aA
Griuvus kelioms užtvankoms Lietuvoje vis daugiau imta kalbėti apie jų poveikį upėms ir migruojančioms žuvims. Paaiškėjo, kad daugybė užtvankų šalyje neprižiūrimos, neturi šeimininkų, o apie kai kurias išvis nežinoma. Specialistai sako, kad užtvankos yra vienas labiausiai upėms ir gamtai aplink jas pakenkusių žmogaus statinių, dėl kurių praradome daugybę žuvų, o energijos gavyba iš upių negali būti laikoma ekologiška.
Upė
Upė
© Shutterstock

Naudingos žmogui, bet ne gamtai

Užtvankos yra vienas labiausiai ekosistemas pakeitusių žmogaus statinių, sako Lietuvos hidrobiologų draugijos narys Kęstutis Skrupskelis. Anot jo, užtvanka sunaikina upės ar jos dalies ekosistemą iš reofilinių buveinių padarydamos surūgusį vandens telkinį.

„Jau nekalbu apie padidėjusį vandens nugaravimą (dėl paviršiaus ploto padidėjimo), aplinkinių sausumos ekosistemų užliejimą vandeniu ir pan. Stipriausiai pažeidžiamos žemiau ir aukščiau patvankos esančios ekosistemos, bet iš esmės poveikis upei jaučiamas visame jos ilgyje, net jei patvanka tėra tik vienoje upės vietoje“, – sako jis.

Lietuvos hidrobiologų draugijos atstovas sako, kad užtvankos neturi nė menkiausios naudos gamtai ir tarnauja tik žmogaus interesams.

Kęstutis Skrupskelis
Kęstutis Skrupskelis
© DELFI / Andrius Ufartas

„Vaizdžiai kalbant galėtume įsivaizduoti žmogų, kuriam pasiūloma tapti 30 metų vyresniu per vieną naktį ir tame ieškotume naudos. Tas pats ir su ekosistema, ji tiesiog peršoka kelias natūralios gamtinės sukcesijos stadijas ir pasensta, uždumblėja. Žinoma, esame įpratę gamtą vertinti per antropogeninę prizmę, tad šiuo kampu žvelgiant užtvankose galime pamatyti didesnį vandens telkinio rekreacinį patrauklumą, pavyzdžiui, tinkamumą maudytis, drėkinti dirbamus laukus ar pan. Taip pat užtvankos atlieka vandens saugyklų, vandens lygio reguliavimo, potvynių sulaikymo, hidroenergetikos ar žuvų auginimo funkcijas, tad naudos žmogui tikrai galėtume rasti.

Griauti visas užtvankas iš eilės turbūt būtų utopinis tikslas, toks pat kaip ir ūkinių miškų panaikinimas. Tačiau norėčiau galvoti, kad kada nors ateityje tai pasieksime. Žmogus buvo, yra ir bus gamtos išnaudotojas, tad svarbiausia surasti tinkamą balansą, kaip galėtume gauti iš gamtos maksimalią naudą jai pakenkdami kuo mažiau“, – sako K. Skrupskelis.

Sustabdė žuvų migraciją

Pašnekovas sako, kad dėl užtvankų įvykusi upių fragmentacija yra viena pagrindinių reofilinių ir praeivių žuvų rūšių nykimo priežasčių visame pasaulyje.

Žiobris
Žiobris
© Dalius Rakutis

„Svarbu paminėti, kad ne pati patvanka kaip kliūtis yra pagrindinė problema, daug didesnė bėda yra jos poveikis naikinant buveines, t. y., iš esmės pakeičiant upės hidrologiją. Migruojančios rūšys suranda kelių kaip įveikti patvankas (žuvitakiai ir pan.), bet patekusios į upių aukštupius jos nebeturi ką ten veikti, nes upės kaip tokios ten nebėra, yra tik uždumblėjęs vandens telkinys su netinkamais rūšiai gyventi gruntais, vandens cheminėmis ir fizinėmis savybėmis“, – kalba K. Skrupskelis.

