aA
Ne tik daugelis žvejų, bet turbūt ir dauguma šios rubrikos skaitytojų nėra girdėję apie rečiausią Lietuvoje ir neabejotinai vieną rečiausių visos Europos gėlavandenių žuvų – ežerinę rainę.
Ežerinės rainės
Ežerinės rainės
© Delfi koliažas (Kęstutis Skrupskelis)

Pirmą kartą ši žuvelė Lietuvos vandenyse aptikta 2006-ųjų metų vasarą. Tikėtina, kad atsitiktinių šios žuvelės sugavimų galėjo būti ir anksčiau, tačiau vargu ar atsitiktinai pagauta, į paprastąją rainę ar nedidelį lynuką panaši žuvytė kam nors atrodė reikšminga. Greičiausiai taip būtume apie ją ir nesužinoję, jei šis laimikis į rankas nebūtų pakliuvęs ichtiologui Algirdui Kaupiniui. Būtent jis pirmasis, sekliame užžėlusiame bevardžiame ežerėlyje Pietų Lietuvoje (netoli Alytaus) identifikavo šią rūšį. Tuomet tai buvo neeilinis įvykis Lietuvos ichtiologijai. Rodos tiek metų tirti vandens telkiniai pasirodo slėpė dar vieną nežinomą rūšį, ir ne kokią atėjūnę ar invazinę rūšį, o natūraliai čia kone nuo paskutinio ledynmečių laikų gyvenusią, vieną rečiausių, Europiniu mastu saugomą žuvį. Kaip gi nutiko, kad tiek metų vykdytuose tyrimuose visoje Lietuvoje ši rūšis nebuvo aptikta anksčiau ir kas daroma dabar, kad ją išsaugoti? Na, bet pradžiai apie pačią žuvelę.

Ežerinė rainė (Eupallasella percnurus) karpinių šeimos (Cyprinidae) žuvytė, gyvenanti nedideliais tunteliais, aktyviai judanti visoje vandens storymėje. Tai bentofagė / planktofagė rūšis mintanti tiek smulkiu gyvulinės, tiek ir augalinės kilmės maistu. Ežerinės rainės teužauga iki 9 cm ilgio ir vos 8 g svorio. Nors ežerinės rainės plačiai paplitusios kone visame Eurazijos žemyne nuo Odros upės baseino Vokietijoje iki Volgos ar Amūro upių baseinų rytinėje žemyno pakrantėje (Korėjoje, Kinijoje ar Rusijoje). Visgi gyvena jos tik labai specifinėse buveinėse. Tai maži ir labai maži stovinčio vandens telkiniai, užakę distrofiniai pelkių ežerėliai, nedidelės nuo agrarinio landšafto atokios kūdros, augalija gausios, uždaros upių senvagės ar net dirbtinai iškasti vandens telkinėliai pasižymintys viena išskirtine savybe – jose nėra jokių plėšrių žuvų.

Ežerinės rainės tyrimai
Ežerinės rainės tyrimai
© Kęstutis Skrupskelis

Natūralu, kad šios, atvirame vandenyje gyvenančios, žuvelės yra patrauklus ir labai lengvas, bet kokio plėšrūno grobis. Greičiausiai būtent tai ir sąlygoja menką populiacijų skaičių visame didžiuliame jos paplitimo areale. Neabejotinai įtakos turi ir buveinių degradacija, eutrofizacija ar gruntinio vandens lygio žemėjimas. Nemažai neigiamos įtakos šioms, ypatingai mažoms, buveinėms padaro ir žmogus.

Visgi išgyvendamos ne pačius geriausius laikus jos sugebėjo išlikti. Šių žuvelių prisitaikymas išgyventi esant dideliam deguonies deficitui vasaros ar žiemos metu yra vienas rainių „kozirių“ prieš neigiamą laiko ir žmogaus veiklos poveikį jų buveinėms. Net esant minimaliam 2-3 mg./l ištirpusio deguonies kiekiui vandenyje ežerinės rainės gali jaustis puikiai, tuo tarpu kiti tokių vandens telkinių gyventojai ešeriai ar karosai tokių sąlygų nebepakelia. Ežerinės rainės, kaip ir karosai ar lynai šaltuoju periodu pereina į hibernaciją – žiemos miegą. Tad net ir iki dugno iššąlantys vandens telkiniai nėra joms pražūtingi.

