aA
Pakalbėkime apie žūklę siauruose kanaluose bei lėtose upėse esant šaltam vandeniui. Žūklė tokio tipo vandens telkiniuose yra iššūkis. Žinoma, vasara šie telkiniai yra visai kitokie, kai žuvys maitinasi ir juda aktyviai. Žiemą, ankstyvą pavasarį ar vėlyvą rudenį kanale vieną dieną gali sugauti šimtus gražių kuojų, o kitą dieną nesulaukti nė kibimo. Taip yra todėl, kad taikios žuvys šaltuoju metu laiku vengia triukšmo ir pavojų. Taip pat, šiuo metų laiku, taikios žuvys laikosi dideliais būriais. Į jaukinimą jos reaguoja, tačiau tik tuomet, jei yra netoliese. Taip pat kalbu apie kanalą ar upę, kur žuvys gali migruoti ne vieną kilometrą. Apibendrinkime kas pasakyta aukščiau: šaltuoju metu laiku pasirinkus netinkamą vietą taikios žuvies žūklei realu likti be laimikio.
Kadras iš ešerių žūklės sudurtine
Kadras iš ešerių žūklės sudurtine
© Andrius Lekstutis

Žinoma, yra ne vienas būdas kaip tokių situacijų išvengti. Paprasčiausias – ilgametės informacijos apie žuvų migraciją duotame telkinyje turėjimas. Pavyzdžiui, Vilniaus meškeriotojai puikiai žino, kad rugsėjo ar spalio mėnesiais (priklausomai nuo temperatūros ir kitų aplinkos veiksnių) kuojų būriai renkasi Neryje prie Šilo tilto. Nesiplėsiu apie Miniją ties Mingės kaimu ir kitas populiarias vietas. Kitas būdas – žūklavietės keitimas, jei nesulaukiate kibimų. Abu šie būdai gali būti panaudoti mėgėjiškoje žūklėje. Tik jie nelabai patogūs, mano nuomone. Sakykime, įsikūrus su platforma, pradėjus meškerioti ir nesulaukus kibimų nesinori susikrauti daiktus ir važiuot į kitą vietą ir iš naujo įsikurti ir t.t. Be to šaltuoju metų laiku dienos yra trumpos. Taip pat dažnai nesinori vykti į gerai žinomą vandens telkinio ruožą, kad pameškerioti, nes dažnai ten vyrai stoja petys į petį ir visi traukia kuojas ir plakius, kartais karšius.

Kaip jau minėjau, abu šie būdai teoriškai tinka tik mėgėjiškai žūklei. Žūklės varžybų metu vietos keisti negalima (nekalbu apie spiningavimo, poledinės ar museliavimo varžybas), o turima informacija apie žuvų buvimą (arba nebuvimą) jūsų sektoriuje yra bevertė, nes vis tiek pradėtumėte varžybas bandydami sugauti kuoją, plakį ar karšį. Yra ir trečias būdas. Šis būdas tinka ne tik mėgėjiškai žūklei, be ir žūklės varžyboms. Reikia taikytis į plėšrias žuvis.

Plėšrių žuvų rūšių, kurias tikslingai ir efektyviai galima gaudyti plūdine ar dugnine meškerėmis Lietuvos bei Didžiosios Britanijos vandens telkiniuose nėra daug. Mano nuomone, tai ešeriai ir šapalai, jei jūsų pasirinktas vandens telkinys yra upė ar pratekantis kanalas. Bet kokiu atveju, ešeriai yra labiau paplitusi rūšis, todėl koncentruosiu į šių pasišiaušėlių žūklę.

Ešeriai priešingai nei kuojos, plakiai ar karšiai nenustoja maitintis esant šaltam vandeniui. Priešingai, yra manoma, kad didieji ešeriai labiausiai maitinasi ir pastoviai juda, ieškodami grobio, esant šaltam vandeniui. Taip pat yra manoma, kad dideli ešeriai kanaluose ir lėtose upėse turi savo teritorijas ir jas reguliariai patruliuoja. Taigi, teoriškai keletą ešerių galima sugauti bet kuriame kanalo ar upės ruože.

