aA
Porą sezonų pašventęs aktyviai lydekų žūklei tvičingu,iš pažįstamų meškeriotojų, ypač pradedančių, dažnai sulaukiu vieno panašaus klausimo – tai negi išties tie vobleriai geriau už guminukus? Klausimas, žinoma, gana kvailokas – juk kiekvienas masalas turi savo pranašumų ir trūkumų, atsižvelgiant į žūklės sąlygas ir daugelį kitų dalykų. Be to, viskas priklauso nuo to, kaip esi įvaldęs kiekvieną žūklės būdą, todėl protingo atsakymo į šį klausimą nėra ir negali būti. Iš tikrųjų, vienodai mėgstu tiek džigavimą, tiek aktyvią žūklę vobleriais ir žvejodamas abiem šiais būdais pagaunu.
Tvenkinys šiltą žiemą
Tvenkinys šiltą žiemą
© Dalius Rakutis

Bet... tas nelemtas klausimas nežinia kodėl įstrigo į atmintį ir nieko nepadarysi – vieną gražią dieną ir pačiam parūpo paanalizuoti – ar iš ties daugiau pagaunu dabar, žvejodamas vobleriais, ar seniau, kai žvejodavau vien guminukais? Juk ir tada, ir dabar spiningauju tuose pačiuose vandens telkiniuose, o ir lydekų koncentracija juose ir tada, ir dabar yra labai panaši. Kaip gi yra iš tikrųjų? Perverčiau savo reguliariai vedamus žūklės užrašus – šiokie tokie dėsningumai gal ir krito į akis, bet vis tiek klausimų buvo daugiau negu atsakymų.

Todėl kilo idėja paversti šias dvejones praktiniu eksperimentu, t.y., pažvejoti ten pat tiek vienu, tiek kitu žūklės būdu ir „paklausti“ pačių lydekų nuomonės. Be to, ne paslaptis, kad esu žvejys eksperimentatorius, visada ieškantis „sliekų“ ten, kur jų neturėtų būti. Didžiausią malonumą žūklėje man kelia būtent naujų vietų, žūklės būdų ar masalų „pramušimas“, o būtent šis eksperimentas žadėjo šiek tiek paįvairinti beveik nuspėjamu tapusį žūklės gerai pažįstamuose vandens telkiniuose procesą.

Du spiningai vienoje žvejyboje ar įrankių „rotacija“?

Pirmiausia, norėdamas kuo objektyvesnių duomenį, t.y., žvejoti, kai lydekų nusiteikimas panašus, pabandžiau į žūklę neštis du spiningus ir vieną valandą žvejoti tik tvičingu, kitą – tik „guma“, tačiau nepatiko – baisiai jau nepatogu. Todėl toliau eksperimentavau dienomis – vieną savaitgalį žvejoju tik guminukais, kitą – tik tvičingu. Be to, norėdamas taupyti laiką bei išvengti atsitikinumų, nusprendžiau šiame eksperimente naudoti tik po penketą kiekvienos rūšies masalų, geriausiai pasiteisinusių ankstesnių žūklių metu.

Žinoma, iš keliolikos žūklių, vykusių dviejų metų bėgyje, vargu ar gali daryti kažkokias labai toli siekiančias išvadas, tačiau pridėjus dienoraščių medžiagą, visgi, šiokius tokius dėsningumus, bent jau sau, pavyko pastebėti, galbūt jie bus įdomūs ir skaitytojams.

Šiek tiek apie bandymų „poligonus“

Daugiausia laiko šiuo klausimu eksperimentavau, o kalbant apie praeitus metus – ir tikslingai gaudžiau dviejuose panašaus dydžio, tačiau skirtingos konfigūcijos nedideliuose tvenkiniuose. Kodėl tvenkiniuose, o ne kažkur kitur? Dėl labai subjektyvių priežasčių: pirmiausia dėl to, kad jie užvenkti netoli tėvų kolektyvinių sodų, kur vienokiais ar kitokiais reikalais dažnai tenka važiuoti. Antra –jie yra vos pora dešimčių kilometrų nuo gimtojo miesto Kauno, tad čia gali sau leisti atvažiuoti po darbo ar šiaip tik porai valandų. O be to, per daug metų (žvejoju čia nuo vaikystės) juos pažįstu kaip savo penkis pirštus ir, manyčiau, neblogai žinau, kur dažniausiai tūno vietinės lydekos. Todėl daugiau laiko galėjau skirti pačiam eksperimentui, o ne žuvų paieškomis.

Dar vienas dalykas, nusvėręs tvenkinių naudai – beveik visas sėkmingas vietas čia nesunkiai gali pasiekti nuo kranto ir daugeliu atveju net ir neprirekia brydkelnių, kas tiesiog yra labai patogu – nereikia gaišti laiko valties pūtimui ir t.t.

