai įspėja apie didesnes problemas

2021-ųjų pradžia Lietuvos ekonomikai buvo geresnė, nei tikėtasi, – šalies BVP augo 1 proc....

Lietingas pavasaris artėja prie pabaigos: šeštadienį sulauksime paskutinės nedidelio lietaus porcijos (1)

Šeštadienio rytą beveik visoje Lietuvoje bus sausa, drėgnesni debesys sukiosis ties vakariniais...

Buvęs imtynininkas gailisi dėl savo poelgio „Metelicoje“: jis mane „kabino“, manė, kad aš – gėjus (195)

Po incidento prie populiaraus Vilniaus naktinio klubo „ Metelica “ buvęs imtynininkas ne tik buvo...

Sukrečianti istorija apie motiną, kuri tapo žudike maniake ir kankino savo pačios šeimos narius (35)

Be to, kad smurtaudavo prieš savo podukras ir jas žemindavo, Shelly Knotek kviesdavosi į namus...

Žiniasklaida: po galimų mainų – antrasis Westermanno sugrįžimas į Kauną (60)

„Barcelona“ ir Kauno „Žalgiris“ veda derybas dėl galimo gynėjų apsikeitimo: ispanų „El...

Gabrielė Grinkaitė | D+

Apipjaustymas – populiarėjanti mada ar naudinga procedūra? Urologo nuomonė nustebins

JAV, Kanada, Pietų Afrikos Respublika, Naujoji Zelandija, Jungtinėje Karalystė, Pietų Korėja –...

Kol lietuviai stovi eilėse prie vakcinų, rusai savo „Sputniku“ skiepytis nenori net už pinigus (998)

„Milijonas prizų“ – tokią programą nusprendė įgyvendinti Maskva, norėdama prisivilioti...

Lietuvių noras dirbti Anglijoje blėsta: nebetraukia sezoninis darbas, keičiasi kryptys (169)

Darbą užsienyje siūlančios Lietuvos kompanijos pastebi, kad nuo šių metų Europos rinkoje vyksta...