Jo teigimu, vien pastačius hidroelektrinę Kaune Lietuva prarado kone 80 proc. žiobrių populiacijos ir vos ne pusę lašišinių žuvų išteklių, taip pat tikėtina, kad dėl jos netekome ir tuo metu baigiančių išnykti eršketinių žuvų.

„Neįtikėtina, tačiau nugriovus užtvanką ir tinkamai sutvarkius jos patvankos zoną, ekosistema atsikuria akimirksniu (gamtos laiko skalės prasme). Vos per dešimtmetį upė, rodos, atgimsta. Pavyzdžiai aplinkinėse šalyse, tarkim Skandinavijoje, neleidžia net abejoti patvankų griovimo nauda. Ekosistemos įvairovė, ekologiniai indeksai ir net vandens kokybė pasikeičia į gerąją pusę jau per pirmuosius metus“, – tikina specialistas.

Turime gerų pavyzdžių

Lietuvoje prioritetinėmis griauti patvankomis laikomos tolimus migracijos kelius uždarančios patvankos. K. Skrupskelis sako, kad mūsų šalyje kol kas nugriautos tik kelios patvankos ar pašalinti jų likučiai.

Eršketas
Eršketas
© Shutterstock

„Pavyzdys Bražuolės upėje buvusių patvankos liekanų pašalinimas tikrai nebūtų geras, nes ekologiniu požiūriu reikšmingos naudos gamtai tai neturėjo, visgi tai buvo veiksmo prasme neeilinis darbas – pirmosios patvankos pašalinimas, neabejotinai susilaukęs didžiulio visuomenės dėmesio. Salantų užtvanka ant Salako upės jau visai kitas, ženkliai didesnį teigiamą įtaką upės hidrologijai ir ekologijai padaręs, darbas.

Pavyzdžiu mums galėtų būti kitos lygumų regionuose patvankas nugriovusios šalys. Jų patirtis būtų naudinga atkuriant upių ekosistemas ir Lietuvos upėse. Daug gražių pavyzdžių matome Skandinavijos pusėje, tačiau ekosisteminiu požiūriu mūsų upės ženkliai skiriasi nuo priekalnių regionuose tekančių vandenų“, – atkreipia dėmesį Lietuvos hidrobiologų draugijos narys.

Energijos gavyba iš upių – praeitis

Šiuo metu Lietuvoje rengiamasi demontuoti besavininkes, avarinės būklės patvankas. Tokių Lietuvoje yra keli šimtai. K. Skrupskelis sako, kad tai ne tik palengvins gamtos atsikūrimą, bet ir padės apsisaugoti nuo „tiksinčios bombos“ – keliamo pavojaus užtvankai griuvus.

Lašišos
Lašišos
© Shutterstock

„Užtenka prisiminti pastarųjų kelių metų griuvusių užtvankų padarytą neigiamą poveikį gamtai ir suprasime, kad daug laiko neturime. Techniškai pasenusios, susidėvėjusios patvankos kelia pavojų ne tik gamtos, bet ir žmogaus gyvybei“, – įsitikinęs jis.

Pašnekovas teigia suprantantis žmones, kurie užaugo ir iki šiol gyvena prie užtvankų – tai jiems atrodo natūralus būdas panaudoti upę, tačiau svarbu parodyti patvankų demontavimo privalumus tiek iš ekologinės, tiek ir iš socialinės pusės.

„Visi suprantame, kad Kauno hidroelektrinės patvankos pašalinimas būtų esminis tikslas, tačiau kol kas sunkiai pasiekiamas. Nors pati Kauno hidroelektrinė lyginant su Kruonio hidroakumuliacine elektrine ir negeneruoja reikšmingos Lietuvai elektros energijos kiekio, visgi ji yra valstybinės reikšmės objektas.