Ešeriai mėgsta įvairias konstrukcijas vandenyje
Ešeriai mėgsta įvairias konstrukcijas vandenyje
© Andrius Lekstutis

Ešerių žūklė yra gana paprasta ir nereikalauja plonų valų, mažų kabliukų, brangių jaukų ir pan. Be to, ešeriai yra labai gražios žuvys ir priešinasi gerokai stipriau nei kuojos ar karšiai. Taip pat gana dažnai ešerius gaudome gana dideliais masalais. Tai reiškia, kad galima sugauti ir kitų rūšių stambių egzempliorių. Tai gali būti lynai, unguriai, karšiai ar net karpiai. Žinoma, ne tai visada atsitinka, tačiau žvejojant ešerius visada yra šansas sulaukti ne tik ešerio kibimo.

Kalbant apie žūklės varžybas – ešeriai dažnai išgelbėja meškeriotojus sportininkus nuo tuščio sietelio. Iš tikro ne kartą yra tekę būti situacijoje, kai varžybų metu praėjus pusei, varžyboms skirto laiko, nepavyksta sugauti nė smulkiausios kuojytės. Tuomet pakeitus taktiką ir taikantis į ešerius, dažnai pavyksta finišuoti gana aukštai, o kartais net laimėti sugavus keletą ešerių ar per anksti nubudusį lyną!

Žūklavietė

Ešerių žūklei šaltame vandenyje pasirinkau upę pavadinimu Nene ties mažu miesteliu Benwick, Anglijoje. Nene yra dešimta ilgiausia upė Didžiojoje Britanijoje. Upė skirtingose atkarpose atrodo labai skirtingai. Taip yra dėl to, kad Nene aktyviai naudojama vidaus vandenų laivybai. Todėl ji yra sujungta su keletu kanalų ir turi ne vienus vartus vandens kontrolei. Srovė upėje nepastovi. Kartais žūklės metu srovė gali pasikeisti keletą kartų. Srovė retai būna stipri todėl ši upė labiau primena kanalą.

Pasirinkau žūklavietę pačiame miestelyje, šalia pėsčiųjų tilto. Tokią vietą pasirinkau tikėdamasis, kad aplink tiltą ešerių koncentracija bus didesnė. Upė šioje vietoje gana siaura – apie 15 metrų pločio. Gyliai taip pat neįspūdingi – vyrauja iki 1,5 metro.

Šaltuoju metu laiku, upėje, tekančioje miestelio ribose susirenka gausybė kuojų, tačiau vandeniui sušilus, kuojų būriai išsisklaido. Upėje sąlyginai daug lynų ir ungurių. Pastarieji retai nudžiugina meškeriotojus šaltuoju metų laiku, tačiau vasarą jų pakliūva kiekvienoje žūklėje. Ešeriai panašu, kad mėgsta šią upės atkarpą ir juos sėkmingai galima meškerioti ištisus metus.

Kadangi Nene upė yra tarsi siauras kanalas, ji puikiai tinka žūklės taktikos demonstracijai. Vanduo upėje taip pat šaltas, nes naktimis temperatūra siekia vos +5 laipsnius pagal Celsijų. Šiandien važiuojant į žūklę automobilio termometras rodė +8 laipsnius pagal Celsijų, nors saulė dažnokai pasirodo pro debesis.

