aA
Trečiadienį, kovo 20 d. ryte, į Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją rinkosi Lietuvos ir užsienio šalių ekspertai, valstybinių įstaigų, nevyriausybinių organizacijų atstovai bei visi gamtosaugai neabejingi piliečiai pasidalinti patirtimi, padiskutuoti bei, galbūt, rasti tinkamiausius sprendimus, lemsiančius užtvankų ateitį Lietuvoje.
Konferencijos apie užtvankų ateitį Lietuvoje akimirka
Konferencijos apie užtvankų ateitį Lietuvoje akimirka
© Matas Jonaitis

Po oficialios Aplinkos viceministro Martyno Norbuto pasveikinimo kalbos pirmoji pranešimą pristatė Karolina Gurjazkaitė, Aplinkosaugos koalicijos atstovė. Ji savo kalboje akcentavo Lietuvoje esamų užtvankų problematiką ir siūlė galimus jų sprendimo būdus.

Antroji kalbėjo Vilniaus Universiteto kartografė Beatričė Petkutė. Jos pranešime buvo akcentuojamas net 300 siekiantis neinventorizuotų užtvankų skaičius Lietuvoje.

Konferencijos apie užtvankų ateitį Lietuvoje akimirka
Konferencijos apie užtvankų ateitį Lietuvoje akimirka
© Matas Jonaitis

Trečiasis konferencijoje savo pranešimą skaitė Vytauto Didžiojo Universiteto atstovas, Lietuvos hidroenergijų asociacijos narys, Egidijus Kasiulis. Jis kalbėjo apie galimus užtvankų modifikavimo Lietuvoje būdus, paminėdamas atvejus, kai dėl istorinio-kultūrinio paveldo ir aktyvių vietinių bendruomenių veiksmų siekiama išsaugoti ir rekonstruoti autentiškus vandens malūnus su jiems veikti reikalingomis patvankomis.

Po trumpos pertraukos užsienio šalių praktikas dėstė ir pavyzdžius rodė „AMBER“ („Europos upėse esančių barjerų registracija“) organizacijos narys Piotr Parasiewiz. Jo pranešime buvo akcentuojama informacijos apie konkrečią patvanką, susidariusį tvenkinį ar upę rinkimo svarba ir jos analizavimo būdus, prieš imantis bet kokių veiksmų pradedant modifikuoti ar ketinant griauti esamas užtvankas. Taip pat buvo pabrėžta užtvankų „turėjimo“ kaina: jų eksploatacijos ir remonto kaštai.

Konferencijos apie užtvankų ateitį Lietuvoje akimirka
Konferencijos apie užtvankų ateitį Lietuvoje akimirka
© Matas Jonaitis

Viešnia iš Estijos Aplinkosaugos agentūros Külli Tammur kalbėjo, kaip jų šalyje jau intensyviai pradedami užtvankų griovimo darbai, rekonstruojami buvusių tvenkinių slėniai ir kaip prie to prisideda Europos Sąjungos fondų finansinė parama.

Po pietų kalbėjęs Jukka Jormola iš Suomijos Aplinkosaugos instituto pranešime rodė savo šalies modifikuotų užtvankų pavyzdžius su natūralios konstrukcijos žuvitakiais, sukurtais iš akmenų sangrūdų. Šio tipo žuvitakiai yra draugiškesni žuvims ir daug efektyvesni, nei įprasti industriniai tuneliniai kaskadiniai.

Konferencijos apie užtvankų ateitį Lietuvoje akimirka
Konferencijos apie užtvankų ateitį Lietuvoje akimirka
© Matas Jonaitis

Vėliau kalbėjo mūsų šalies ichtiologas Kęstutis Skrupskelis. Jis apžvelgė Lietuvoje neršiančių Atlantinių lašišų praeitį ir dabartį bei nubrėžė jų gausinimo gaires ateičiai. Kaip vieną iš svarbiausių aspektų, minėdamas žuvų, gaudomų žuvinti, iš skirtingų populiacijų atskyrimą ir jokiu būdu ne maišymą tarpusavyje. Taip, pasak mokslininko, išsaugojamas tikras tam tikros populiacijos genofondas.

Konferencijos apie užtvankų ateitį Lietuvoje akimirka
Konferencijos apie užtvankų ateitį Lietuvoje akimirka
© Matas Jonaitis

Baigiantis konferencijai atstovai iš „European Center of River Restoration“ („Europos Centras už Upių Atkūrimą“) ir „Dam Removal Europe“ („Užtvankų Šalinimo Europoje“), Bart Fokkens ir Pao Fernandez Garrido, pristatė jų atstovaujamų organizacijų tikslus, siekius bei bendradarbiavimo galimybes.

