aA
Turbūt ne viena meškeriotojų karta yra užaugusi su garsaus lietuvių ichtiologo Juozo Virbicko knyga „Lietuvos žuvys“. Todėl šį kartą apie žuvis, meškeriojimą ir mūsų krašto vandenų ateitį pakalbėjome, su šios knygos autoriaus sūnumi, taip pat gerai žinomu Lietuvos ichtiologu Tomu Virbicku.
Tomas Virbickas darbo metu
Tomas Virbickas darbo metu
© Asmeninis albumas

Tomai, kaip jūsų gyvenime atsirado žuvys?

Viskas prasidėjo tada, kai mano tėtė atnešė į mūsų namus akvariumą. Vėliau ir aš pats susidomėjau akvariumų pasauliu. Pradėjau nuo egzotinių kraštų žuvų, vėliau domėjausi ir mūsų kraštui būdingų žuvų auginimu akvariumuose.

Kuo unikalios yra žuvys?

Visų pirma. jos tuo ir unikalios, kad sugeba gyventi vandenyje. Dar daugiau, jos sugeba vandenynų gilumose išgyventi didžiulio slėgio sąlygomis, kur bet koks žmogus būtų paprasčiausiai sutraiškytas.

Jūsų tėvas, garsus Lietuvos ichtiologas Juozas Virbickas, imdavo jus į ekspedicijas?

Taip. Tekdavo dalyvauti įvairiose ekspedicijose. Atsimenu, padėdavau tėtei ežeruose tirti vėžius.

Tomai, ar visada būdavo lengva sekti tėvo profesinėmis pėdomis?

Tikrai ne. Mano gyvenime garsus tėvo vardas, dažnu atveju, kliudydavo. Visi galvodavo, kad aš esu proteguojamas, o ne siekiu visko savo žiniomis ir sugebėjimais.

Ichtiologo Juozo Virbicko knyga „Lietuvos žuvys“
Ichtiologo Juozo Virbicko knyga „Lietuvos žuvys“
© Asmeninis albumas

Ar jūs meškeriojate?

Aš meškerioti pradėjau su draugais, būdamas mokykloje, gal kokių 8 metų. Nuo to laiko ir „užsikabinau“.

Koks mėgstamiausias Jūsų žūklės būdas?

Spiningavimas. Esu bandęs ir muselinę žūklę, bet spiningas – mėgstamiausias.

Ar ichtiologui lengviau sugauti žuvį, nei paprastam žvejui mėgėjui? Juk jūs detaliai žinote jų gyvenimo būdą ir visas „smulkmenas“?

Reikia suprasti, kad viena yra žinoti, kaip žuvys gyvena, ir visai kas kita – kaip jas suvilioti, kad jos griebtų tavo siūlomą masalą.

Tomai, ko reikia, kad Lietuvos ežeruose ir upėse būtų daugiau žuvų?

Meškeriotojų sąmoningumo. Reikia paklausti savęs, ar visada reikia tempti namo maišus žuvies, vėliau juos kimšti į šaldiklius ar dalinti visiems pažįstamiems. Jei tai suvoksime ir dažniau savo laimikius paleisime, žuvies Lietuvoje tikrai bus daugiau.

Jei kas prisimena prieškarinius laikus, pūdines lydekas ar kultuvinius ešerius, tai reikia suprasti, kad tais laikais tokių modernių technologijų, kaip echolotai, ploniausi valai ir įvairiausi masalai, nebuvo. Žuvys tada turėjo daug daugiau šansų likti nesumeškeriotos.

Tomas Virbickas darbo metu
Tomas Virbickas darbo metu
© Asmeninis albumas

Žiūrint plačiąja prasme, juk ir mūsų planetos vandenynų žuvų ištekliai beveik išsemti?

Tiktai taip. Todėl šiuo metu tiek Europiniu, tiek pasauliniu mastu yra skatinamas akvakultūrų auginimas uždarose ir atvirose sistemose, taip užtikrinant žmonių aprūpinimą šviežia žuvimi ir nekenkiant mus supančiai gamtai.

Kokios žuvų rūšys, gyvenančios Lietuvoje ir dabar, yra seniausios?

Po ledynmečio Lietuvos teritorijoje vienos pirmųjų apsigyveno eršketinių ir lašišinių šeimos žuvys. Karpinės atkeliavo čia daug vėliau. Žinoma, daug ankščiau Lietuvoje gyveno ir šarvuotosios riešapelekės žuvys. Deja, evoliucijos metu, joms teko vietą užleisti „modernesniems“ giminaičiams.

