aA
Tolimoji Japonija. Šioje tekančios saulės šalyje karosai yra vertinami ne tik kulinariniu aspektu, bet ir kaip labai vertingas sportinės žūklės objektas, turintis savitą meškeriojimo kultūrą. Tiesa, gana panašiai karosai ir karpiai gaudomi ir didžiojoje Kinijoje.
Žūklė Japonijoje
Žūklė Japonijoje
© Stopkadras / Youtube

Japonijoje karosai gyvena ir natūraliuose vandenyse: upėse, ežeruose, tvenkiniuose, bet vietiniai meškeriotojai juos mieliau gaudo (kaip ir karpius) specialiuose komercinei žūklei skirtuose tvenkiniuose – fermose. Reikėtų patikslinti, kad japonai daugiausia gaudo sidabrinius karosus.

Valai, priklausomai nuo žuvų dydžio, parenkami 0,15 – 0.20 mm skersmens, su atitinkamai plonesniais pavadėliais.

Japoniškam karosų gaudymui skirta meškerė ir plūdė
Japoniškam karosų gaudymui skirta meškerė ir plūdė
© Matas Jonaitis

Tekančios saulės šalyje karosai žvejojami savotiškomis „sportinėmis“ meškerėmis be ritės. Meškerykočiai gali būti tiek teleskopiniai, tiek suduriami. Jų ilgis pasirenkamas pagal žvejojimo nuotolį. Naudojamas ir labai įdomus stovelis meškerei. Jis primena amerikietiškojo biliardo lazdos atramą.

Plūdės tokio tipo žvejyboje parenkamos išskirtinės: ištęsto lašo formos korpusu su labai ilgomis antenomis ir kiliais. Ant valo plūdės tvirtinamos vienu galu, specialiu adaptoriumi, tarp dviejų guminių fiksatorių. Plūdėms išsverti naudojami slankiojantys svareliai arba vyniojama švino juostelė. Japoniško stiliaus karosų žūklėje gaudoma dviem pavadėliais. Šie su pagrindiniu valu jungiami pers suktuką. Kabliukai tokio tipo žūklei dažniausiai naudojami gan plataus lenkimo, su ne itin ilgu koteliu.

Japoniškam karosų gaudymui skirtos plūdės
Japoniškam karosų gaudymui skirtos plūdės
© Matas Jonaitis

Masalai – taip pat egzotiški. Tai visokio tipo pastos ar tešlos, suminkytos iš tam tikrų sausų mišinių, panašių į mūsuose naudojamus pašarus žuvims.

Pats gaudymo procesas taip pat labai įdomus. Meškeriotojas sėdi ant savotiškos mažos kėdutės su pagalvėle. Žūklės pradžioje kruopščiai išmatuojamas gylis. Taip pat nustatoma pagal ilgos plūdės antenėlės panirimą, kiek ją apkrauna pats masalas. Tai reikalinga tam, kad vėliau žinotume, kada masalas nukrito ar buvo nuėstas žuvies, jei plūdės antena netikėtai iškils virš vandens.

Schema. Japoniška karosų gaudymo sistemėlė
Schema. Japoniška karosų gaudymo sistemėlė
© Matas Jonaitis

Gaudoma masalui vos liečiant dugną arba jį paguldžius ant dugno. Ant kabliuko dedamas norimo dydžio suminkytos pastos rutuliukas. Kadangi gaudoma dviem kalbiukais, galima kabinti skirtingo dydžių ir skonių masalus.

Pakirtimo momentas taip pat matomas kuo puikiausiai. Japoniškos plūdės antena labai jautri, todėl bet koks žuvies prisilietimas prie masalo yra labai gerai matomas. Paprastai kertama tada, kai po kelių jos niurktelėjimų ji visiškai panyra arba iškyla į paviršių.

Na, kol už lango pas mus tikra žiema, belieka tik kažką dėtis smegeninėn ir, galbūt, atėjus pavasariui panaudoti rytietiškas tradicijas, gaudant karosus mūsų krašto ežeruose ir upėse.

Kablys.lt
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Lašišinių žuvų labui – sugriežtintos verslinės žvejybos taisyklės (9)

Aplinkos ministras pakeitė Verslinės žvejybos vidaus vandenyse taisykles ir nustatė, kad...

Aplinkosaugininkų taikiklyje – ir neteisėta prekyba tinklais, ir kosmetika su eršketų ikrais (3)

Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai sulaikė...

Pažeidėjui teks atlyginti daugiau nei 3 tūkst. eurų žalą (2)

Utenos valdybos pareigūnai pagal surinktą informaciją tikslingai organizavo tris reidus...

Klaipėdos ir Šilutės aplinkosaugininkai per reidą paėmė net 16 tinklų

Vykdydami sustiprintą žvejybos kontrolę Klaipėdos aplinkosaugininkai konfiskavo net 16 tinklų ....

Per pasalą Panevėžio aplinkosaugininkai paėmė daugiau nei pusę kilometro tinklų

Per reidą Aplinkos apsaugos departamento Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai...

Top naujienos

Rusišką vakciną Vengrija įsivežė neatsitiktinai: kyla rimtų klausimų (154)

Kol pasaulyje vyksta „vakcinų lenktynės“, bandant kuo greičiau rasti būdą, kaip užsitikrinti...

Butų perpardavinėtojas papasakojo, kaip atrodo jo darbas ir kiek iš to uždirba (152)

Liaudiškai vadinamas „pirikūpas“ arba perpardavinėtojas – kaip atrodo tokio žmogaus darbas?...

Emigranto spąstuose – trys Lietuvos bankai: atsiskaitinėjo su tuščiomis ir net užblokuotomis kortelėmis (298)

Į Norvegiją emigravęs ukmergiškis sugebėjo pergudrauti tris Lietuvoje veikiančius bankus –...

Kaip Lietuva per valandą išleido 20 milijonų eurų: pirkinių krepšyje ir robotinė papūga (418)

Po rinkimų praktika per dieną ar kelias valandas paskirstyti dešimtis milijonų eurų ES paramos...

Preliminarūs duomenys: koronavirusu per parą užsikrėtė dar daugiau nei 2 tūkst. žmonių, mirė – 11 (429)

Statistikos departamentas paskelbė preliminarius užsikrėtimo koronavirusu duomenis už...

Peršalęs vairuotojas nebeužuodė nė česnako – iškart įtarė blogiausia (31)

Pats geriausias vaistas – gera nuotaika, saviironija ir juokas. Jei numirsi linksmas, būdamas...

Ši rykštė vaikams kerta labai skaudžiai: liūdnos pasekmės gali lydėti visą gyvenimą (16)

Vaikų patyčios – problema, kuri liečia ne tik patyčiose dalyvaujančius vaikus, bet ir kitus...

„Kažką pamakaluojam“ nustebino ir Kesminą: futbolo rinktinė nebėra didžiausia Lietuvos gėda (179)

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė penktadienį Vilniuje 76:80 sensacingai nusileido Danijos...

Kablys. Su fideriu vėlyvą rudenį – rezultatai gali pranokti lūkesčius (2)

Orams vėstant dauguma meškeriotojų, iki tol gaudžiusių karšius ir kitas „taikias“ žuvis,...

Garsų artistą vadino „didžiausiu visų laikų medicininiu stebuklu“: gimė su 3 kojomis, 16 pirštų ant 4 pėdų ir 2 lyties organais (42)

Frankas Lentini buvo vienas garsiausių XX amžiaus pradžios cirko artistų. F. Lentini, gimęs su...

|Maža didelių žinių kaina