Po visų pranešimų prasidėjo diskusija. Buvo iškelta idėja, kad Lietuvoje esamų užtvankų savininkai nemoka mokesčio už gamtai daroma žalą ir bendrai įneša mažą mokestinę dalį į valstybės biudžetą. Padidinus įkainius už hidroelektrinės ar užtvankos turėjimą ir naudojimą galbūt pasikeistų ir savininkų požiūris į jų valdomą statinį. Taip pat prakalbus apie galimą žuvitakį Kauno hidroelektrinėje, užsienio ekspertų nuomone, tai nėra tokia jau utopinė idėja, kaip kai kuriems mūsų šalies atstovams atrodo. Jie minėjo užsienio valstybių pavyzdžius, kaip viską galima būtų įgyvendinti.

Konferencijos apie užtvankų ateitį Lietuvoje akimirka
Konferencijos apie užtvankų ateitį Lietuvoje akimirka
© Matas Jonaitis

Apibendrinus visas išsakytas diskusijoje mintis, galima būtų teigti, kad Lietuvai pirmiausiai reikalinga stipri politinė valia, sprendžiant užtvankų likimo klausimą. Taip pat būtina, viską įvertinus, apsispręsti, kurias užtvankas reikia griauti, kuriose verta įrengti tinkamus žuvitakius. Ir, galų gale, reikia įgyvendinti kelis pilotinius projektus, susijusius su užtvankų likimu, kurie ir atsakytų į visus „už“ ir „prieš“ klausimus.

Kablys.lt
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Į pagalbą aplinkosaugininkams – „Lašišos dienoraštis“

Vėlų kovo 31-osios vakarą Vilniaus gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai kartu su...

Apie kuojas, „vietnamietiškas“ džiungles ir apsemtas dambas (1)

Pavasaris... taip panyžta meškerės, kad tiesiog nėra kur dingti. Vienintelis vaistas –...

Negali patikėti, bet tiesa. Laikinai į mūsų ežerus sugrįžta verslinė žūklė Sveikiname su balandžio 1-ąja (38)

Žinodamas, kas vyksta paskutiniu metu už uždarų durų vyriausybės koridoriuose, vis tiek...

Užbaigta socialinė–ekonominė studija apie nėgių reikšmę: kokį lietuvių požiūrį ji atskleidė? (6)

Artimiausiu metu Lietuvos Aplinkos ministerijai bei kitoms už žuvies apsaugą atsakingoms...

Ką ir kur bus galima žvejoti nuo balandžio mėnesio (6)

Aplinkos ministerija primena, kad karantino metu žvejojantieji turi laikytis saugaus, didesnio...

Top naujienos

Estai jaučiasi patekę į sukčiaus pinkles: žadėtieji respiratoriai iš Rusijos neva iškeliavo į Lietuvą (8)

Respiratorių, pirštinių, kitų apsaugos priemonių trūksta ne tik Lietuvai. Skubius jų užsakymus...

Kraupaus Strazdauskaitės nužudymo byloje budeliams paskelbti nuosprendžiai nustatyta, kuris iš kaltinamųjų elgėsi itin žiauriai (147)

Kauno apygardos teismas penktadienį tris pusbrolius Bieliauskus pripažino kaltais dėl...

Kainų kritimo laukia ne tik NT pirkėjai: išklojo, ko tikėtis būsto nuomotojams ir nuomininkams (349)

Pasaulinė koronaviruso krizė ir karantinas kuriam laikui sustingdė turizmo sektorių, apgyvendinimo...

Sprendimai priimti: paskelbė, kiek nuo balandžio uždirbs medikai (1)

Ministro pirmininko patarėjas Giedrius Surplys penktadienio rytą Vyriausybėje surengtoje spaudos...

FNTT ėmėsi nesąžiningų prekeivių: nėštumo testus parduoda kaip testus nuo koronaviruso

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai atliko patikrinimus pagal gyventojų pranešimus...

Nuo penktadienio į Lietuvos miestų gatves patruliuoti išeina kariuomenė (199)

Nepaisant policijos patikinimų, kad griežtinamos karantino priemonės neturėtų atsiliepti...

Šalis su 1,3 mlrd. gyventojų – kaip tiksinti bomba: tik laiko klausimas, kada virusas parodys savo galią (1)

Iš tų laikų jis itin ryškiai prisimena, kaip naktimis be perstojo skambėjo telefonas. Radiologas,...

Tėvai jaučiasi reketuojami: privačių darželių išlaikymas gula ant jų pečių teisininko komentaras (519)

Pratęsus karantiną iki balandžio 13-osios nesibaigė ir tėvelių bėdos dėl mokesčių už...

Pakartotiniai tyrimai dėl koronaviruso atliekami mobiliuose punktuose (5)

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) informuoja, kad sveikstantieji po koronaviruso infekcijos...

Karbauskis apibendrino savaitę: atsiprašė žmonių, bet telefono opozicijai vis tiek nekels (236)

„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis kreipėsi į opoziciją bei jos lyderį Gabrielių...

|Maža didelių žinių kaina