Įrankiai

Kaip jau supratote šioje žūklėje naudosiu sudurtinę. Toks pasirinkimas duotomis sąlygomis yra logiškas. Žūklavietėje upė yra gana siaura, todėl pasiekti norimas vietas sudurtine įmanoma. Vėjas šiandien taip pat nestiprus, todėl neturėtų kilti keblumų su sistemėlės ir koto kontrole. Sudurtinės pagrindinis privalumas yra masalo pateikimo kontrolė. Iš tikro, mano nuomone, ešerių žūklėje nėra geresnio ginklo nei sudurtinė. Naudojant sudurtinę galima priversti masalą judėti po vandeniu visais įmanomais būdais. Sudurtinės pagalba įmanoma masalą laikyti virš dugno ir tuomet leisti jam lėtai nuskęsti. Kita pateikimo būdas – agresyviai tampyti masalą į šonus arba į viršų, tarsi džigaujant. Dar viena technika – lėtai vilkti masalą dugnu. Iš tikro masalo pateikimo variantų, kuriuos galima išgauti naudojant sudurtinę, yra begalė. Naudojant kitas plūdinės atmainas su ritėmis masalo pateikimo variantų yra gerokai mažiau. Naudojant dugninę variantas yra tik vienas - statiškas masalo pateikimas.

Ruošiu 13 metrų sudurtinę su 3 viršutinėmis dalimis (toliau topais). Du iš jų yra skirti žūklei, o trečias turi užmontuotą kaušelį ant plongalio, kuris bus naudojamas jaukinimui. Prie dviejų topų tvirtinamos sistemėlės. Šiuose topuose yra įmontuota 6 numerio Preston Innovations Pure Latex guma.

Pirmąją sistemėlę sudaro 0,13 mm. skersmens pagrindinis valas, 0,6 g. Drennan AS3 plūdelė, 0,10 mm. skersmens ir 15 cm. ilgio pavadėlis, bei 14 numerio Drennan Silverfish Maggot modelio kabliukas. Sistemėlėje naudojami 10 nr. švinukai, kurie yra sustumti į vieną grupę, esančią apie 40 cm. nuo kabliuko. Tarp švinukų apie 1 cm. tarpai, kad sistemėlė būtų šiek tiek delikatesnė. Šios sistemėlės plūdė turi gana ploną, 1,2 mm. skersmens anteną. Plona antena šioje sistemėlėje yra svarbu – nes šia sistemėlę naudosiu masalo manipuliacijai po vandeniu, todėl tikiuosi pamatyti net mažiausius kibimus. Svarbu paminėti, kad naudoju gana didelį, tačiau plonos vielos kabliuką, kuris neturi užkarpėlės. Ešeriai turi kaulėtas burnas, todėl didesnis kabliukas be užkarpėlės turi galimybę giliau įsmigti.

Plūdelės ešerių žūklei
Plūdelės ešerių žūklei
© Andrius Lekstutis

Antrąją sistemėlę sudaro analogiškos dalys kaip ir pirmąją išskyrus plūdę. Plūdė šioje sistemėlėje yra Dino Sedge 0,4 g. keliamosios galios modelis, su stora, 2 mm. skersmens antena. Ši sistemėlė bus naudojama jei atsiras srovė arba ešeriai teiks pirmenybę ant dugno gulinčiam sliekui. Naudojant šią sistemėlę masalas bus guldomas ant dugno, tačiau lėta srovė turėtų nepanardinti plūdės dėl storos antenos.

Šioje žūklėje taip pat naudosiu žirkles ir atsarginį sudurtinės kaušelį. Į kaušelį bus įdedami sliekai ir tuomet ten sukarpomi. Dar vienas įnagis, kurį šiandien naudosime yra masalo išmetiklis (angliškai bait dropper).

Jauko išmetiklis (ang. Bait dropper)
Jauko išmetiklis (ang. Bait dropper)
© Andrius Lekstutis

