Lyg operos veikėjas
Italų sporto panoptikumui niekada netrūko spalvingų asmenybių. Jų ir dabar ten netrūksta: chimera Berlusconi, žmogus-pingvinas Galliani, plikas velnias Collina, pliušinis meškiukas Massimo Ferrero su Giancarlo Giannini išvaizda ir „Muppety“ gyvūno įpročiais, išprotėjęs „San Lorenzo“ gerbėjas popiežius Pranciškus ir dar serija paprastesnių kapitalistinių princų kaip Moratti ar de Laurentiis.
Visi kartu jie vykdo korupcinę veiklą Apeninų pusiasalio puikių pasiekimų sporte su savo amžinais skandalais, ugningais treneriais ir periodiškais Calciopoli (taip Italijoje vadinami futbolo skandalai) didelės gėdos epizodais, rašo žurnalas GQ. Kas nors iš jų galėtų tapti Makiavelio traktato herojumi, kas nors – Lampedūzos romano, dar kas nors – Castellano ir Pipolo komedijos veikėjais. Flavio Briatore šia prasme yra šimtaprocentinis komiško žanro – operos „buffa“ su krūtiningomis ir gundančiomis tarnaitėmis, žavingomis praeivėmis bei apgautais turčiais, herojus.
Flavio Briatore. Vida Press nuotr.
Mokykloje – blogiausi pažymiai
Skirtingai nuo būsimų „dolce vita“ kolegų, Briatore gyvenimą pradėjo kukliai. Pradinių klasių mokytojų sūnus, dukart nesugebėjo įstoti į valstybinę mokyklą, todėl tėvams teko susiveržti diržus ir pasiųsti savo atžalą į privačią mokyklą, kurią jaunasis Flavio baigė pačiais blogiausiais pažymiais.
Padirbėjęs instruktoriumi Alpių kurorte, Briatore greitai pakeitė mažai apmokamą užsiėmimą kitu, labiau perspektyviu – tapo restorano vadybininku. „Nepakenčiu šalčio, myliu jūrą“ – vėliau prisipažino Flavio. Tiesa, jo atidaryta įstaiga „Tribula“greitai buvo uždaryta dėl skolų. Iniciatyvus darbuotojas dabar atliko komivojažieriaus vaidmenį, tačiau paprastų piliečių fizionomijos jam pabodo dar greičiau nei turistų pensininkų šypsenos, ir tuomet jis įsidarbino pagalbiniu darbuotoju Attilio Dutto dažų gamybos kompanijoje. Ties šia vieta galime persijungti prie „Krikštatėvio“, nes po kurio laiko Dutto žuvo savo darbo vietoje sprogus neišaiškinto asmens padėtai bombai.
Lemtinga pažintis
Persikėlęs į Milaną ir užsiregistravęs darbo biržoje, trisdešimtmetis Briatore susipažino su italų milijardieriumi Luciano Benettonu. Atrodytų, štai toji proga įsiveržti į aukštesnįjį pasaulį; tačiau viskas ne taip paprasta beribio kapitalo pasaulyje. Jauno statytinio patyrusiam milijardieriui prisireikė ne iš karto: iš pradžių Flavio teko įrodyti savo vertę ir kaip reikiant parodyti save, ką jis ir mokėjo geriausiai. 1984 metais Briatore pirmąkart pakliuvo į įstatymų spąstus – gavo pusantrų metų kalėjimo už sukčiavimą. O štai 1986 metais gavo jau 3 metus kalėjimo – už kortų žaidimų organizavimą.
Donas Flavio sukosi savo versle kaip filme „Afera“: aukos patekdavo į kruopščiai apgalvotą ir surežisuotą žaidimo centrą su dalyvaujančiais specialiais kortų žaidimo profesionalais. Flavio Briatore nusprendė iš Italijos sprukti į Italiją, kur jo paslaugų prireikė Luciano Benettonui.
Briatore apsiėmė rūpintis transatlantine Benettono imperija: atidarė keletą parduotuvių salose, po to tapo amerikiečių kompanijos filialo direktoriumi. Donas Flavio įrodė esąs vikrus organizatorius: akinanti šypsena, neribotas reklamos biudžetas, pigūs drabužiai – visa tai patinka amerikiečiams, todėl savo piko metu „Benetton USA“ valdė 800 parduotuvių. Būtent tada, 1980-ųjų pabaigoje, mūsų herojui pradėjo labai sektis. Visų pirma, jam buvo suteikta amnestija ir jis galėjo grįžti į tėvynę. Visų antra, Benettonas atleido savo „Formulės 1“ komandos vadybininką ir Flavio kandidatūra „išplaukė“ pati savaime.
Šumio atradimas ir pabėgimas
Iš esmės jo visiškai nejaudino automobilių sportas: tik ką grįžęs iš Karibų, Briatore boso pakvietimu sudalyvavo savo pirmose lenktynėse - Australijos 1988 metų Gran Prix – po kurių duodamas interviu išreiškė savo visišką abejingumą lenktynėms.