Europoje gyvybingos šių žuvelių populiacijos skaičiuojamos vienetais, tad tikrai stebuklas, kad kelias jų turime ir Lietuvoje.

Nors, kaip minėjau, ši nauja Lietuvai rūšis atrasta dar 2006-aisiais metais, o 2007 jau įtraukta į Lietuvos Raudonąją knygą. Per sekantį dešimtmetį atrasta tik viena nauja šios rūšies populiacija Metelių reg. parke. Ją mokslinės ekspedicijos metu aptiko ir aprašė V. Kesminas. Visgi kryptingų šios rūšies tyrimų nebuvo atliekama iki pat 2017 metų. Tuomet Dr. V. Rakausko vadovaujama Gamtos tyrimų centro ir Lietuvos Hidrobiologų draugijos ichtiologų komanda ėmėsi šios rūšies tyrimų.

Ežerinės rainės tyrimai
Ežerinės rainės tyrimai
© Kęstutis Skrupskelis

Deja tyrimų pradžia liūdino. Pirmoji rūšies radimvietė jau buvo tuščia, - dėl pasikeitusių buveinės sąlygų ežerinės rainės čia buvo išnykusios negrįžtamai. Visgi nesinorėjo tikėti, kad vienintelę atrastą buveinę jau sunaikinta ir rūšis iš Lietuvos išnyko visam laikui.

Tolimesniems tyrimams buvo ieškoma panašiomis hidrologinėmis sąlygomis pasižyminčių buveinių. Optimistiškai nuteikė Metelių regioninio parko ežerėlių tyrimai, netoli jau žinomos buveinės. Bendradarbiaujant su šio parko darbuotojais jau pirmaisiais paieškų metais pavyko atrasti dar kelias šios rūšies radimvietes, kurių viena iki šiol laikoma etalonine, joje kasmet stebima gausi ir gyvybinga ežerinių rainių populiacija.

Pastarųjų metų tyrimai padėjo atrasti dar kelias šios rūšies buveines Metelių regioniniame parke ir net vieną toliau nutolusią nuo jau žinomų esančią gyvybingą populiaciją.

Natūralu, kad vien rūšies paieškomis ir monitoringo esamose buveinėse tyrimai nesibaigė. Buvo išties svarbu sužinoti ar šios populiacijos mūsų vandenyse yra natūralios ar atvežtinės ir galbūt dirbtinai įveistos visai neseniai. Tuo tikslu buvo atliekami sudėtingi rūšies genetiniai tyrimai.

Ežerinės rainės tyrimai
Ežerinės rainės tyrimai
© Kęstutis Skrupskelis

Kartu su šioje srityje patyrusiais Lenkijos mokslininkais genetinius mikrosatelitinės DNR tyrimus, t.y. mikrosatelitų DNR lokusų sekas lyginę Gamtos tyrimų centro mokslininkai nustatė, kad mūsų vandenyse Metelių reg. parko teritorijoje esančiuose telkiniuose aptiktos rainės priskirtinos vienai genetinei populiacijai ir yra artimos Mozūrijos ežeryne Lenkijoje gyvenančioms ežerinėms rainėms. Tikėtina, kad viena atitolusi populiacija gali būti priskirta atskirai genetinei grupei, tačiau detalesnei populiacijų genetinei analizei dar reikalingi išsamūs tyrimai.

Dar tyrimų pradžioje svarbiausiu šios temos tikslu tapo šios žuvies išsaugojimo priemonių ir galimybių paieška. Vien 2009-2019 metų laikotarpyje dėl neigiamos tiesioginės ar netiesioginės žmogaus veiklos negrįžtamai sunaikintos 2 žinomos populiacijos. Buvo akivaizdu, kad nuolat nykstančios gali būti išsaugotos tik šią rūšį dirbtinai veisiant ir atkuriant nykstančias jų buveines.

Negausus dirbtinai išveistų ežerinių rainių būrelis
Negausus dirbtinai išveistų ežerinių rainių būrelis
© Kęstutis Skrupskelis

2018 metais Lietuvos ichtiologai stažavosi Lenkijoje ir mokėsi ežerinės rainės dirbtinio veisimo subtilybių. 2019-aisiais metais, gavus Aplinkos ministerijos leidimą paimti keletą ežerinės rainės individų iš gausios jų populiacijos Metelių reg. parko ežerėlyje, mokslininkai GTC (Gamtos tyrimų centro) eksperimentinėje akvariuminėje pirmą kartą išveisė šias retas ir nykstančias žuvis. Šiam darbui vadovavo anksčiau sėkmingus, kitos saugomos ir nykstančios žuvų rūšies, ūsorių (Barbus barbus) veisimo darbus vykdęs K. Skrupskelis. Sėkmingi dirbtinio veisimo rezultatai leidžia tikėtis, kad dirbtinis veisimas ir paaugintų žuvelių perkėlimas į naujas, tinkamas rūšiai buveines, gali būti raktas į rūšies išsaugojimą.