Masalai

Mūsų jaukų ir masalų stalas šiandien kuklus. Iš tikro neruošiu jokių jaukų (turiu omenyje pagamintų jaukų). Masalų dėžučių su musės lervomis, pinkomis, kokonais, trūklio lervomis, kukurūzais ir t.t. taip pat neruošiu. Iš tikro ant stalo viena dėžutė, kurioje yra apie pusė kilogramo sliekų, kurie liko nuo praėjusių varžybų. Tokio kiekio sliekų turėtų užtekti bet kokiai ešerių žūklei, jei jaukinama po truputį ir atsižvelgiant į kibimų skaičių. Paminėsiu, kad mano turimi sliekai tai kompostiniai sliekai, kurie pardavinėjami žūklės prekių parduotuvėse. Šie sliekai yra vidutinio dydžio ir siekia maždaug 5 cm. ilgį. Mano nuomone, sliekai yra geriausias masalas ešeriams. Taip yra turbūt todėl, kad ešeriai reguliariai minta sliekais, kurie įkrenta į vandenį. Sliekas nėra selektyvus masalas, kai kalbama apie ešerių žūklę. Tai reiškia, kad tiek didelis tiek mažas ešerys mielai čiumpa slieką. Nors su savimi turiu tik sliekų, tačiau eksperimentuoti vis tiek galėsiu. Ant didesnio kabliuko galėsiu verti pusę slieko, visą slieką, du sliekus arba tik trumpą slieko atkarpą ant mažo kabliuko, jei žuvys būtų įnoringos.

Sliekas ant kabliuko
Sliekas ant kabliuko
© Andrius Lekstutis

Žūklė

Šiandien jaukinsiu ir meškeriosiu dviejuose taškuose. Abu taškai bus 13 metrų atstumu, vienas į kairę (arčiau tilto) ir antras į dešinę (toliau nuo tilto). Tarp taškų apie 10 metrų atstumas.

Pradėsiu nuo gylio matavimo. Tai daroma gylmačiu, kuris pritvirtinamas prie sistemėlės kabliuko. Pirmiausiai matuoju gylį taške arčiau tilto. Taip pat svarbu patikrinti ar ant dugno nėra kliuvinių, tokių kaip senas dviratis, kurį kažkada nuo tilto į upę įmetė supykęs vaikas. Kliuvinių buvimą paprastai pavyksta aptikti velkant gylmatį ant dugno. Atrodo švaru. Pasirenk objektą kitoje upės pusėje, kad žinočiau, kur tiksliai pateikti masalą ir jauką. Šiuo atveju objektas – tai viena iš tilto atramų. Gylis pasižymimas koreguokliu ant sudurtinės topo, jei prireikus keisti sistemėlę, nereiktų matuoti gylio iš naujo. Gylis apie 1,50 metro. Antrajame taške atliekama tokia procedūra. Objektas kitoje pusėje – krūmas. Įdomu tai, kad arčiau tilto gerokai giliau. Gylių skirtumas apie 30 cm.

Jaukinimą pradėsiu jauko išmetikliu. Šis įrenginys užtikrina, kad visas jaukas, kurį į jį įdėsiu, bus pristatytas ant dugno. Procedūra paprasta – paimu 7–10 sliekų, įdedu juos į atsarginį kaušelį ir sukarpau. Tuomet iš kaušelio sliekus sukratau į jauko išmetiklį ir jį uždarau. Tada jauko išmetiklio durys užveriamos sklende, o sistemėlės kabliukas prakišamas pro įrenginio kilpą ir įsmeigiamas prie įrenginio pritvirtintos kamščio atkarpos. Tuomet sudurtinė išstumiama ir jauko išmetiklis nuleidžiamas ant dugno, kur sklendė pakyla, atidarydama duris. Jaukas tuomet pateikiamas į tiksliai į vieną vietą. Svarbu paminėti, kad jauko išmetiklis negali paliesti dugno ar žemės, sudurtinės išstūmimo metu, nes jaukas bus išmestas ne ten kur norėjote. Abu taškus jaukinu vienodu kiekiu sliekų. Pradedu jaukindamas subtiliai ir mažais kiekiais todėl jei žuvys būtų neaktyvios, turėčiau jų neperšerti nuo pat pradžių.