Pirmasis tvenkinys – šiek tiek gilesnis ir didesnis, vidutinis gylis čia siekia gal 2,5 metro, vandens žolėmis čia vasarą užželia sąlyginai mažesnis jo plotas, dugnas ganėtinai švarus. Viena jo pusė dėl prižėlusių krūmų ir stačių, slidžių, molėtų skardžių yra beveik neprieinama. Gausu čia ir kelmų, nuskendusių šakų ir kito „gero“, reguliariai pasiglemžiančių vieną kitą masalą

Antrasis atvirkščiai – siauresnis ir seklesnis, gausiau priželiantis vandens augmenijos. Džigaujant masalo ant dugno guldyti negali – jis iškart apkimba vandežolėmis. Vandens skaidrumas abiejuose daugiau mažiau vienodas, pavasarį, po liūčių, siekia vos pusę metro, o vėlyvą rudenį, po šalnų – 1,5–2 metrų.

Abu tvenkiniai reguliariai, ypač vasarą, patiria didelį spiningautojų ir mėgėjų žūklauti gyva žuvele spaudimą.

Kalbant apie jų ichtiofauną, be šio straipsnio pagrindinių herojų lydekų, pirmame tvenkinyje vyraujanti žuvis, ir, tikėtina, dažniausias lydekų grobis yra sprindinės kuojytės, o taip pat kartuolės, saulažuvės bei ešeriukai. Antrame tvenkinyje vyrauja praktiškai vient tik ešeriai. Kadangi tvenkiniai nėra dideli, žvejų „presingas“ nemažas, tai nieko nuostabaus, kad čionykštis lydekų standartas tikrai nėra didelis – dažniausiai papuola maždaug nuo 700–1200 g svoro lydekos ir tik retais atvejais pasitako egzempliorių iki 3 kg. Nieko keisto, kad ir eksperimento metu šios ribos nepavyko peržengti, nors, aišku, trūko nedaug.

Be to, ir žuvų kiekiai nėra stebuklingi – vidutiniškai per žūklę papuldavo viena imama ir pusantros neimamo dydžio aštriadantės, tad vertinant bendrais Respublikos mastais, šie vandens telkiniai tikriausiai priskirtini „gana nustekentų“ kategorijai.

Įrankiai ir masalai

Apie įrankius, masalus, žvelgiant vien rašinio temos požiūriu, gal ir buvo galima nekalbėti, tačiau manau, kad ši informacija gali būti įdomi bendrąja prasme visų pirma tiems, kas gaudo tokio tipo vandens telkiniuose.

Žvejodamas ilgesnį laiką ten pat ilgainiui, kaip sako kaimynai rusai, „sposabam naučnava tykanja“ atrenki kibesnius masalus ir pasirenki tokius žūklės įrankius, kurie, tavo galva, labiausiai tam tinka. Be abejo, tiek abu šie spiningavimo būdai yra skirtingi, reikalaujantys skirtingomis savybėmis pasižyminčių įrankių, todėl jiems naudojau skirtingus spiningus. Žinoma, nesu milijonierius ir negaliu sau leisti įsigyti spiningo specialiai tik gaudymui konkrečiame tvenkinyje, todėl teko rinktis iš to, ką turiu.

Žūklei guminukais šiuose tvenkiniuose naudoju ganėtinai ilgą – 9,5 pėdos ilgio (apie 2,92 m) ir light galios (skirtą žūklei nuo 3 iki 11 g masalais) St.Croix „Avid“ serijos spiningą, šiaip jau įsigytą „taikantis“ į Nemuną ir kitas upes. Kodėl? Kadangi iki šiol guminuką šokdindavau tik sukdamas ritę, o ne trūkčiodamas pačiu spiningu, tai toks jo ilgis šiuo atveju teikia šiokius tokius privalumus.

Visų pirma, leidžia plačiau laviruoti, traukiant masalą tarp įvairių žolių kupstų, krūmų ir t.t. Antra – kadangi šaltuoju metu daugeliu atveju būtinas ilgesnis masalo sklendimas, tai žvejojant mažame gylyje, pakėlus ilgą spiningą į viršų, pavyksta šiek tiek „pailginti“ masalo sklendimo pauzę. Na, ir trečia – kartais būtinas itin tolimas metimas, norint pasiekti ties kitu, itin sunkiai prieinamu krantu esančias perspektyvias vieteles, tad juo daug lengviau nusviesti ne itin gerai lekiantį guminuką, užvertą ant itin lengvo galvakablio.

