aA
2010 m. šis straipsnis išėjo spaudoje ir sukėlė nemažus atgarsius bei tikriausia sparčiai prisidėjo prie lašišų ir šakių žūklės išpopuliarėjimo Lietuvoje. Manome, kad verta jį pakartoti šį kartą jau elektroninėje erdvėje, nes kaip rodo patirtis – daugelis žvejybinių tiesų nesensta. Gal gale, smagu palyginti, kas buvo rašoma lašišų ir šlakių gaudymo tema šlakių bumo pradžioje ir kaip yra dabar, praėjus nemažai laiko, kai turime kur kas didesnę žvejybinę patirtį.

Pirmąją dalį skaitykite čia.
Šlakis
Šlakis
© Shutterstock

Šlakių buveinės žiemą ir pavasarį?

Kalbėdamas apie grįžtančių žuvų gaudymą specialiai akcentuoju būtent šlakius, nes tokiu laiku sugauti grįžtančią lašišą – labai nedidelė tikimybė (dabar su tuo turbūt nesutiktų ir pats autorius red. past.). Na, negali sakyti – kartais pasitaiko – kad ir man prieš kelis metus, berods kovo 20 d. pavyko „pasikinkyti“ ir nugalėti 24 kg svorio taškuotąją karalienę, tačiau tai labai retos išimtys, kad būtų galima kalbėti apie tikslingą lašišų žūklę pavasarį.

Tik išneršusios lašišos paprastai iškart skuba sugrįžti į jūrą ir praktiškai nesimaitina, tad jas ir pagauti galima tik atsitiktinai. Tuo tarpu šlakiai ne tik užsibūna upėje ilgiau, dažnai iki pavasario, tačiau ir sušilus vandeniui grįždami į jūrą pradeda maitintis. Ne kartą jų skrandžiuose teko rasti žuvelių, sliekų ir net varlių. Žinau ne vieną spiningautoją, kurie sugavo šlakių žvejodami paviršiniais, varlę imituojančiais vobleriais.

Jau minėjau, kad šlakių ir lašišų ritimuisi žemyn po neršto pirmiausia daro įtaką vanduo. Paprastai žuvys palieka nerštavietes – nedidelius upelius ir upes – tada, kai buvęs aukštas vanduo po truputį pradeda slūgti. Kadangi žuvys netekusios daug jėgų, jos juda negreit, su 2–3 dienų „pailsėjimais“ geresnėse vietose. Geresnės vietos – tai ramumos ir pagilėjimai, esantys kiek aukščiau virš upės slenksčio ar kokio intako, taip pat upės duburiai, besiribojantys su seklumomis. Rėvose jų tokiu laiku tikrai nerasime, nebent ten būtų kokia didesnė užuolanka nuo srovės – keli didesni paskendę akmenys ar kita kliūtis, sustabdanti tokioje vietoje srovę. Pagrindinės žieminės šių žuvų stovėjimo vietos visgi yra tiesi ir gili upės vaga, kur srovė sulėtėja.

Vasariokovo mėnesiais nemaža dalis šlakių dar būna nepalikę netoli nerštaviečių esančių nedidelių upelių, todėl būtent ten juos lengviau surasti, nei didesnėje upėje. Didesnėse upėse, kai aukštas vanduo, reikia labai gerai skaityti upę, kad galėtum juos aptikti. Šlakiai čia glaudžiasi nuo srovės, susiradę kokią priedangą – povandeninius akmenis, vandens žolių kupstus ar didesnius, prieš duobę esančius smėlio kauburius. O ir suradus tokią vietą, daug sunkiau ją apgaudyti, nes žuvis nėra aktyvi ir, norint pagauti, reikia masalą paduoti šlakiui netoli nosies.

Tuo tarpu mažesniame upelyje viskas aiškiau – lengviau „apgaudyti“ perspektyvesnius ruožus ir išprovokuoti žuvį atakai. Kita vertus, šlakių beveik niekada neaptiksime didelėse duobėse su grįžtamąja srove ir sūkuriais – jie būna tik upės vagoje ar netoli jos, kur srovė gal ir ne itin greita, bet stabili. Vienodame upės ruože paprastai stovi ne vienas šlakis, tuo tarpu kažkokioje konkrečioje vietoje – nedidelėje duobelėje, už įvirtusio medžio ar pan. – gali slėptis tik pavienės žuvys. Todėl geriau „apgaudyti“ ilgus ir gilius upės ruožus, nei orientuotis į pavienius dugno kliuvinius.

Tad klasikinė upėtakinė taktika šlakių atveju nelabai pasiteisina. Šioms žuvims reikia pakankamos erdvės. Apskritai, jeigu lygintume upėtakių ir šlakių buveines, tai jos tikrai smarkiai skiriasi. Upėtakis upėje visada ieškos slėptuvės – akmens, įvirtusio medžio ar šakos, pagilėjimo ties aukšto kranto skardžiu ar dar kažko panašaus. Tuo tarpu šlakis – ateivė žuvis, neturinti tokių stiprių savisaugos instinktų, todėl dažniausia tūnanti gana atviroje vietoje. Įdomu, kad tie patys šlakiai, dėl kokių nors priežasčių pasilikę ir nesugrįžę į jūrą, ilgainiui perima „upėtakinius“ įpročius ir pasirenka upėtakines buveines.

