Pirmiausia reikia prisiminti fiziką. Gamtoje skysto vandens molekulė yra daug didesnė nei oro ir vandens garų. Todėl galima membraninį audinį supaprastinta suvokti, kaip savotišką tinklelį. Kuris yra tokio dydžio, kad vandens molekulė iš išorės pro jį neprasispaudžia, tačiau oro ir vandens garų iš vidaus „pralenda“. Kad šis sistema veiktų dar efektyviau, mikromembranos yra pagamintos specialios formos ( kurią galima palyginti su žmogaus odos mikroporomis) ir primena piltuvėlį. Iš vidaus jis platus (kad surinktų kuo daugiau drėgmės ir ją atiduotų į išorę). Iš išorės – itin siauras. Kad nepraleistų vėjo ir vandens.
Membraninis audinys, iš kurio siuvamos striukės, gaminamas iš poliuretano ir kitų visiškai sintetinių medžiagų. Jis dažniausia yra trisluoksnis. Pirmas sluoksnis – tai išorinė medžiaga, pasižyminti atsparumu trinčiai, vėjui, o esant išoriniam impregnavimui (vadinamajam riebaliniam sluoksniui) – ir nuo drėgmės. Tai pat šis sluoksnis suteikia striukei šiek tiek šiltumo.
Antras sluoksnis- pats membraninis audinys. Jis visiškai nepralaidus vandeniui, atlaiko deklaruojamą slėgį, žiūrint išoriškai dažnai primena paprastą plėvelę.
Trečias sluoksnis yra lyg pamušalas. Jo uždavinys- maloniai priglusti prie kūno, sudaryti oro tarpą, „šildyti“. Iš jo membranos efektyvia garina prakaitą į išorinį sluoksnį ir aplinką.
Membranos pasižymi skirtingomis parametrais. Jų efektyvumas dažniausia matuojamas dviem parametrais. Atsparumų hidrostatiniam slėgiui ( matuojamų mm ) ir drėgmės garinimo efektyvumui iš vidaus ( g/m2/24 h). Kaip šie parametrai pamatuojami realybėje?
Matuojant atsparumą vandeniui virš membraninio audinio pakabinama kolba ir per ją pilamas vanduo. Sakysim, 10 000 mm membrana turi nustatytą laiką atlaikyti iš 10 metrų aukščio krentančio vandens slėgį.
Drėgmės garinimas iš vidaus matuojamas kitaip. Paimamas membraninis audinys, uždedamas ant indo su verdančiu ir garuojančiu vandeniui ir stebima, koks vandens kiekis bus išgarintas per 24 valandas. Sakysim, 10000 g/m2/24 h parametrus turintis audinys turi per šį laiką išgarinti ne mažiau 10 litrų vandens.
Dėsninga, kad kuo rūbas turi geresnį slėgio laikymą, tuo geriau jis ir garina iš vidaus ir drėgmę. Šie parametrai - hidrostatinio slėgio laikymas iš išorės ir drėgmės garinimo iš vidaus yra tampriai susiję, Labai dažnai net sutampa - Kokį rūbas sugeba atlaikyti slėgį - tiek drėgmės į kvadratinį metrą per valandą geba atiduoti. Kartais šie parametrai šiek tiek skiriasi, tačiau bet kuriuo atveju pagrindinis principas - kuo geresnis slėgio laikymas, tuo geresnis ir „kvėpavimas“ išlieka.
Membranų parametrai ir galimybės praktikoje
Bet pakalbėkime konkrečiau – ko verta tikėtis iš konkrečiais parametrų membranas turinčių striukių.
Sakykim, 5000 mm membrana puikiais atlaiko silpną ir vidutinį lietų. Kasdieniniam nešiojimui to yra daugiau nei per akis. Tačiau jeigu ant tokios striukės užsidėsime sunkią kuprinę, ties pečiais ar kitose vietose, kur kuprinės spaudimas į audinį didžiausias, ji gali pradėti leisti vandenį. Su 15000mm membranas turinčiu rūbu to tikrai neturėtų atsitikti. Na, o 20000mm hidrostatinį slėgį išlaikančias membranas turinčius rūbus dažnai naudoja ir buriuotojai, kaip alternatyvą dešimtis kartų brangesniems hidrokostiumams. Tokia striukė atlaiko ne tik štorminį vėją, lietų, bet ir galingas jūros bangas, besiritančias per jachtą. Tarpinį variantą – 10000mm galima būtų laikyti aukso viduriu ar kompromisu tarp kasdieninės ir rimties žygiams skirtos striukės.
Rodos – rinkis kuo geresnę membraną turinčią striukę ir išloši bet kuriuo atveju. Tačiau yra ir kita medalio pusė – kaina. Kuo rūbas turi geresnes membranas – tuo jis paprastai daugiau kainuoja. Jeigu perkame striukę ėjimui į darbą ar pasivaikščiojimui miške ir nesiruošiame nešioti sunkių kuprinių - beveik visiems gyvenimo atvejams užteks ir 5000 –10000 mm membranos turinčios striukės. 15000 – 20000 mm membranas turinčios brangesnės striukės yra būtinybė tik išsiruošus į tikrą ekstrymą, kai daugelį dienų gali tekti keliauti negyvenamomis vietovėmis, nešti sunkias kuprines, labai stipriai fiziškai dirbti - irkluoti, bėgti ar minti kalnuose dviračiais. Slidinėti ar buriuoti.
