aA
Gėlo vandens šaltiniai – brangiausias Lietuvos išteklius, kurio stygių junta vis daugiau pasaulio valstybių. Vis dėlto, per pastaruosius 15 metų šalies vidaus vandenų būklė negerėja: dėl taršos dumblėja ežerai, užauga upės, dažnai „žydi“ vanduo. Dažniausiai vanduo užteršiamas azoto junginiais, į vandens šaltinius atkeliaujančiais iš ūkių.
Negyvos žuvys
Negyvos žuvys
© Shutterstock

Dėl augančios žemės ūkio veiklos azoto junginių išsiplovimas iš dirvos į vandens telkinius kasmet vis didėja. Pirmiausia prie to prisidėjo 2002-2016 m. šalyje intensyvėjęs žemės ūkio plotų tręšimas. Mineralinių trąšų sunaudojimas padidėjo net 60 proc. Nieko nestebina, kad trąšas naudojant tokiais dideliais kiekiais metinis javų derlius išaugo trigubai, kai javais apsėtas plotas didėjo tik 45 proc.

Azoto išplovimai padidėjo ir dėl išaugusių dirbamos žemės plotų. Per 14 metų jos pagausėjo maždaug dešimtadaliu.

Aplinkos viceministras Mindaugas Gudas pažymi, kad nesuvaldyta tarša gali atsiliepti labai skaudžiai. „Užteršti ežerai, lėtatėkmės šiaurės ir vidurio Lietuvos upės žymiai sparčiau dumblės, užaugs vandens augalais, be to, kaip ir Kuršių marios ir Baltijos jūra, dažniau žydės, todėl bus vis mažiau tinkami rekreacijai: poilsiui, maudymuisi, baidarių žygiams, plaukiojimui, – perspėja M. Gudas.

Be to, Lietuvai ant kulnų lipa ir įsipareigojimas gerinti paviršinių vandens telkinių būklę ES. Nesiėmus skubių veiksmų tarptautiniai įsipareigojimai nebus įvykdyti.

Užterštame vandenyje - negyva žuvis
Užterštame vandenyje - negyva žuvis
© Aplinkos apsaugos ministerija

Laimei, Aplinkos ministerija paviešimo veiksmų, reikalingų pagerinti vandenų kokybę, planą. Kurio, reikia tikėtis, bus laikomasi:

  • ūkininkai turi sudarinėti tręšimo planus, kad nesusidarytų perteklinio į vandens telkinius išsiplaunančio azoto, kurio augalai neįsisavina;
  • tręšimo planai turi būti sudaromi specialistų pagal oficialiai patvirtintas moksliškai pagrįstas metodikas;
  • organinių ir mineralinių trąšų naudojimas tame pačiame plote turi būti integralus ir paremtas auginamų pasėlių poreikiais;
  • turi būti renkama patikima informacija apie realiai sunaudojamus mineralinių trąšų kiekius konkrečiuose laukuose;
  • ūkininkai turi būti skatinami auginti tarpinius pasėlius;
  • turi būti užtikrinamas paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų aplinkosauginių reikalavimų laikymasis (neariama ir netręšiama iki pat pakrantės ir kt.).

Taip pat tarša ženkliau mažėtų, jeigu ūkininkai susidomėtų dirbtinių perteklines maistines medžiagas sulaikančių pelkučių, sedimentacinių tvenkinėlių įrengimo, drenažo žiočių pertvarkymo teikiama nauda.

Periodiškai išvalant šiuose įrengtuose telkiniuose susikaupusius nešmenis, į laukus būtų grąžinama dalis vandens nuplauto derlingojo dirvožemio sluoksnio ir maistinių medžiagų. Tai atneštų naudos ne tik aplinkai, bet ir leistų ūkininkams sutaupyti tręšimui išleidžiamų lėšų.

Kablys.lt
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Pareigūnų „laimikis“ – daugiau negu du kilometrai nelegalių tinklų (1)

Gegužės 23 d. Aplinkos apsaugos departamento Utenos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai...

Ežerinė rainė Lietuvoje. Ar sugebėsime išsaugoti vieną rečiausių Europos gėlavandenių žuvų rūšių? (4)

Ne tik daugelis žvejų, bet turbūt ir dauguma šios rubrikos skaitytojų nėra girdėję apie...

Sulaikyti asmenys, sugavę 101 karšį (20)

2020 m. gegužės 12 d. Aplinkos apsaugos departamento Kauno valdybos Kauno gyvosios gamtos apsaugos...

Žvejo mėgėjo atmintinėje – svarbiausia žinotina informacija (27)

Tam, kad žvejai mėgėjai lengviau ir greičiau rastų atsakymus į rūpimus klausimus, Aplinkos...

Aktualiausi verslinės žvejybos apribojimai ir draudimai Baltijos jūros priekrantėje (10)

Žuvininkystės tarnyba socialiniuose tinkluose dalinasi žinute, kurioje primena apie nuo kito...

Top naujienos

Gimę iki 1960 metų galėtų nedirbti ir gauti minimalią algą (29)

Kol Lietuvoje paskelbta ekstremali situacija, prastovoje esantys vyresni nei 60 metų darbuotojai...

Tyrimas parodė, kam karantinas kirto skaudžiausiai: blogą savijautą sieja su keliais asmenybės bruožais (7)

Nors vidutinis psichologinės savijautos lygis visuomenėje karantino metu kito nedaug, tačiau kai...

JAV turi daugiau informacijos apie slapta dislokuotus Rusijos naikintuvus: matėme kiekvieną žingsnį (219)

JAV kariuomenės atstovai suteikė daugiau informacijos apie Libijoje dislokuotus Rusijos...

Rapšys paaiškino incidentus su policija: nemačiau, kad praradau teises (15)

Dukart per savaitę į policijos radarus patekęs geriausias šalies plaukikas Danas Rapšys...

NVSC: 7 iš 9 naujų COVID-19 atvejų fiksuoti ligoninėse (24)

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento vadovė Rolanda Lingienė pristatė...

Vedybų sukaktį paminėję Ineta ir Ąžuolas Žvaguliai ėmėsi ūkininkavimo: ateičiai turime rimtesnių planų

Praėjusį savaitgalį penkerių metų vedybų sukaktį paminėjusių Inetos ir Ąžuolo Žvagulių...

„Papuošėte“ automobilio numerį rėmeliu su užrašu „pa**bat“ – laukite policijos dėmesio ir baudos (182)

Valstybiniai automobilio numeriai – vieta, kur jokia vairuotojų fantazija neįmanoma: jie privalo...

Šokiruojanti karantino realybė: kai kuriems visą mėnesį teks išgyventi už 80 eurų (338)

Karantinas dar nesibaigia, bet jau dabar akivaizdu, kad jeigu sulauksime antrosios pandemijos bangos,...

Atlyginimams mažėjant, perspėja dėl antrosios krizės bangos (56)

Daliai gyventojų atlyginimai mažėja, teigia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Pasak jų...

|Maža didelių žinių kaina