aA
Praeitų metų lapkričio viduryje buvo stebėti masinis lašišų gaišimas ir sirgimas Neries upėje ir arčiau Vilniaus esančiuose jos intakuose. Negyvos ar leisgyvės žuvys būdavo randamos vis didesniame Neries plote, pranešimai apie jas plaukia iki pat dabar. Kas kaltas dėl šio nemalonaus reiškinio? Į šį klausimą DELFI TV studijoje atsakė žinomas ichtiologas, hidrobiologų draugijos narys Kęstutis Skrupskelis.

Anot ichtiologo, šie metai iš tiesų buvo išskirtiniai: upėse nuo pat pavasario iki dabar tebesilaiko rekordiškai žemas vandens lygis. Net rudens lietūs reikšmingai nesugebėjo jo pakelti. Maža to, buvo labai karšta vasara, labai ilgai buvo šiltas vanduo ir dėl šių dviejų veiksnių lašišų ir šlakių nerštui susiklostė labai nepalankios sąlygos. Žuvys patyrė didelį stresą, pernelyg ilgai praleido gėlame vandenyje ir dėl to nusilpo. Tačiau, ko gero, reikšmingiausią vaidmenį visgi atliko virusas, kuriam nusilpusios žuvys nesugebėjo atsispirti.

„Šis virusas nėra naujas“, – sako Kęstutis Skrupskelis. Jis žinomas nuo pat XX amžiaus pradžios ir savo laiku lėmė lašišų kritimą daugelyje šalių. Pastaruoju metu stebimas jo paplitimas Europoje. Paskutiniu metu jis buvo tirtas Švedijoje, 2017 metais. Jį atliko Švedijos nacionalinis veterinarijos institutas. Švedai, ištyrę kritusias lašišas, rado irido (kurie sukelia audinių nekrozes), o daugiausia herpes (sukeliančių hemoragijas – kraujosruvas) virusų buvimo įrodymų.

Pasak Kęstučio Skrupskelio, tai, ką mato žvejai, t.y. vadinamasis „pelėsis“ atsiranda po to, t.y., paskutinėje žuvies ligos stadijoje, kai jau sergančią lašišą apninka grybelis – saprolengnijos parazitinų grybų židiniai. Arba aeromono bakterijos, kurios gilina lašišos kažkada patirtą sužeidimą ir vizualiai atrodo kaip labai negraži žaizda. Būtent šioms bakterijoms plisti dėl šilto ir žemo vandens buvo ideali terpė.

Kęstutis Skrupskelis
Kęstutis Skrupskelis
© DELFI / Andrius Ufartas

Kaip sako K. Skrupskelis, „liūdna šios istorijos dalis yra ta, kad mūsų už aplinkosaugą atsakingos institucijos šia problema nesusirūpino ir jokie tyrimai, kiek jam žinoma, nėra padaryti.“. Blogiausia, kad nebuvo sireaguot pačioje ligos plitimo pradžioje. Tad pasakyti tiksliai, koks virusas apniko mūsų žuvis – herpes ar irido – dar negalime. Galbūt tai paaiškės vėliau.

„Geroji žinia yra ta, kad šie virusai nei vienoje šalyje neišnaikino visos lašišų populiacijos. Krisdavo tik dalis lašišų, o po kurio laiko įprastas žuvų kiekis upėse atsistatydavo“. Tai pat nepastebėta, kad šiais virusas persiduotų kitoms žuvims. Tiesa, Lietuvoje buvo rasti keli kritę šlakiai, tačiau jų gaišimo priežastys yra neaiškios. Švedų tyrimai rodo, jog šis virusas teoriškai gali persiduoti ir šioms žuvims, tačiau didesnės žalos populiacijai nepadaro. Nėra duomenų, kad šia liga sirgtų margieji upėtakiai.

Žmogui šis virusas nėra pavojingas – termiškai apdorotą lengvai sergančią žuvį galima valgyti. Tačiau dėl estetinio vaizdo vargu ar kam tai būtų priimtina.