Šiuo metu Lietuvoje žinomos 9 ežerinių rainių radimvietės. 8 iš jų yra Metelių regioninio parko teritorijoje. Deja, tačiau klimato kaitoje spartėjanti eutrofikacija ir žmogaus veikiama natūralių buveinių degradacija kelia didžiulį pavojų šios rūšies išlikimui. Tikėkimės, kad rūšies apsaugos darbų imtasi ne per vėlai ir šią žuvelę pavyks išsaugoti ateities kartoms.

Kablys.lt
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(13 žmonių įvertino)
4.9231

Už žvejybą tinklais nubaustas Bulgarijos pilietis (9)

Gegužės 30-ąją, vykdydami reidą prieš gamtą niokojančius keturračių vairuotojus, Aplinkos...

Nesėkminga brakonierių naktis: tūkstantinės baudos ir prarastas automobilis (14)

Naktis iš antradienio į trečiadienį Aplinkos apsaugos departamento Kauno ir Vilniaus pareigūnams...

Naktį prie tinklų miegančio brakonieriaus „poilsį“ saugojo pareigūnai (9)

Aplinkos apsaugos departamento Pakruojo aplinkos apsaugos inspekcija per gegužę nustatė ne vieną...

Žuvų atėję brakonieriai pateko tiesiai į aplinkosaugininkų pasalą (3)

Gegužės 25–31 d., Aplinkos apsaugos departamento Pranešimų priėmimo skyriaus darbuotojai apie...

Brakonierių tinkluose – Žuvininkystės tarnybos valtis su varikliu (9)

Birželio 3 d., vykdant Galuono ežero Molėtų rajone įžuvinimo unguriais darbus,...

Top naujienos

Valdžia nepatenkintų lietuvių nuotaikos: sovietmečio nebesiilgi ir Putinu netiki (170)

Lietuviai skeptiškai vertina demokratijos veikimą šalyje, dalis vis dar ilgisi tvirtos rankos ir...

Atlyginimų padidėjimą pajus ne visi: gali tekti palaukti kitų metų (12)

Seimas pritarė prezidento Gitano Nausėdos siūlymui ir nusprendė padidinti neapmokestinamąjį...

Miestelio šventė baigėsi tragiškai – žmogų užmušė kunigo akivaizdoje (128)

Kėdainių rajone, Krakių miestelyje prieš metus vykusią šventę bei atlaidus vainikavo beprasmė...

„Bloomberg“: Eva – didžiausia grėsmė Lukašenkai (146)

Jos rankos sukryžiuotos, o lūpos sardoniškai pravertos – Eva netikėtai tapo protesto...

Grįžo iš emigracijos ir įkūrė ramybės oazę: lankytojų netrūksta ir darbo dienomis (110)

Greta ir Algirdas Šaumanai iš emigracijos Norvegijoje grįžo prieš trejus metus, tačiau šiandien...

Vilnietis savo istorija nori perspėti kitus: viskas prasidėjo nuo noro „nuskausminti“ jausmus, bet baigėsi kur kas blogiau (88)

Įveikęs priklausomybę nuo narkotikų vilnietis Ruslanas šiandien drąsiai priima gyvenimo...

Garsiausi keliautojai gūžčioja pečiais: Nida – brangiausias planetoje kurortas, pasaulyje tokių mokesčių nėra (437)

Neringa ypatinga ne tik savo gamtos perlais, bet ir mokesčiais, norintiems patogiai ilsėtis jos...

Su mylimąja Deimante susitaikęs reperis Mad Money: nebeliko jokių klausimų (103)

Praėjusių metų sausio 31-ąją, kai ant raudonojo M.A.M.A apdovanojimų kilimo pozavo tik su...

Į Barseloną atvykęs Jasikevičius: darbai jau pradėti (149)

Buvęs Kauno „Žalgirio“ vyriausiasis treneris Šarūnas Jasikevičius sekmadienį atvyko į...

|Maža didelių žinių kaina