Galim pasidžiaugti, kad hidroenergetika lygumų regionuose nebėra laikoma „žaliąja“ ir nebėra dotuojama. Nors energetinės krizės akivaizdoje visa gaunama energija atrodo kaip išsigelbėjimas, turime pasverti ilgalaikes to pasekmes“, – teigia Lietuvos hidrobiologų draugijos narys K. Skrupskelis.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(25 žmonės įvertino)
3.1200

Mokslininkė papasakojo apie trofėjines žuvis Lietuvoje: kaip greitai užauga ir kodėl yra tokios svarbios ekosistemai

Ne vieno žvejo svajonė – sugauti trofėjinę žuvį . Kodėl ekosistemai tokios naudingos...

Pasakė, kaip laikyti pagautas žuvis, kad nekiltų nemalonumų: paisykite šių taisyklių

Po truputį įsibėgėjant rudens žvejybos sezonui, Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai...

Nykstančių vėžių prekyba panevėžiečiui atsirūgs: sulaukė pareigūnų dėmesio

Aplinkos apsaugos departamento Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai nustatė...

Žvejybos vietose – kalnai nuorūkų ir šiukšlėmis nubarstytos pakrantės: primena apie baudas (1)

Nemuno deltos regioninis parkas kasmet sulaukia vis daugiau lankytojų ir nors dalyje čia...

Top naujienos

Ekspertas demaskavo gandus apie Putino sprendimą: prie komisariatų būriai jau rikiuojasi neatsitiktinai (6)

Rusijoje paskelbus mobilizaciją, į frontą netrukus patrauks nežinia kuo apginkluotų, prastai...

Vilniuje – šokiruojantys nusikaltėlio grasinimai: tegul pareigūnai užsideda neperšaunamas liemenes (4)

„Jeigu pareigūnai neįvykdys mano reikalavimų, geriau tegul užsideda neperšaunamas...

Savaitės viduryje sulauksime ryškesnių permainų: ciklonas atplukdys lietų į daugelį rajonų

Pirmadienio dieną orus šalyje lems ciklono pietrytinė dalis. Vyraus nepastoviai debesuotas...

Karas Ukrainoje. Zelenskis: Iziume buvo rastos dar dvi masinės kapavietės Ukraina gavo NASAMS oro gynybos sistemas

Naktį iš šeštadienio į sekmadienį, rugsėjo 25 d., Zaporižios regionas vėl tapo Rusijos...

Už galimybę nakvoti neįprastame būste lietuviai pasiryžę pakloti triženklę sumą: tai nėra tik apgyvendinimas, tai patirtis

Šalia Valkininkų esančiame šimtamečių ąžuolų miške išdygo naujas perliukas unikalių...

Siūlo būdą, kaip lietuviams sutaupyti maisto išlaidoms: iš pradžių užteks ir vieno paprasto įpročio

Maisto švaistymas – gana opi problema, kuri neaplenkia ir Lietuvos. Kiekvienas Lietuvos gyventojas...

Daugelis moterų neteisingai pasirenka kūno spalvos pėdkelnės: jei norite su jomis atrodyti stilingai, įsidemėkite vieną taisyklę

Atėjus rudeniui, į moterų garderobą grįžta pėdkelnės . Jei vienos mūvi griežtai tik juodas,...

Vaistininkas: žmonės vis daugiau dėmesio skiria savo kūnui – tenka pasikalbėti ir apie meilės reikalus, seksualinę sveikatą

Farmacininkais pasitikima ne tik susirgus, jie dažnai tampa patarėjais grožio, meilės bei kitais...

Ispanijos Supertaurės finale triumfavo „Real“ – po pratęsimo palaužė „Barceloną“

Sevilijoje sekmadienį vykusiame Ispanijos Supertaurės turnyro finale „ Barcelona “ siekė...

Smagūs mokslininkų patarimai, kaip galima lieknėti be dietų ir sporto

Mokslininkai teigia – galima deginti kalorijas ir paspartinti medžiagų apykaitą užsiimant tuo,...