Ant kabliuko veriamas visas sliekas ir sistemėlė išstumiama link arčiau tilto esančio taško. Sistemėlę šiame taške naudoju su stora antena, nes ją lengviau įžiūrėti nuo tilto krentančiame šešėlyje. Sistemėlė lėtai nuleidžiama ir kibimas iškart, sliekui dar besileidžiant. Kadangi ant kabliuko didelis masalas nekertu iškart, leidžiu žuviai praryt visą masalą su kabliuku. Mintyse skaičiuoju iki 5 ir tuomet stipriai pakertu – yra! Pagal gumos ištempimą iš sudurtinės, aišku kad žuvis nedidelė, tačiau tai puiki pradžia. Pritraukus šiek tiek arčiau, paviršiuje pasirodo nedidelis, apie 40–50 g sveriantis, dryžuotis, kurį iškeliu iš vandens be graibšto. Atkabinu jį, veriu šviežią slieką ir vėl išstumiu sistemėlę link tilto. Viskas kartojasi – greitas kibimas, laukimas, pakirtimas ir dar vienas nedidelis ešerys papildo kompaniją sietelyje.

Svarbu paminėti, kad ešeriams reikia duoti praryti visą masalą, nes kertant per anksti, tiesiog nutrauksite slieką, tačiau žuvies nepakirsite. Mano nuomone, gera taisyklė, kiek laukti prieš kertant – viena sekundė per vieną centimetrą slieko. Tai reiškia, jei gaudote 3 cm. sliekais ar jų atkarpomis – mintyse skaičiuokite iki 3, o jei naudojate 5 cm. sliekus – skaičiuokite iki 5. Man ši taisyklė pasiteisino ne kartą ir retai pakirtus randu tuščią kabliuką.

Po to seka dar trys panašaus dydžio plėšikai. Tačiau paskutinio ešerio kibimo reikėjo laukti ir džigauti slieku prie dugno, kilnoti sistemėlę. Tai gali reikšti du dalykus: pirma, ešerius išbaidė atplaukusi didesnė žuvis; antra jų būrelis tiesiog pasitraukė, nes surijo visą jauką. Pabandau dar kartą, tačiau nesulaukiu greito kibimo. Nusprendžiu kol kas šio taško nejaukinti ir pabandyti kitą tašką.

Šiame taške naudoju sistemėlę su plona antena. Ant kabliuko taip pat veriamas visas sliekas ir sudurtinė išstumiama. Kibimas vos tik besileidžiant masalui. Po trumpos kovos paaiškėja, kad tai taip pat nedidelis ešerys. Po to dar sulaukiu penkių ar šešių kibimų, tačiau panašu, kad situacija kartojasi – kibimai lėtėja ir žaisti su sistemėle reikia vis daugiau, kad išprovokuoti ešerio ataką.

Nusprendžiu, kad laikas jaukinti abu taškus. Tačiau prieš jaukinant, pabandau patikrinti tašką, esantį arčiau tilto, tačiau nesulaukiu kibimo. Jaukinu tokiais pačiais kiekiais – iki 10 sliekų yra sukarpomi, sudedami į jauko išmetiklį ir tiksliai iškratomi į abu taškus.
Viskas pradedama tarsi nuo pradžių, link arčiau tilto esančio taško keliauja sistemėlė su visu slieku. Kibimas seka iškart, laimikis – ešerys. Tačiau čia pasikartojimas ir pasibaigia – kito greito kibimo nesulaukiu. Bandau žaisti masalu, bet nieko. Keičiu tašką.

Link toliau nuo tilto esančio taško keliauja sistemėlė su ant kabliuko užvertu slieku. Kibimas seka iškart ir sietelyje atsiduria dar vienas ešerys. Kitas kibimas ne iškart, bet keletą kartų pakėlus masalą nuo dugno ir leidžiant jam laisvai kristi. Pakirtus jaučiu, kad žuvis jau gerokai stambesnė. Žuvys iš sudurtinės topo ištempia apie metrą gumos. Žuvis laikosi prie dugno, tai geras ženklas, nes reiškia, kad greičiausiai stambus ešerys susidomėjo slieku. Po maždaug 10 sekundžių žuvis ima pasiduoti ir kilti nuo dugno - iš patirties žinau, dideli ešeriai taip greit nepasiduoda. Šiek tiek nusiviliu. Dar po keliu akimirkų graibštu pasemiu 300–400 gramų sveriantį rainį. Paleidžiu žuvį į sietelį ir tikiuosi, kad tokių ar dar didesnių ešerių prisirinko į seklųjį jaukinimo tašką, tačiau kito kibimo nesulaukiu.

