aA
Turbūt daugelis pastebėjo, kad šių metų balandžio – gegužės mėnesiais vyravę neįprasti pavasariui karščiai pakoregavo ir meškeriojimo kalendorių. Lydekos puikiai kibo vos tik pasibaigus jų draudimui. Lynai ir karosai, perėję į vasarišką maitinimosi režimą, taip pat aktyviai ragavo siūlomus masalus. Nuskaidrėję upeliai muselininkams leido džiaugtis puikiais laimikiais. Bet kaip yra iš tikrųjų? Kokią įtaką vandens ir oro temperatūra turi žuvims ir jų maitinimosi įpročiams? To paklausėme ichtiologo Kęstučio Skrupskelio.
Žuvis ir karštis
Žuvis ir karštis
© Mato Jonaičio iliustracija

Pasak Kęstučio, bendras bruožas, būdingas visoms žuvims, yra toks – kylanti vandens temperatūra didina žvynuotųjų medžiagų apykaitą.

Pasak ichtiologo, Lietuvoje gyvenančias žuvis galime suskirstyti į šilto ir šalto vandens mylėtojas. „Tarp pirmųjų, šiltamėgių, būtų visos karpinės žuvys: kuojos, karšiai, lynai, karpiai ir t.t. Tarp antrųjų, šaltamėgių, lašišinės žuvys: upėtakiai, kiršliai ir t.t. Ešerius, starkius ir lydekas taip pat galėtume priskirti labiau prie šaltamėgių žuvų. Nors, verta paminėti, kad lydekų skrandžio fermentai būna aktyvūs net esant iki 25 laipsnių pagal Celsijų vandens šilumai“, – teigia K. Skrupskelis.

Karpinės žuvys, kaip suprantame, „šiltąsias vonias“ mėgsta labiau nei lašišinės žuvys. Tačiau, Kęstučio teigimu, negalėtume tvirtinti, jog šiltamėgės žuvys, esant šiltam vandeniui ir plieskiančiai vidurdienio saulei, aktyviai maitinsis visą dieną. „Ryški saulė, jos išskiriamas radiacijos kiekis, dangus be debesėlio, karštas oras ne tik, kad nebus mėgstamas ešeržuvių ar lydekų, bet ir karpinių žuvų. Tai susiję ne tik su maitinimosi įpročiais, vandens temperatūra, bet ir su bendrai gyvybės vandenyje aktyvumu, esant ryškiai šviesai ir karščiui. Kaip ir visa vandens fauna, planktonas, vėžiagyviai, taip ir žuvys, tokioms sąlygoms esant, nebus aktyvios“, – kalba mokslininkas.

Upėse ir upeliuose, ypač šaltavandenėse, vandens temperatūra, pasak ichtiologo, nėra taip drastiškai besikeičianti, kaip stovinčiuose vandenyse. Mažesni upių ar upelių intakai dažnai būna šaltiniuoti, jie visą šiltąjį sezoną maitina upes vėsiu vandeniu. Tačiau Kęstutis pastebi: „Net toks šaltesnio vandens mylėtojas, kaip margasis upėtakis, didžiausią savo maitinimosi aktyvumo piką pasiekia esant net 16 laipsnių šilumos pagal Celsijų vandens temperatūrai. Tačiau margojo upėtakio aktyvaus maitinimosi ciklai vis tiek bus pastebimi ne dienos metu ,bet labiau rytais ir vakarais.“

Labiausiai karšti orai ir šylanti vandens temperatūra, pasak Kęstučio Skrupskelio, kenkia mažiems, gausiai vandens augalija apaugusiems, telkiniams. „Sparčiai šylantis vanduo ir dienomis plieskianti saulė lemia ypač spartų vandens augalų, dumblių augimą. Tokiuose vandens telkiniuose rytmečio valandomis, kai augalai vis dar naudoja deguonį, jo ima stigti žuvims, todėl ne reti atvejai, kada karščiausiais vasaros mėnesiais tokiuose telkiniuose pastebimas žuvų dusimas“, – teigia K. Skrupskelis.

