Gediminas Šaučiuvienas, parduotuvių tinklo „Triturus“ vadovas
Gyvename tiesiog puikiai (juokiasi), kaip turbūt ir daugelis verslų Lietuvoje. Parduotuvės nedirba, pajamų beveik nėra, bet darbuotojams algas ir nuomas už pastatus reikia mokėti. Užsakytos prekės taip pat parkeliauja iš užsienio ir už jas reikia arba reiks atsiskaityti. Žiūrint į ateitį tai pat nebus gerai. Žmonės praranda ar praras darbus, nebeturės pinigų ir nepirks. Tad net pasibaigus karantinui šios krizės pasekmes jusime dar ilgai. Ką darysi, toks jau dabar yra laikas. Darai šioje situacijoje ką gali.
Internetinę parduotuvę turime, tačiau mūsų prekės yra brangesnės (nėra jaukai ar gyvi masalai), tad kažkokio užsakymo pagausėjimo internetu kol kas nematome. Aišku, dar ir ne sezonas. Bandai gyventi, kaip gali. Kažkas kažką užsako – surenki, išsiunti per kurjerius. Girdėjau, kad kiti bando kažkaip išnešti klientams prekes į lauką.
Kai kurie buitinės technikos prekybos centrai netgi registruojasi kaip siuntų atsiėmimo punktai ir po vieną žmogų įleidžia. Galbūt tuo bandys sekti ir žvejybos parduotuvės. Bet vėlgi, tai yra rizika. Kas bus, jei tas žmogus ar jį aptarnaujantis tavo darbutuojas susirgs? Tu esi vadovas ir už tai atsakai. Dabar net baudžiamoji atsakomybė yra numatyta. Tad dėl keliolikos eurų pelno taip rizikuoti neapsimoka. Jeigu karantinas užsitęs, manau, liks tik vienintelė galimybė – daugiau prekiauti internetu. To turėsime išmokti ir mes, ir pirkėjai. Visi turėsime pakeisti savo pirkimo įpročius. Kito kelio nematau.
Andrius Veleckas, didmeninės prekybos įmonės „Straideris“ vadovas.
Laikai iš tikrųjų ne iš pačių lengviausių – po tokios „nuostabios“ prekybiniu požiūriu žiemos atėjo dar „smagesnis“ pavasaris. Visiems sunku. Niekas neturi pinigų. Žūklės parduotuvės dar skolingos už žiemos prekes, o ateina užsakymai pavasariui. Parduoti prekes ir susirinkti pinigų sudėtinga. Didmeninės prekybos subjektams tenka atsiskaityti su tiekėjais. Jeigu pradžioje, siautėjant virusui Kinijoje, buvo sustoję daugelis ten įsikūrusių gamintojų ir užsakymai buvo nukelti, tai dabar jos dirba visu pajėgumu. Tą, ką žadėjo padaryti tik vasarą, jau yra pagaminta ar bus tuoj pagaminta, bet mums parduoti galimybių nelabai nėra. Tad viskas priklauso nuo sutarčių, santykių su gamintojais.
Kol kas, bent jau tie, su kurias aš dirbu, yra supratingi, supranta sitauciją ir nereikalauja imti užsakyto kiekio prekių, et sunku pasakyti, kaip bus toliau, nes užsakymus atsako visas pasaulis ir tuoj bus riesta ir gamintojams. Reiks algas darbutojams mokėti, už žaliavas atsiskaitinėti...
Internetinė prekyba pagyvėjusi, bet vėlgi – kiek ji truks? Žmonės pradėjo taupyti pinigus ir leisti juos tik būtiniausiomis prekėmis, tad tokios sritys kaip žvejyba ir turizmas stoja. Jeigu prieš tris ar net dvi savaites norint atiduoti prekes mūsų prekybos partneriams iš pigu.lt nusidriekdavo didelės eilės, tai dabar eilių nebeliko. Tai signalizuoja, jog žmonės pradėjo taupyti ir perka tik maistą, vaistus ar tualetinį popierių.
Vertinant perspektyvas, sakyčiau, pirmiausia ši prasidėjusi krizė kirs žūklės parduotuvėms, kurios turi mažiausiai apyvartinių lėšų atsargų. Kiek kalbėjau su savo klientais – jeigu toks karantinas užtruktų iki rugsėjo, tai bankrutuos mažiausia pusė visų žūklės reikmenų parduotuvių. Tad didelio optimizmo, žvelgiant į artimiausią ateitį, nėra. Nors, kita vertus, akivaizdu, kad žmonės dabar daugiau žvejoja. Ir kadangi tikriausia užsienio kelionės bus nepasiekiamos – atostogas ir laisvalaikį leis Lietuvos gamtoje. Žvejyba šiuo požiūriu yra vienas saugiausių užsiėmimų.
Ką daryti? Manau, kad jau reikia pradėti galvoti, kaip esamo karantino sąlygomis kažkaip leisti, tegul ir gerokai apribotą, prekybą ir verslą. Internetas yra gerai, bet jis visų problemų neišspręs. Dabar viskas padaryta, kad klestėtų tik tinkliniai prekybos centrai, šalia maisto parduodantys ir kitus daiktus. Tarp jų ir žūklės prekes.
Panašu, kad jeigu būtų leista žvejybos parduotuvėmis prekiauti kiosko principu – t.y. pirkėjų prašymu pardavėjas per kažkokį langelį galėtų parduoti prekes – tai tikrai nebūtų pavojingiau kaip dabar vaikščioti ir būriuotis prekybos centruose. O smulkesniam ir vidutiniam verslui tai tikrai padėtų išgyventi. Suprantu, kad vyriausybė dabar turi ką veikti, tačiau apie tokius dalykus reikia galvoti jau dabar. Nes reikia laiko parduotuvėse įsirengti pertvaras, langelius, numatyti kitų apsisaugojimo priemonių. Kiekviena diena nieko nedarant turi kainą ir dėl jos krizės pasekmės tik sunkės.
Algis Karčiauskas, masalų ir jaukų pardavimo automatų tinklo savininkas
Negaliu skųstis – darbo daug ir vos spėju suktis. Neskaičiavau tiksliai, bet manau, kad pardavimai prasidėjus karantinui išaugo apie 2 kartus. Nepaisant to, kad dauguma Kauno žvejybos parduotuvių vis tiek vienaip ar kitaip bando dirbti už uždarų durų. Žmonės, matyt, nori mažiau kontakto ir renkasi pardavimo automatų paslaugomis.
Matau, kad prie automatų ateina daug naujų žmonių, kurie iki tol jų nenaudojo, nes jiems iškyla nemažai techninių problemų ir sulaukiu tikrai daug skambučių ir klausimų. Kažkiek suaktyvėjo ir chuliganai. Dažniau važiuoju taisyti savo prekybos automatų – tai kramtoma guma užkemša monetų idėjimo tarpą, tai dar kokių eibių prikrečia. Nesigailiu, kad pirmasis pradėjau tokio tipo verslą Lietuvoje. Jis tikrai turi ateitį ir, manau, ši situaciją tik pagreitins tokio tipo prekybos modelio plėtrą.
Tokia sitaucija žvejybos verslo pasaulyje. Jeigu nebus didelių pasikeitimų, akivaizdu, kad žmonės žvejoja ir žvejos ir tikriausia daugiau, nei įprasta. Ir jiems reikės jaukų, masalų ir žūklės įrankių. Tačiau kaip padaryti, kad žvejybos verslas jais galėtų prekiauti saugiai, nedidindamas pandemijos grėsmės? Toks turbūt ir yra pagrindinis klausimas šiandien, kalbant apie žūklės verslą.
