aA
2010 m. šis straipsnis išėjo spaudoje ir sukėlė nemažus atgarsius bei tikriausia sparčiai prisidėjo prie lašišų ir šakių žūklės išpopuliarėjimo Lietuvoje. Manome, kad verta jį pakartoti šį kartą jau elektroninėje erdvėje, nes kaip rodo patirtis – daugelis žvejybinių tiesų nesensta. Gal gale, smagu palyginti, kas buvo rašoma lašišų ir šlakių gaudymo tema šlakių bumo pradžioje ir kaip yra dabar, praėjus nemažai laiko, kai turime kur kas didesnę žvejybinę patirtį.

Pirmąją dalį skaitykite čia.
Šlakis
Šlakis
© Shutterstock

Šlakių buveinės žiemą ir pavasarį?

Kalbėdamas apie grįžtančių žuvų gaudymą specialiai akcentuoju būtent šlakius, nes tokiu laiku sugauti grįžtančią lašišą – labai nedidelė tikimybė (dabar su tuo turbūt nesutiktų ir pats autorius red. past.). Na, negali sakyti – kartais pasitaiko – kad ir man prieš kelis metus, berods kovo 20 d. pavyko „pasikinkyti“ ir nugalėti 24 kg svorio taškuotąją karalienę, tačiau tai labai retos išimtys, kad būtų galima kalbėti apie tikslingą lašišų žūklę pavasarį.

Tik išneršusios lašišos paprastai iškart skuba sugrįžti į jūrą ir praktiškai nesimaitina, tad jas ir pagauti galima tik atsitiktinai. Tuo tarpu šlakiai ne tik užsibūna upėje ilgiau, dažnai iki pavasario, tačiau ir sušilus vandeniui grįždami į jūrą pradeda maitintis. Ne kartą jų skrandžiuose teko rasti žuvelių, sliekų ir net varlių. Žinau ne vieną spiningautoją, kurie sugavo šlakių žvejodami paviršiniais, varlę imituojančiais vobleriais.

Jau minėjau, kad šlakių ir lašišų ritimuisi žemyn po neršto pirmiausia daro įtaką vanduo. Paprastai žuvys palieka nerštavietes – nedidelius upelius ir upes – tada, kai buvęs aukštas vanduo po truputį pradeda slūgti. Kadangi žuvys netekusios daug jėgų, jos juda negreit, su 2–3 dienų „pailsėjimais“ geresnėse vietose. Geresnės vietos – tai ramumos ir pagilėjimai, esantys kiek aukščiau virš upės slenksčio ar kokio intako, taip pat upės duburiai, besiribojantys su seklumomis. Rėvose jų tokiu laiku tikrai nerasime, nebent ten būtų kokia didesnė užuolanka nuo srovės – keli didesni paskendę akmenys ar kita kliūtis, sustabdanti tokioje vietoje srovę. Pagrindinės žieminės šių žuvų stovėjimo vietos visgi yra tiesi ir gili upės vaga, kur srovė sulėtėja.

Vasariokovo mėnesiais nemaža dalis šlakių dar būna nepalikę netoli nerštaviečių esančių nedidelių upelių, todėl būtent ten juos lengviau surasti, nei didesnėje upėje. Didesnėse upėse, kai aukštas vanduo, reikia labai gerai skaityti upę, kad galėtum juos aptikti. Šlakiai čia glaudžiasi nuo srovės, susiradę kokią priedangą – povandeninius akmenis, vandens žolių kupstus ar didesnius, prieš duobę esančius smėlio kauburius. O ir suradus tokią vietą, daug sunkiau ją apgaudyti, nes žuvis nėra aktyvi ir, norint pagauti, reikia masalą paduoti šlakiui netoli nosies.

Tuo tarpu mažesniame upelyje viskas aiškiau – lengviau „apgaudyti“ perspektyvesnius ruožus ir išprovokuoti žuvį atakai. Kita vertus, šlakių beveik niekada neaptiksime didelėse duobėse su grįžtamąja srove ir sūkuriais – jie būna tik upės vagoje ar netoli jos, kur srovė gal ir ne itin greita, bet stabili. Vienodame upės ruože paprastai stovi ne vienas šlakis, tuo tarpu kažkokioje konkrečioje vietoje – nedidelėje duobelėje, už įvirtusio medžio ar pan. – gali slėptis tik pavienės žuvys. Todėl geriau „apgaudyti“ ilgus ir gilius upės ruožus, nei orientuotis į pavienius dugno kliuvinius.

Tad klasikinė upėtakinė taktika šlakių atveju nelabai pasiteisina. Šioms žuvims reikia pakankamos erdvės. Apskritai, jeigu lygintume upėtakių ir šlakių buveines, tai jos tikrai smarkiai skiriasi. Upėtakis upėje visada ieškos slėptuvės – akmens, įvirtusio medžio ar šakos, pagilėjimo ties aukšto kranto skardžiu ar dar kažko panašaus. Tuo tarpu šlakis – ateivė žuvis, neturinti tokių stiprių savisaugos instinktų, todėl dažniausia tūnanti gana atviroje vietoje. Įdomu, kad tie patys šlakiai, dėl kokių nors priežasčių pasilikę ir nesugrįžę į jūrą, ilgainiui perima „upėtakinius“ įpročius ir pasirenka upėtakines buveines.