Apibendrinus galime teigti kad nusistovėjusios tradicijos eiti meškerioti rytais ir vakarais, o kartais net praleisti su meškerėmis visą naktį vasaros metu, nėra iš piršto laužtos. Ichtiologas tik pastebi, kad žuvų maitinimosi periodai, kad ir karščiausią dieną, būna, bet jie nereguliarūs ir dažniausiai trumpi.

Kablys.lt
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Prie Ispanijos krantų sugavo didžiulę mėnulžuvę (7)

Jūrų biologas Enrique Ostale tiesiog negalėjo patikėti savo sėkme, pamatęs didžiulę...

Sugavo gyvenimo žuvį: šamas svėrė daugiau nei 90 kilogramų Papildyta žinomų žvejų komentaru 05.18 (103)

Rokiškėnas Skirmantas Spundzevičius savo pomėgiui – žūklei – atidavė daugiau nei 35-erius...

Utenos aplinkosaugininkai vėl sulaikė lydekautoją (21)

Vykdydami akciją „ Lydeka “, Aplinkos apsaugos departamento Utenos gyvosios gamtos apsaugos...

Už vieną šlakį pažeidėjui gali tekti sumokėti iki 1520 eurų (42)

Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai pagavo...

Top naujienos

D+ Tomas Janonis

Įspūdinga LRT pastatų rekonstrukcija kelia aistras: kiek visa tai kainuos ir kas tą kainą pasiryžęs mokėti (4)

LRT pastatų atnaujinimo architektūrinis konkursas, regis, nevyksta taip sklandžiai kaip buvo...

Specialus kodas statybininkui – tik pradžia: pokyčiai galimi ir kitų sektorių darbuotojams (36)

Siekiant mažinti nelegalų darbą nuo Naujųjų statybų sektoriuje dirbantys asmenys privalės...

D+Žinių radijas

Kada sustos rekordiškai augti būsto kainos? (2)

Ar Lietuvos banko ribojimai antrai paskolai atvėsins įkaitusį kainų laužą? Ar nuosavas erdvus...

Lietuvaičių šykštuoliais nepavadinsi: kalėdinėms dovanoms pasiruošę kaip reikiant praverti pinigines (5)

Šventės artėja – piniginė plonėja, tiesa? Panašu, lietuvaičiai, džiugindami savo šeimą ir...

Lietuviškų durpių karavanai skrodžia pasaulį: o kas tarpsta be jų likusiose žemėse (10)

Lietuvoje durpių gavybos verslas yra puikiai išvystytas. Nors nemaža mūsų durpynų dalis yra...

Vaidas Baumila iš LRT eterio dingo ne šiaip sau: pažeidė sutarties sąlygą (14)

Akyliausi žiūrovai veikiausiai pastebėjo pokyčius LRT laidoje „Svajoja vaikai“. Ilgą laiką...

Žiema parodys tikrą savo veidą – paspaus net 21 laipsnio šaltis (24)

Aukšto atmosferos slėgio sūkurys į Lietuvą atnešė žiemišką šaltį. Po šaltos antradienio...

Europos elektros badas skatina Šiaurės šalių tinklų blokadą (10)

Šiaurės Europoje verda ginčas dėl elektros tiekimo. Švedija neleidžia Norvegijai naudoti savo...

Nematomoje Mėnulio pusėje mėnuleigis aptiko kubo formos objektą: netrukus paaiškės, kas tai (3)

Tyrinėdamas kitoje Mėnulio pusėje esantį von Kármáno kraterį, „Yutu-2“ mėnuleigis...

Naujas tyrimas parodė, kodėl rytą verta pradėti nuo puodelio kavos (1)

Milijonai žmonių dieną pradeda nuo rytinės kavos . Tai – savotiškas ritualas, kuris, kaip...