aA
Gėlo vandens šaltiniai – brangiausias Lietuvos išteklius, kurio stygių junta vis daugiau pasaulio valstybių. Vis dėlto, per pastaruosius 15 metų šalies vidaus vandenų būklė negerėja: dėl taršos dumblėja ežerai, užauga upės, dažnai „žydi“ vanduo. Dažniausiai vanduo užteršiamas azoto junginiais, į vandens šaltinius atkeliaujančiais iš ūkių.
Negyvos žuvys
Negyvos žuvys
© Shutterstock

Dėl augančios žemės ūkio veiklos azoto junginių išsiplovimas iš dirvos į vandens telkinius kasmet vis didėja. Pirmiausia prie to prisidėjo 2002-2016 m. šalyje intensyvėjęs žemės ūkio plotų tręšimas. Mineralinių trąšų sunaudojimas padidėjo net 60 proc. Nieko nestebina, kad trąšas naudojant tokiais dideliais kiekiais metinis javų derlius išaugo trigubai, kai javais apsėtas plotas didėjo tik 45 proc.

Azoto išplovimai padidėjo ir dėl išaugusių dirbamos žemės plotų. Per 14 metų jos pagausėjo maždaug dešimtadaliu.

Aplinkos viceministras Mindaugas Gudas pažymi, kad nesuvaldyta tarša gali atsiliepti labai skaudžiai. „Užteršti ežerai, lėtatėkmės šiaurės ir vidurio Lietuvos upės žymiai sparčiau dumblės, užaugs vandens augalais, be to, kaip ir Kuršių marios ir Baltijos jūra, dažniau žydės, todėl bus vis mažiau tinkami rekreacijai: poilsiui, maudymuisi, baidarių žygiams, plaukiojimui, – perspėja M. Gudas.

Be to, Lietuvai ant kulnų lipa ir įsipareigojimas gerinti paviršinių vandens telkinių būklę ES. Nesiėmus skubių veiksmų tarptautiniai įsipareigojimai nebus įvykdyti.

Užterštame vandenyje - negyva žuvis
Užterštame vandenyje - negyva žuvis
© Aplinkos apsaugos ministerija

Laimei, Aplinkos ministerija paviešimo veiksmų, reikalingų pagerinti vandenų kokybę, planą. Kurio, reikia tikėtis, bus laikomasi:

  • ūkininkai turi sudarinėti tręšimo planus, kad nesusidarytų perteklinio į vandens telkinius išsiplaunančio azoto, kurio augalai neįsisavina;
  • tręšimo planai turi būti sudaromi specialistų pagal oficialiai patvirtintas moksliškai pagrįstas metodikas;
  • organinių ir mineralinių trąšų naudojimas tame pačiame plote turi būti integralus ir paremtas auginamų pasėlių poreikiais;
  • turi būti renkama patikima informacija apie realiai sunaudojamus mineralinių trąšų kiekius konkrečiuose laukuose;
  • ūkininkai turi būti skatinami auginti tarpinius pasėlius;
  • turi būti užtikrinamas paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų aplinkosauginių reikalavimų laikymasis (neariama ir netręšiama iki pat pakrantės ir kt.).

Taip pat tarša ženkliau mažėtų, jeigu ūkininkai susidomėtų dirbtinių perteklines maistines medžiagas sulaikančių pelkučių, sedimentacinių tvenkinėlių įrengimo, drenažo žiočių pertvarkymo teikiama nauda.

Periodiškai išvalant šiuose įrengtuose telkiniuose susikaupusius nešmenis, į laukus būtų grąžinama dalis vandens nuplauto derlingojo dirvožemio sluoksnio ir maistinių medžiagų. Tai atneštų naudos ne tik aplinkai, bet ir leistų ūkininkams sutaupyti tręšimui išleidžiamų lėšų.

Kablys.lt
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Utenos aplinkosaugininkai vėl sulaikė lydekautoją (10)

Vykdydami akciją „ Lydeka “, Aplinkos apsaugos departamento Utenos gyvosios gamtos apsaugos...

Už vieną šlakį pažeidėjui gali tekti sumokėti iki 1520 eurų (34)

Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai pagavo...

Akcijos „Lydeka 2021“ reidai šiandien vėl vyksta Utenos rajone (13)

Šiandien Aplinkos apsaugos departamento Utenos valdybos pareigūnai, vykdydami akciją „ Lydeka...

Vykdydami reidus, aplinkosaugininkai tikrina deguonies kiekį vandens telkiniuose (7)

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai šią savaitę vykdydami reidus atlieka vandens telkinių...

Telšių aplinkosaugininkai atliko deguonies matavimus vandens telkiniuose (2)

Aplinkos apsaugos departamentas , užtikrindamas kontrolę ir atsižvelgdamas į permainingus orus,...

Top naujienos

Raminta Rakauskė | D+

Pamatavo verslo temperatūrą: vieno sektoriaus skola išsiskiria, bankrotai – vėliau

Verslo temperatūra šiandien nebloga, – sako įmonių įsiskolinimus sekančių kompanijų...

Kristina Chudenko | D+

Kerta per kepenis, ir ne tik: Latvijos mokslininkai nustatė, kokius organus pažeidžia COVID-19

COVID-19 gali pažeisti ne tik kvėpavimo takus, bet ir beveik visus organus bei organizmo...

COVID-19 paliks gilius randus pasaulio ekonomikoje: krizės kaina šalims skiriasi

Žinoma, kad dalis pacientų, sveikstančių nuo COVID-19 , kenčia nuo ilgalaikių simptomų, –...

Įtampa tarp Prahos ir Maskvos auga: Čekija sulaikė 5 asmenis, įtariamus teroristine veikla Donbase Praha skelbia ultimatumą (818)

Nacionalinio kovos su organizuotu nusikalstamumu centro policijos daliniai suėmė penkis asmenis,...

Užkalnis. Ko jums reikia mokytis iš Britanijos karalių šeimos (189)

„Ko čia dar mokytis“, pasakysite jūs. „Mes, lietuviai, ir taip viską mokame.“ Žinoma, tai...

Iš pirmų lūpų – apie tikrąją situaciją Rytų Ukrainoje: turime būti pasiruošę viskam (586)

Ukrainos kariškiai fiksuoja, jog į okupuotą Donbaso dalį pastaruoju metu atgabenama daugiau...

Pavasarinė šiluma atsitraukia: su vėjeliu atkeliauja nemalonūs orai (1)

Ketvirtadienio naktį per šalį nutįs ciklono slėnis. Vietomis, daugiausia rytinėje šalies...

Vytenis į Turkiją išvyko atostogauti, bet nusprendė ten apsigyventi: pasirodo, svajonės pildosi (48)

Kaune gimęs ir augęs Vytenis Jurgelevičius po mokslų išvyko gyventi į Didžiąją Britaniją,...

Didmiestis Vyriausybe nebetiki: nusipirko programą visuotiniam vakcinavimui ir paleis jau po kelių dienų (125)

Visuotiniam vakcinavimui besiruošianti Klaipėda jau įsigijo programą, per kurią galės...

Pirma atkrintamųjų staigmena: Jasikevičiaus auklėtiniai pralaimėjo nervų karą Gudaitis patyrė traumą (23)

Kevinas Pangosas skriaudė buvusius komandos draugus ir buvusį savo trenerį, o 17 taškų...