Gaudant pavasarį ar žiemą grįžtančius šlakius nereikia pamiršti, kad pavasarį jie ne itin aktyvūs, todėl retai kada čiumpa masalą iš pirmo metimo. Juos reikia įerzinti, duobėje esantys šlakiai dažnai tik „stukteli“ per masalą, bet jo negriebia. Tad reikia keisti, parinkti tiek teisingus masalus, tiek jų vedimo būdą. Bet apie tai dar pakalbėsime.

Reikia paminėti, kad ne taip jau retai šlakiai, pakilę labai aukštai ir įveikę tvenkinių užtvankas, pasilieka beveik stovinčiuose upių ruožuose. Yra tokių vietų Vilnelėje, Kražantėje, Prie Kavarsko ir kitur. Pasitaiko kuriozų, kad ten šlakių pagauna net liepos mėnesį.

Kalbant apie geriausias šlakių žūklės vietas pavasarį, visada itin kruopščiai reikia patikrinti upių ruožus, esančius netoli nedidelių upelių įtekėjimų. Ten išneršę šlakiai dažnai išplaukia į didesnė upę ir net pradeda maitintis, tačiau kurį laiką toli iš ten neplaukia.

Tiek lašiša, tiek šlakis yra žuvys, kurios nevengia save parodyti, jeigu tik esi atidus ir moki stebėti upę. Jeigu rudenį lašišos ir šlakiai parodo savo buveines ryte, iki dešimtos valandos, ir vakare, prieš pat sutemstant, tai žiemą, dėl itin žemos vandens temperatūros, jie dažniausia duoda apie save žinoti vidury dienos, maždaug tarp 11 ir 14 val. Būtent tokiu laiku dažniausia ašį ir stengiuosi atsidurti su spiningu rankoje prie upės, nes tada ir yra daugiausia šansų suerzinti taškuotąsias upės karalienes.

Kablys.lt
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Utenos aplinkosaugininkai vėl sulaikė lydekautoją (11)

Vykdydami akciją „ Lydeka “, Aplinkos apsaugos departamento Utenos gyvosios gamtos apsaugos...

Už vieną šlakį pažeidėjui gali tekti sumokėti iki 1520 eurų (40)

Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai pagavo...

Akcijos „Lydeka 2021“ reidai šiandien vėl vyksta Utenos rajone (14)

Šiandien Aplinkos apsaugos departamento Utenos valdybos pareigūnai, vykdydami akciją „ Lydeka...

Vykdydami reidus, aplinkosaugininkai tikrina deguonies kiekį vandens telkiniuose (8)

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai šią savaitę vykdydami reidus atlieka vandens telkinių...

Telšių aplinkosaugininkai atliko deguonies matavimus vandens telkiniuose (2)

Aplinkos apsaugos departamentas , užtikrindamas kontrolę ir atsižvelgdamas į permainingus orus,...

Top naujienos

Šimonytė – apie karantino laisvinimus: gali atsirasti vietos nebent mažiems pokyčiams Primena: namų ūkių bendravimo draudimas išlieka (132)

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė trečiadienį po Vyriausybės posėdžio surengtoje...

Respublikinės Šiaulių ligoninės medikai pasipiktino: mums uždrausta gedėti mirusios kolegės (315)

Iš gyvenimo pasitraukusios Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojos darbovietėje jos kolegoms...

Šalyje tikrinama gyventojų perspėjimo sistema (40)

Trečiadienį Lietuvoje tikrinama gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema.

Skandalas Kalėjimų departamente: nuo pareigų nušalinta Imuniteto skyriaus vadovė (18)

Kalėjimų departamente – dar vienas skandalas: nuo pareigų laikinai nušalinta Imuniteto...

Antanas Guoga skiriasi su žmona (140)

Verslininkas, buvęs Seimo narys Antanas Guoga ir jo sutuoktinė Aistė Guogienė nusprendė...

Šimonytė: laisvesnio karantino sąraše iki mokslo metų pabaigos gali nelikti nė vienos savivaldybės kas keistųsi po gegužės 24 dienos (62)

Sąraše savivaldybių, kuriose gali būti taikomi šiek tiek švelnesni karantino reikalavimai, nuo...

Po šaudynių mokykloje sukrėsta visa Rusija: skelbiama, kad mokytoja užstojo vaikus nuo šaulio (250)

Prie mokyklos Rusijoje, kur užpuolikas nušovė devynis žmones, trečiadienį – oficialiai...

Darbo kodekso pakeitimai: naujovės dirbantiems statybose ir užsienio verslui dėl komandiruočių (1)

Vyriausybė pritarė Darbo kodekso pakeitimams, pagal kuriuos ne tik komandiruoti, bet ir vietos...

Ekspertai: pasaulis galėjo išvengti COVID-19 katastrofos (28)

Katastrofiško koronaviruso pandemijos masto galėjo būti išvengta, jei būtų buvę paisoma...