„Ir nors šiandien sunku pasakyti, kiek tiksliai krito šį rudenį ar žiemą žuvų – tikėtina, kad didžioji dalis lašišų visgi sėkmingai išneršė ir pasiekė ar dar tik pasieks jūrą. Ir jų populiacijai mūsų šalyje didelių pasekmių nebus“. Sako ichtiologas Kęstutis Skrupskelis

Kablys.lt
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Sugavo gyvenimo žuvį: šamas svėrė daugiau nei 90 kilogramų Papildyta žinomų žvejų komentaru 05.18 (94)

Rokiškėnas Skirmantas Spundzevičius savo pomėgiui – žūklei – atidavė daugiau nei 35-erius...

Utenos aplinkosaugininkai vėl sulaikė lydekautoją (17)

Vykdydami akciją „ Lydeka “, Aplinkos apsaugos departamento Utenos gyvosios gamtos apsaugos...

Už vieną šlakį pažeidėjui gali tekti sumokėti iki 1520 eurų (41)

Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai pagavo...

Akcijos „Lydeka 2021“ reidai šiandien vėl vyksta Utenos rajone (14)

Šiandien Aplinkos apsaugos departamento Utenos valdybos pareigūnai, vykdydami akciją „ Lydeka...

Top naujienos

Prie Gariūnų kylanti „Lidl“ siutina vietos verslininkus: tikina, kad kils didžiuliai kamščiai savivaldybė tikina – problemos nebus  (201)

Prie Gariūnų turgavietės kylanti nauja „ Lidl “ parduotuvė kelia vietos verslo parko...

Sniego pilys | D+

Sekso skandalai, kurie supurtė SSRS: valdžią naudojo savo asmeniniams iškrypimams tenkinti (1)

1935 metais SSRS sėkmingai įgyvendino plataus masto kampaniją, per kurią buvo siekiama...

Penki įvarčiai per kėlinį: Nyderlandai efektingame futbolo spektaklyje palaužė Ukrainą (286)

Europos futbolo čempionatą pergalingai pradėjo C grupės favoritė Nyderlandų rinktinė, namų...

Garsioji Vilniaus perėja vėl pasikeitė – atsirado naujas užrašas (51)

Panašu, kad Vilniuje, Saltoniškių gatvėje, esanti požeminė perėja keisis dar daugybę kartų.

Lietuvių įspūdžiai Maljorkoje: nuo Leonardo DiCaprio paplūdimio iki saloje įsikūrusių tautiečių (18)

Maljorkos sala iš tiesų nėra labai didelė ir ją patogiai galima aplankyti nuomojamu automobiliu....

Šaras su kompanija užuodžia titulą: „Barcelona“ pasiuntė „Real“ į nokautą (24)

Ispanijos krepšinio čempionato finalo pirmose rungtynėse Šarūno Jasikevičiaus treniruojama...

Po anoniminio skambučio – nemalonumai pareigūnei: įkliuvo su įkalčiais, bet tai – ne įrodymas (189)

Anoniminis skambutis pakeitė Valstybės sienos apsaugos tarnyboje (VSAT) dirbančios vyresniosios...

Sinoptikai pateikė visos savaitės prognozę: vieną dieną šils iki +30 laipsnių (1)

Pirmadienio dieną ties Lietuva nutįs anticiklono gūbrys, debesuotumas menks, lietaus nenumatoma....

Skaitytojo klausimas: pastebėjome, kad sraigės turi tokias tarsi „dureles“, kam jos? (3)

Grynas skaitytoja Reda kreipėsi prašydama paaiškinti sraigių elgesį. „Su vaikais stebėdami...

Jogintė Užusienytė | D+

Paaiškino, kodėl kartais sunku pamiršti pirmąją meilę: kitos moters grožis tokiu atveju nepadės

Dažniausiai girdime apie tokias meilės istorijas, kai vyresnis vyras įsimyli gerokai jaunesnę ir...