Užsiminėte apie eršketines žuvis, ar jos grįš kada į mūsų vandenis? Žinome, kad dirbtinio veisimo ir įžuvinimo darbai yra pradėti?

Galbūt ir grįš, tačiau jų gyvenimo ciklas yra labai sudėtingas. Dėl savo savotiško „lėto“ būdo, eršketinių žuvų jaunikiai dažnai įsipainioja į žvejų – verslininkų tinklus. Ir šiaip, yra labai pažeidžiami.

Tomai, ko palinkėtumėte Lietuvos meškeriotojams?

Kaip jau ir minėjau, kiekvieną kart, prieš užmušant žuvį, pagalvoti, ar jums jos labai reikia?

Kablys.lt
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Vykdydami reidus, aplinkosaugininkai tikrina deguonies kiekį vandens telkiniuose (6)

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai šią savaitę vykdydami reidus atlieka vandens telkinių...

Telšių aplinkosaugininkai atliko deguonies matavimus vandens telkiniuose (2)

Aplinkos apsaugos departamentas , užtikrindamas kontrolę ir atsižvelgdamas į permainingus orus,...

Lietuvos rekordininkas Aivaras Kimbirauskas: „Kai išvydau šią lašišą milžinę, man atvipo žandikaulis“ (32)

Ar žinote koks yra Lietuvos ribose Baltijos jūroje velkiavimo būdu pagautos žuvies rekordas? Tai...

Poledinės žūklės sezonas: laikykitės ir saugumo, ir žvejybos taisyklių (7)

Daugeliui ežerų pasidengus ledu, žvejoti išsirengia poledinės žūklės mėgėjai. Aplinkos...

Klaipėdos aplinkosaugininkai primena: stintaudami laikykitės taisyklių (11)

Trečiadienio vakarą Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos...

Top naujienos

Nesutariant dėl atstovavimo EVT, Nausėdos laukia staigmena: Seime ruošiamas įstatymas žada kreiptis ir į Konstitucinį Teismą (32)

Viešumoje kilus diskusijoms, kas turėtų atstovauti valstybei Europos Vadovų Tarybos (EVT)...

Verslas prašo trečiojo pagalbos paketo ir stabdyti antstolių veiklą: vėliau apie tai galvoti gali būti per vėlu (15)

Smulkusis verslas sakosi esąs nepatenkintas iš valstybės gaunama išgyvenimui reikalinga parama ,...

Įsigalioja karantino pakeitimai: nelieka prievolės dėvėti kaukes lauke, leidžiama keliauti tarp didmiesčių ir rajonų (1)

Ketvirtadienį įsigalioja karantino pakeitimai, leidžiantys nebedėvėti veido kaukių lauke, taip...

Pinigų sutaupę lietuviai leidžia sau patogesnį gyvenimą: sumų prabangiam būstui nebeskaičiuoja (9)

Nauji įpročiai – nuotolinis darbas ir internetinė prekyba, keičia ir nekilnojamojo turto rinkos...

Atsikėlęs vis dar jaučiatės pavargęs? Tik neignoruokite to, padėti gali ir labai paprasti pratimai

Karantino psichologines pasekmes jau dabar pastebi daugelis žmonių – ne vieną kamuoja nuovargis,...

Net labiausiai vakcinuota pasaulio ekonomika susiduria su atsidarymo sunkumais (2)

Kol visas pasaulis tikisi, kad vakcinos padės sugrįžti į normalų gyvenimą, Izraelio patirtis...

Gandais apipintas neseniai mirusio Andrejaus Miagkovo gyvenimas: „Likimo ironija, arba po pirties“ paliko jam pačiam neįmintą mįslę (1)

Buvo žinoma, kad Andrejų Miagkovą kamavo širdies problemos ir galvos skausmai, nors pastaruosius...

Vitaminų vartojimo atmintinė: vaistininkė nurodė klaidas, kurios vaistus paverčia nuodais

Užtikrinti, kad organizme nepritrūktų būtinų vitaminų ir mineralų, šaltuoju metų laiku tampa...

Arūnas Marcinkevičius | D+

Intriguojanti istorinė mįslė: kodėl vikingai užkariavo pusę Anglijos, o Baltijos šalių – ne? (1)

Kodėl vikingų gyvenviečių rytinėje Baltijos pakrantėje atrandama, tačiau čia skandinavų...

Pensininkė aptiko tūkstančio metų senumo lobį: tai retas ir stulbinantis radinys

Meno saloje į pensiją išėjusi policininkė metalo detektoriaus pagalba atrado „stulbinančią“...