Prie šio spiningo derinu neinercinę 3000 dydžio Daiwa „Certate“ ritę. Įvertinus koto galią, gal daug kam ji atrodytų ir per galinga, bet taip nėra. Didesnė ritė turi platesnį būgną, kuri „prideda“ kelis metrus metimo, o menamas galingesnės ritės minusas – didesnis ritės svoris, gaudant ilgu kotu išsibalansuoja ir jokio diskomforto nejauti. Į jos būgnelį praeitų metų pavasarį suvyniojau storoką, 0,15 mm naujajį „Sufix“ pintą valą.

Kodėl tokį storą ir kodėl būtent šį? Valo storumas, vėl gi, lemia ilgesnį masalo sklendimą, kuris jau minėjau, džigaujant sekliai, yra privalumas, Truputį daugiau galima būtų pakalbėti apie minkštuosius masalus. Per beveik dešimtmetį aktyvaus spiningavimo esu išbandęs kelias dešimtis įvairių guminukų, iš kurių po truputį atsirinkau tuos, kuriuos beveik visada „kanda“ lydekos. Visus juos galite matyti iliustracijose. Visus juos vienija dydis – apie 10 cm bei natūralios ar artimos joms spalvos.

Bus daugiau.

Žūklė +, 2010 m.

Kablys.lt
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Savaitgalio aktualijos žvejams. Kuojų antplūdis mariose, karšinės viltys Pamaryje

Tikrasis, o ne kalendorinis pavasaris, atrodo, atkeliauja į Lietuvos pusę. Kitos savaitės...

Karantinas Anglijoje griežtesnis – žvejyba už įstatymo ribų (5)

COVID-19 viruso sukelta pandemija įsisiūbuoja visame pasaulyje, priversdama skirtingų šalių...

Pavasaris, aukštas vandens lygis Nemune ir mažieji jo intakai (1)

Kai prasideda didysis pavasario potvynis Nemune arba tiesiog pavasarį staigiau sukyla upės...

Į pagalbą aplinkosaugininkams – „Lašišos dienoraštis“

Vėlų kovo 31-osios vakarą Vilniaus gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai kartu su...

Apie kuojas, „vietnamietiškas“ džiungles ir apsemtas dambas (1)

Pavasaris... taip panyžta meškerės, kad tiesiog nėra kur dingti. Vienintelis vaistas –...

Top naujienos

Klientai užgulė sodybą nuomavusią moterį: ar force majeure leidžia atgauti pinigus (73)

„Delfi“ sulaukė smulkiosios verslininkės Akvilės laiško, kuri teigė šiandien atsidūrusi...

Profesorė nurodė silpnąsias kovos su virusu vietas: reikia pasiruošti (5)

Mažosioms gydymo įstaigoms reikėtų pagalbos pasiruošti, kaip elgtis koronaviruso epidemijos metu,...

Koronavirusas diagnozuotas kariui, dirbančiam su šauktiniais: kur užsikrėtė, nežino (19)

Šeštadienį vakare žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad koronavirusas neaplenkė ir...

Pulmonologas papasakojo apie klastingiausią COVID-19 savybę: kodėl aukomis tampa net ir jaunimas (149)

Santaros klinikų pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas profesorius Edvardas Danila...

Kuo grėsė lietuvių klaidos karantino metu: už pažeidimus – badas ir amžinas poilsis masinėje kapavietėje (180)

Iš pradžių skambėjo įspėjimai, rekomendacijos, o tada ir nurodymai, išaugusios baudos už...

To nežino ne vienas vairuotojas: kur daugiabučio kieme automobilio palikti negalima (6)

Perpildytos daugiabučių stovėjimo aikštelės vairuotojams – tikras išbandymas, varantis į...

Tauragėje koronavirusas diagnozuotas greitosios pagalbos medikui

Šeštadienio vakarą Tauragės rajono meras Dovydas Kaminskas pasidalijo naujienomis, kad...

Per karantiną Užimtumo tarnyboje – bedarbių antplūdis: kas liko be darbo? (37)

Dėl karantino priverstinai uždarius kai kurias įmones, sustojus daliai individualių veiklų,...

Vienu paskutiniųjų lėktuvų iš Minsko į Vilnių atvyko 87 keleiviai (134)

Lietuvai dėl koronaviruso grėsmės uždarius oro erdvę, Vilniuje šeštadienį nusileido vienas...

Iš Londono per patį viruso skleidimąsi grįžusi lietuvė: pirmiausia noriu padėkoti (204)

Atvykau skrydžiu Londonas – Vilnius kovo 30 dieną. Sutikimas pasirodė labai organizuotas. Daug...

|Maža didelių žinių kaina