Žinoma, niekas nedraudžia pačias geriausias membranas turinčių rūbų naudoti ir kas dieną. Sportinis šių rūbų stilius daug kam patinka, net jei jie niekada neišeina iš miesto.
Skirtingas elastingumas ir „pamušalo“ reikšmė
Tai pat membraniniai audiniai gali skirtis ir tamprumu – būna paprasti ir padidinto elastingumo –vadinamo „strech“ tipo. Lyginant su paprastu membraniniu audiniu jie turi šiek tiek daugiau elastingumo, kas patogiau daugiau judant, sportuojant ar jas nešiojant stambesnio sudėjimo žmonėms.
Beje, verta priminti (apie tai jau buvome užsiminė praėjusiame straipsnyje), kad dauguma membraninės striukių turi ir vadinamąjį „riebalinį dengimą“. Jis dar labiau sustiprina (iki 70 proc.) drėgmės garinimo iš vidaus savybes, nes vanduo neįsigeria į vidinius striukės sluoksnius. Dėl tos pačios priežasties tokia striukė labiau laiko „šiltumą“. Su laiku jam nusiskalbus net ir geras membranas turinčios striukės parametrai gali prastėti, todėl labai svarbu rūbą prižiūrėti ir riebalinį sluoksnį laikas nuo laiko atnaujinti tam skirtomis priemonėmis.
Svarbus dalykas, į ką verta atkreipti dėmesį yra audinio storis ir pamušalo, jei toks yra, tipas. Vienos yra storesnės, kitos – plonesnės. Vienos yra iš pažiūros vientiso audinio, kitos iš vidinės pusės turi tinklelį. Dėl ko yra tokie skirtumai?
Iš tiesų, tiek vienos, tiek kitos vienodai gerai saugo nuo vėjo ir lietaus. Tačiau jų „šiltumas“ (arba tiksliau sakant – jausmas jas dėvint) skiriasi. Pučiant vėjui ar lyjant, o juo labiau – ir lyjant, ir pučiant vėjui plonesnės striukės audinys labiau atvėsta ir dėl to glaudžiantis jam prie kūno atsiranda vėsumo jausmas. Tuo tarpu tos striukės, kurios turi iš vidaus esantį tinklelį, pamušalą arba tiesiog yra storesnio audinio dėl esančio oro tarpo perduoda žmogaus kūnui vėsą daug sunkiau t.y. jausmiškai jos yra „šiltesnės“. Be to, jas dėvėti tiesiai prie kūno maloniau, nes pamušalas yra malonesnis nei pagrindinė striukės medžiaga. Žinoma, tą patį efektą galima išgauti pasivilkus po plonesne striuke plonų apatinius arba tiesiog marškinėlius.
Vaidinamasis tinkleli, esantis daugelį drėgmę garinančių striukių vidinėje pusėje, turi ir dar vieną savybę. Jis šiek tiek pagerina rūbo kvėpavimo ir atsparumo drėgmei savybes. Tai susiję su tuo, jog audinio membranos yra jautrios slėgiui. Tinklelis šiek tiek atitraukia audinį nuo kūno ir dėl to slėgis, tenkantis audiniui, pavyzdžiui, ties alkūnėmis, pečiais ar nugara šiek tiek mažėja. Kad būtų lengviau suprasti, įsivaizduokime, jog esame palapinėje pliaupiant stipriai liūčiai. Šiuolaikinis palapinės audinys dažniausia puikiai susitvarko su vandeniu ir jis nubėga žemyn. Bet jeigu į jį iš apačios įremtume pirštą – gali būti, kad toje vietoje vanduo ilgainiui imtų sunktis. Tinklelis ar pamušalas šiuo atveju atlieka tą „išlyginimo“ funkciją –- neleidžia kūnui tiesiogiai remtis prie audinio ir sudaryti kažkurioje vietoje papildomo slėgio.
Svarbiausia – įvertinti savo poreikius ir nebijoti klausti
Reziumuojant, renkantis striukę svarbu įvertinti, kokiose sąlygose ją ruošiamės naudoti ir kokių savybių jums labiausia reikia. O. Jei renkamės membraninį audinį turintį rūbą, be membranų parametrų verta atkreipti dėmesį ir į kitus kriterijus, tokius kaip pamušalo tipą, medžiagos elastingumą ir storį bei kitas savybes. Tai pat niekada nereikia užmiršti, kad daug naudingos informacijos visada galite gauti iš daugiau žinių turinčio parduotuvės konsultanto, kuris tikriausia nuoširdžiai ir su malonumu padės jums išsirinkti geriausiai jūsų poreikius atitinkantį rūbą bei patars, kaip jį prižiūrėt ir saugoti.
Straipsnis parengtas konsultuojantis su parduotuvių tinklo „Great Outdoors“ specialistais – Gintare Staugaityte Naumoviene ir Arminu Adakevičiumi.