Vėl kartoju jaukinimo procedūrą: jaukinu abu taškus naudojant jauko išmetiklį. Rezultatai po kiekvieno jaukinimo panašūs – sugaunu vieną ar du ešerius, vos tik pajaukinus, tačiau kibimų reikia laukti. Laikas eksperimentams!

Panašu, kad ešerius į jaukinimo vietas karpyti sliekai privilioja, tačiau jie neužsibūna ten ilgai, todėl reikia jaukinti iš naujo. Bandau keisti jaukinimo taktiką. Atsisakau jauko išmetiklio. Taip pat naudosiu dar mažiau karpytų sliekų, tik apie 5 kiekvienam taškui. Sliekus pateiksiu su ant sudurtinės pritvirtintu kaušeliu, juos iškratydamas jaukinimo vietose. Galiu taip jaukinti, nes upėje beveik nėra srovės ir mažas gylis, todėl karpyti sliekai neturėtų būti nunešti. Tikiuosi, kad toks jaukinimas turėtų privilioti daugiau ešerių ir juos suaktyvinti. Taip pat, sumažinus jauko kiekį, mažesnė tikimybė, kad žuvys pasisotins ir nustos maitintis. Mano mąstymas po šiuo taktikos pakeitimu paprastas – darau viską, kad ešerius būtų kuo lengviau sugauti.

Jaukinu abu taškus, iškratydamas karpytus sliekus ant vandens paviršiaus. Pirmiausiai bandau tašką, esantį arčiau tilto. Gana greiti trys kibimai ir po to nieko. Keičiu tašką. Du greiti kibimai. Vienas iš ešerių stambesnis nei įprastinis standartas šiandien, turbūt siekia apie 250–300 gPanašu, kad tokia jaukinimo taktika veikia. Nors ir nepavyksta išlaikyti ešerių žūklavietėje ilgai nejaukinus, tačiau vos tik pajaukinus seka keli greiti kibimai. Tai reiškia, kad nuosekliai jaukindamas pagal kibimų skaičių galėsiu meškerioti visą dieną.

Jaukinu iš naujo abu taškus. Abiejuose taškuose pavyksta pakirsti po du ar tris ešerius. Po to reikia vėl jaukinti. Karpai, jaukini, sugauni keletą ir vėl grįžti prie karpymo... Tokia šiandien žūklė. Tačiau panašu, kad žūklė lėtėja, nes vos tik pajaukinus pavyksta sugauti tik po vieną ar du ešerius. Įtariu, kad tai lemia žuvų aktyvumas ir žuvų kiekis šioje kanalo atkarpoje. Žuvys šiandien nėra aktyvios todėl, „surenku“ tik netoliese esančias žuvis ir taip jų skaičius reguliariai mažėja.

Silpstant kibimams bandau sumažinti slieką nuo viso iki pusės. Panašu, kad tai turi taip pat turi teigiamą efektą. Kibimai dar greitesni, tik kibimų kiekis paprastai toks pats – vienas ar du ešeriai po kiekvieno pajaukinimo. Ešerių dydis pakeitus masalo dydį nepasikeičia – vyrauja 40–50 g ešeriukai ir vienas kitas šiek tiek didesnis egzempliorius.

Sugavus virš 30 ešerių nusprendžiu baigti šios dienos žūklę. Gaila, kad nesugavau didesnių, kilogramą siekiančių rainių, nes jų šioje upėje tikrai yra. Vis dėl to žūklę laikau pavykusia. To įrodymas apie 2,5–3 kg sveriantis ešerynas, kai tuo tarpu aplinkui žūklaujantys kolegos meškeriotojai krapštė galvas nesuprasdami, kur dingo kuojos.

