aA
Eilę metų įvairiuose formatuose bandant spręsti brakonieriavimo problemą, mane labiausia neramina, kad visas dėmesys yra skiriamas į baudų dydžius, griežtesnes taisykles ir kitas panašias „policinio‘ tipo priemones. Ir visiškai nieko nekalbama (o tikėtina – ir nedaroma) apie prevenciją.
Akimirka iš filmo „Sunkus kelias“ peržiūros
Akimirka iš filmo „Sunkus kelias“ peržiūros
© Deimantė Burkauskienė

Baudų dydžiai, geresnis aplinkosaugininkų darbas, tobulesnės priemonės yra tik kova su esamomis pasekmėmis. Tai lyg gaisro gesinimas. Darbas svarbus. Jo labai reikia ir reiks. Bet, iš esmės, jis nesprendžia pačios problemos, o tik leidžia sumažinti jos pasekmes. Išgąsdinti didelių baudų brakonieriai kuriam laikui nutraukia savo veiklą arba sulenda į nuošalesnius ir „saugesnius“ vandens telkinius. Bet vos tik kontrolė ir visuomenės dėmesys jiems sumažėja( arba pasimato, kad išreklamuotas kovos su brakonieriais vajus nėra jau toks baisus) jie ir vėl kelia galvas. Sugrįžta į mūsų vandens telkinius.

Mano nuomone, nugalėti brakonierystę, kaip reiškinį galima tik tada, kai jam bus nepakanti ir jos netoleruos didžioji visuomenės dalis. Šis procesas į šią pusę po truputį juda. Prisiminkime, koks buvo požiūris į žuvis ir žvejybą prieš 30, 20 ar 10 metų ir koks yra dabar.

Ar galima teigiamus pokyčius pagreitinti? Žinoma. Ne tik galima, bet ir reikia. Tačiau būtina šia linkme dirbti. Vyresnio amžiaus užkietėjusių brakonierių požiūrio gal ir nepakeisime. Juos, kaip sako tautosaka, turbūt tik „grabas ištiesins“. Bet jaunimas jau dabar yra kitoks. Ir jo, kaip ateinančios kartos požiūris yra svarbiausias mūsų „mūšio laukas“, kovojant dėl pokyčių.

Kaip tą padaryti? Dėmesys pirmiausia krypsta į mokyklas. Jeigu būtų per metus nors viena pamoka apie gamtos išteklių saugojimą, integruota, sakykim, į gamtos pažinimą – jau būtų neblogai. Dar geriau, kad ją pravestų ne koks valandų skaičiaus stokojantis mokytojas, o uniformuotas gamtosaugininkas. Ir ne klasėje, o gamtoje. Savo pasakojimą galintis pailiustruoti tinkluose pasismaugusia žuvimi ar kruvinu žeberklu.

Dar efektyvesnis dalykas būtų patiems vaikams sudalyvauti ekskursijoje, stebint lydekų ar lašišų nerštus, įrenginėjant dirbtines nerštavietes.. O užvis stipriausias pokyčių katalizatorius būtų mokykloje nuolat veikiantis žvejų ar gamtos „reindžerių“ būrelis, Ugdantis jaunimą, turinčius kitokį požiūrį į gamtos išteklius ir jų apsaugą.

Galima, žinoma, piktintis ir laukti, kol kažką panašaus pradės daryti valdžia. Bet kur kas prasmingiau pradėti veikti savo jėgomis. Pradėti nuo savo vaikų, anūkų ir savo rajono mokyklų. Praeitą savaitę pabandžiau šį metodą pats. Tam nereikėjo nei didelio pasiruošimo, nei daug laiko ar kažkokių ypatingų priemonių. Su mano jaunesnio sūnaus mokytoja Deimante Kauno „Šviesos“ pradinėje mokykloje sutarėme, kad penktadienį ateisiu į klasę ir per gamtos pažinimo pamoką pažiūrėsime su vaikais filmą „Sunkus kelias“. Ir papasakosiu vaikams apie lašišų kelionę į mūsų upes ir jai trukdančias kliūtis.

Akimirka iš filmo „Sunkus kelias“ peržiūros
Akimirka iš filmo „Sunkus kelias“ peržiūros
© Deimantė Burkauskienė

Trečiokams šis filmas atrodė kiek sudėtingas, tad žiūrėjome jį dalimis. O pertraukose teko aiškinti ir pasakoti. Bet manau, misija pavyko. Daugelis vaikų pirmą kartą išgirdo, kad mūsų upėse apskritai gyvena lašišos. Kad jos neršia. Kad yra tokių negerų dėdžių, kurie stato tinklus jų migracijos keliuose, bado neršiančias žuvis žeberklais ar bando jas užkabinti už šono blizgėmis. Ar gadina mūsų upes ir trukdo žuvims išneršti statomomis ant upelių užtvankomis.

Mačiau daug nustebusių veidų ir sulaukiau nemažai klausimų. Tikiu, kad po šios pamokos daugelis jų jau turės nuomonę, kas yra migruojančios žuvys ir kaip reikia vertinti brakonierius.