Gaudant pavasarį ar žiemą grįžtančius šlakius nereikia pamiršti, kad pavasarį jie ne itin aktyvūs, todėl retai kada čiumpa masalą iš pirmo metimo. Juos reikia įerzinti, duobėje esantys šlakiai dažnai tik „stukteli“ per masalą, bet jo negriebia. Tad reikia keisti, parinkti tiek teisingus masalus, tiek jų vedimo būdą. Bet apie tai dar pakalbėsime.

Reikia paminėti, kad ne taip jau retai šlakiai, pakilę labai aukštai ir įveikę tvenkinių užtvankas, pasilieka beveik stovinčiuose upių ruožuose. Yra tokių vietų Vilnelėje, Kražantėje, Prie Kavarsko ir kitur. Pasitaiko kuriozų, kad ten šlakių pagauna net liepos mėnesį.

Kalbant apie geriausias šlakių žūklės vietas pavasarį, visada itin kruopščiai reikia patikrinti upių ruožus, esančius netoli nedidelių upelių įtekėjimų. Ten išneršę šlakiai dažnai išplaukia į didesnė upę ir net pradeda maitintis, tačiau kurį laiką toli iš ten neplaukia.

Tiek lašiša, tiek šlakis yra žuvys, kurios nevengia save parodyti, jeigu tik esi atidus ir moki stebėti upę. Jeigu rudenį lašišos ir šlakiai parodo savo buveines ryte, iki dešimtos valandos, ir vakare, prieš pat sutemstant, tai žiemą, dėl itin žemos vandens temperatūros, jie dažniausia duoda apie save žinoti vidury dienos, maždaug tarp 11 ir 14 val. Būtent tokiu laiku dažniausia ašį ir stengiuosi atsidurti su spiningu rankoje prie upės, nes tada ir yra daugiausia šansų suerzinti taškuotąsias upės karalienes.

Kablys.lt
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Kauno hidroelektrinės kaimynystė: kuojų auga kartais, o šamų-milžinų teks palaukti

Gyvenimas šalia Kauno hidroelektrinės nesustoja nei žiemą nei vasarą. Didžiausią gėlą...

Nelegaliai žuvis gaudęs vyras bandė sprukti nuo pareigūnų – metė tinklus ir šoko į upę, bet išsisukti nepavyko (1)

Penktadienio naktį du tinklininkai Prienų rajone bandė pasprukti nuo Alytaus gyvosios gamtos...

Prie Ispanijos krantų sugavo didžiulę mėnulžuvę (2)

Jūrų biologas Enrique Ostale tiesiog negalėjo patikėti savo sėkme, pamatęs didžiulę...

Sugavo gyvenimo žuvį: šamas svėrė daugiau nei 90 kilogramų Papildyta žinomų žvejų komentaru 05.18 (20)

Rokiškėnas Skirmantas Spundzevičius savo pomėgiui – žūklei – atidavė daugiau nei 35-erius...

Top naujienos

Naujomis karo prognozėmis dalijasi jau ne tik ukrainiečiai: pagrindinė Rusijos puolimo ašis – ties vienu miestu

Pagrindiniai mūšiai Ukrainoje verda Donbase, aplink Severodonecką. Panašu kad Rusijos kariuomenė...

Po Kissingerio pareiškimo – griežta Landsbergio reakcija: tai pavojinga Lietuvai (2)

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tvirtina, kad jokia Vakarų ar pasaulio...

Ukraina: turime galingą poveikio Vengrijai svertą

Vengrija pasinaudojo Rusijos karu prieš Ukrainą ir iš esmės šantažuoja Europos Sąjungą, bet...

Šimonytė sulaukė klausimo dėl dalyvavimo prezidento rinkimuose

Premjerė Ingrida Šimonytė nesutinka įvertinti jau beveik tris metus trunkančios prezidento...

Delfi PliusGreta Klimkaitė, laida „Iš esmės“

Lietuvos ekspertai atsakė, ar dėl beždžionių raupų gali tekti riboti keliones: yra dvi netipiškos situacijos

Pastarosiomis dienomis virtinėje Europos ir Šiaurės Amerikos šalių, įskaitant Jungtinę...

Seime susikirto medikai ir SAM – gydytojai jaučiasi neišgirsti, ministerija atkerta: atėjot čia skųstis

Vis aktyviau kalbama apie gydymo įstaigų reformą . Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM)...

Delfi PliusRusnė Valatkaitė

Mitybos specialistė perspėja: taip gerdami kavą galite lengvai padauginti kofeino

Kava – gėrimas, be kurio daugelis žmonių neįsivaizduoja nė dienos. Kava turi daug naudos...

Tiesioginė transliacija / Tiesiogiai – iš VRM: viešojo saugumo situacija Lietuvoje

Sociologinio tyrimo apie viešojo saugumo situaciją Lietuvoje pristatymą Vidaus reikalų...

Saulė ir lietus sukūrė stebuklingą reginį danguje: nepaliks abejingų

Trečiadienio vakarą danguje lietuviai fiksavo įspūdingų vaizdų. Saulė ir lietus sukūrė...

Žemės ūkio ministras Navickas apie netikėtą interpeliaciją ir jos autorių: galbūt yra nuoskaudos (1)

Žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui neramios dienos. Jo laukia interpeliacija Seime.