Pabaigai, palinkėsiu skaitytojams pabandyti netoli namų esančiuose mažuose telkiniuose pameškerioti ešerių. Tikiu, kad galite likti nustebę laimikiais. Taip pat, žemiau pateikiu, mano nuomone, esminius patarimus, kurie turėtų padėti sugauti ne vieną ešerį.

5 patarimai susiruošus į ešerių žūklę:

  1. Jaukinkite sliekais, tačiau nedideliais kiekiais
  2. Reguliariai judinkite masalą
  3. Plūdei panėrus – naudokite vienos sekundės per vieno centimetro slieko taisyklę prieš kirsdami
  4. Eksperimentuokite su slieko dydžiu
  5. Naudokite didelius, aštrius, plonos vielos kabliukus.
Kablys.lt
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Už žvejybą tinklais nubaustas Bulgarijos pilietis (9)

Gegužės 30-ąją, vykdydami reidą prieš gamtą niokojančius keturračių vairuotojus, Aplinkos...

Nesėkminga brakonierių naktis: tūkstantinės baudos ir prarastas automobilis (14)

Naktis iš antradienio į trečiadienį Aplinkos apsaugos departamento Kauno ir Vilniaus pareigūnams...

Naktį prie tinklų miegančio brakonieriaus „poilsį“ saugojo pareigūnai (9)

Aplinkos apsaugos departamento Pakruojo aplinkos apsaugos inspekcija per gegužę nustatė ne vieną...

Žuvų atėję brakonieriai pateko tiesiai į aplinkosaugininkų pasalą (3)

Gegužės 25–31 d., Aplinkos apsaugos departamento Pranešimų priėmimo skyriaus darbuotojai apie...

Brakonierių tinkluose – Žuvininkystės tarnybos valtis su varikliu (9)

Birželio 3 d., vykdant Galuono ežero Molėtų rajone įžuvinimo unguriais darbus,...

Top naujienos

Darbuotojams, grįžtantiems iš prastovų – patarimas: kol kas neatostogaukite (8)

Tris mėnesius prastovose buvę darbuotojai, grįžę į darbą ir nusprendę atostogauti gali...

Vilniaus ponia, kuri daugybę metų gyveno iš svetimų pinigų: dėl to jūs esate patys kalti (234)

Įtakinga verslininkė, turinti pažinčių įvairiuose visuomenės sluoksniuose, ir galinti padėti...

Didvyris, kurį užmiršome: sovietų saugumas vadino jį vienu pagrindinių masinio pasipriešinimo kaltininkų po Romo Kalantos mirties (58)

Skausmingas Lietuvos pokaris, brutalios sovietinės represijos, didžiausios masinio gyventojų...

Kodėl nešvenčiame karaliaus Mindaugo nužudymo dienos? (1)

Lietuva švenčia vienintelio savo karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną, kaip valstybinę šventę,...

Po operacijos atsigaunantis Sabas iš širdies pasveikino Kurtį: linkiu sveikatos, nes viena akis – jau kaip Jordano (4)

Ne per seniausiai savo 60-ąjį gimtadienį minėjęs legendinis Lietuvos rinktinės ir Kauno...

Justinas Jarutis – apie kovą su alkoholiu, karjeros duobę ir širdies reikalus: beveik trejus metus lankausi pas psichologus (26)

Šiandien atlikėjas Justinas Jarutis (31 m.) yra vertinamas kaip vienas garsiausių šalies...

Atvanga nuo lietaus – tik šeštadienis (12)

Šiandien Lietuvos orus lems aukštesnio slėgio juosta. Didesnėje šalies teritorijos dalyje...

PSO ramina: tai nėra antroji koronaviruso pandemijos banga (22)

Pastaruoju metu daugelyje šalių vėl augantys koronaviruso infekcijų skaičiai, anot Pasaulio...

Emocijų iškrova degalinėje sukėlė audrą: paviešinus vaizdo įrašą sujudo ir policija, ir LFF (44)

Panevėžyje futbolas pastaruoju metu garsėja ne įspūdingais smūgiais į vartus, o sukeltais...

|Maža didelių žinių kaina