Bet labiausia įkvėpė vaikų entuziazmas ir atviros akys. Jos pačiam pakėlė ūpą ir norą stengtis šia linkme dirbti toliau. Tikiu, kad ši, ateinanti karta „palaidos“ brakonierystę mūsų vandenyse visam laikui. Ir apie ją jų vaikai, o mūsų anūkai, žinos tik iš pasakojimų arba galės pamatyti Molėtų žvejybos muziejaus ekspozicijoje. Bet tik tada, jeigu nesėdėsime rankų sudėję mes.

Noriu paraginti visus, kas nėra abejingi, pabandykit kažką panašaus ar kitokio padaryti savo vaikų mokyklose. Jei nedrįstate imtis tokios iniciatyvos patys – galite mestelti tokią idėją savo vaikų mokytojai. Pavyzdžiui, kad ir pasikviesti gamtosaugininkus į mokyklą. Ar susitarti dėl ekskursijos jų būstinėje. Nors šiuo metu jie ir labai užsiėmę – neabejoju, kad vaikams ras laisvą valandėlę. Nes idėjinių žmonių yra nemažai ir ten.

Kartais tereikia tik mažos iniciatyvos ir viskas savaime išsivysto į didelius darbus.

Kablys.lt
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Sugavo gyvenimo žuvį: šamas svėrė daugiau nei 90 kilogramų (51)

Rokiškėnas Skirmantas Spundzevičius savo pomėgiui – žūklei – atidavė daugiau nei 35-erius...

Utenos aplinkosaugininkai vėl sulaikė lydekautoją (12)

Vykdydami akciją „ Lydeka “, Aplinkos apsaugos departamento Utenos gyvosios gamtos apsaugos...

Už vieną šlakį pažeidėjui gali tekti sumokėti iki 1520 eurų (40)

Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai pagavo...

Akcijos „Lydeka 2021“ reidai šiandien vėl vyksta Utenos rajone (14)

Šiandien Aplinkos apsaugos departamento Utenos valdybos pareigūnai, vykdydami akciją „ Lydeka...

Vykdydami reidus, aplinkosaugininkai tikrina deguonies kiekį vandens telkiniuose (8)

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai šią savaitę vykdydami reidus atlieka vandens telkinių...

Top naujienos

Nuolat atsiverianti Izraelio žaizda: jeigu įsijungs daugiau veikėjų, konfliktas gali išaugti į rimtą karą (39)

Aštrėja padėtis Jeruzalėje , kur tęsiasi susirėmimai, smurtas ir apšaudymai tarp Izraelio ir...

Eugenija Grižibauskienė | D+

Kovido antikūnų testą sukūręs Gylys: jau spėjau įsitikinti, kad Lietuvai vietos gamintojų nereikia (1)

Unikalūs dalykai šiuo momentu kuriami ir dar unikalesni tyrimai atliekami Riešėje , buvusioje...

Šimašiaus patarėjas išdėstė, kaip Vilnius vakcinuotų visą Lietuvą: pirmiausia – pavėlintume „Pfizer“ antro skiepo laiką (157)

Pirmadienį Lietuvoje veikti pradėjo visuotinė elektroninė registravimo sistema skiepams nuo...

Respublikinės Šiaulių ligoninės darbuotojai: vyksta slapti, maži susirinkimai, gąsdinamas personalas (48)

Dėl atleistos medikės savižudybės ir prieš ją, kaip teigiama, nukreipto mobingo dėmesio centre...

Didžioji dalis 5-11 klasių mokinių į mokyklas negrįš: ministrė šokiruota, bet direktoriai turi savų argumentų psichologines pasekmes vaikai jaus ilgai (252)

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė penktadienį pranešė, kad tik 3...

Vakarams – Lavrovo perspėjimas nereikšti pretenzijų: tai mūsų teritorija papildyta (323)

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pirmadienį perspėjo Vakarų šalis...

Lietuvos „fintech“ įmonė – įsisukusi „Wirecard“ skandale: vadovas patikina, kad paaiškėjus įtarimams, kreipėsi į teisėsaugą Lietuvos bankas ėmėsi tyrimo (27)

Per Vilniuje įregistruotą finansinių technologijų įmonę „Finolita Unio“ atlikta daugiau...

Šiluma mėgautis nebus kada: laukia šlapia savaitė, viena diena – itin vėsi (6)

Ši savaitė Lietuvoje bus drėgna, beveik kasdien prireiks skėčio. Bus nei labai karšta, nei labai...

Sabonis tapo rezultatyviausiu visų laikų NBA lietuviu, Valančiūnas dega motyvacija pratęsti sezoną (3)

Baigėsi 75-asis NBA reguliarusis sezonas. Nepaisant to, kad paskutinę naktį varžovų gynybą į...

Orijus Gasanovas pataria planuojantiems vasaros atostogas: dabar – paskutinės minutės kelionių laikas (2)

Artėjant vasarai daugelis svarsto, kaip planuoti 2021-ųjų atostogas ir kokios jos apskritai bus....