Tačiau perimdamas „Benetton Formula Ltd“ vadybininko vairą, Flavio ėmėsi darbo. Grynai itališku stiliumi pasamdė ir tuoj jau pat atleido vyriausiąjį inžinierių. Iš „Jordan“ į savo komandą perviliojo 22 metų M. Schumacherį, kuris greitai bosui laimėjo du čempionatus – 1994 ir 1995 metais.
Flavio Briatore ir Michaelis Schumacheris. Vida Press nuotr.
Įdomu, jog pirmoji pergalė „Benetton“ 1994 metų sezone buvo susijusi su Dono Flavio talentais: komandą patikrino dėl galimo sukčiavimo. Nemaloni situacija baigėsi draudimu M. Schumacheriui važiuoti dvejas lenktynes. Nenuostabu, kad Šumis pabėgo jau po dviejų metų, o dar po metų senukui Benettonui taip pat pabodo „blogas kvapas“ ir jis atleido patį Briatore.
Naujas lenktynių trasos princas
Kaip ir pridera tikram išgyvenimo specialistui, Donas Flavio išliko versle ir įkūrė „Supertec“ – „Renault“ variklių kompaniją, kuriuos jis ir sėkmingai pardavinėdavo, tame tarpe ir buvusiems darbdaviams. Įdomu, jog „Supertec“ varikliai nebuvo „Deluxe“ ir buvo laikomi ne itin moderniais, tačiau dėl žemų kainų jie galėjo įgyti populiarumą tarp komandų, esančių reitingo lentelės viduryje.
Netrukus Briatore vėl nusišypsojo sėkmė: „Renault“ nusipirko „Benetton“ komandą ir taip Flavio buvo grąžintas į savo buvusias pareigas, kuriose mūsų herojaus toliaregystė atsinaujino. Beje - greitai ir efektyviai. Įžvelgęs Astūrijos paauglyje Fernando Alonso būsimą čempioną, Briatore priglaudė jį po savo sparnu. Rezultatų nereikėjo ilgai laukti: 2005 ir 2006 metais Fernando Alonso ir „Renault” triumfavo „Formulė 1” varžybose.
Flavio Briatore ir Fernando Alonso. Vida Press nuotr.
Imperijos plėtra
Ką gi, sėkmė su dvejomis komandomis-čempionėmis – tai jau rimtas aukštos klasės žaidėjo rodiklis. Galų gale, dėl šios priežasties daugelis teikia pirmenybę Cristianui Lioneliui. Kad ir kaip bebūtų, iki „Renault“ ir Alonso triumfo Briatore jau spėjo diversifikuoti savo verslo ir žiniasklaidos portfolio: dar 1998 metais sukūrė „Billionaire Couture“ prekės ženklą, pradėjo atidarinėti naktinius klubus ir restoranus, investuoti pinigus į vaistų gamybą bei susitikinėti su supermodeliais.
2007 metų rugsėjį su „Formulės 1“ bosu Bernie Ecclestone'u ir Indijos magnatu Lakshmi Mittaliu Donas Flavio įsigijo Londono futbolo klubą „Queens Park Rangers“, tuo metu patyrusį didelių finansinių sunkumų. Didelis Hitlerio („jis mokėjo pasiekti savo“) ir moterų („jos turėtų nešioti baltą spalvą, kaip ir kiti namų indai“) gerbėjas, Bernie Ecclestone – antrasis po Benettono neabejotinas autoritetas Briatore gyvenime. Ir taip pat, švelniai tariant, spalvinga asmenybė. Kaip reikiant sužaisti futbole jiems, deja, nepavyko: po eilinio skandalo Briatore buvo apkaltintas „Anglijos futbolo lygos klubo savininko kodo“ neatitikimu, po kurio „Queens Park Rangers“ buvo greitai perparduotas „AirAsia“ savininkui Tony Fernandesui.
Įsivėlė į griausmingą skandalą
Ir nutiko štai kas... Taip, iš tikrųjų nieko naujo nenutiko: paprasčiausiai Donas Flavio vėl nesusilaikė! Senas apgavikas geriau nei du nauji, todėl Briatore atskleidė savo tikrąjį „aš“ tiems, kurie siekė pamiršti, kur tai slepiasi. Paaiškėjo, kad 2008 metų Singapūro „Grand Prix“ metu Flavio įsakė vienam iš savo pilotų, Nelsonui Piquet jaunesniajam („Formulės 1“ garsiusio čempiono Nelsono Piquet sūnui, kas daro šią istoriją dar bjauresne), suvaidinti avariją, taip suteikiant šansą laimėti lenktynes F. Alonso.
Tyrimas truko metus, po kurio „Renault“ buvo apkaltinta sąmokslu, kurio tikslas buvo surežisuoti lenktynių rezultatus. Kad išgelbėtų komandą, Briatore ir vyriausiasis inžinierius buvo išvyti, ir Dono Flavio automobilių sporto karjera nuskendo į užmarštį.
Tačiau pats Briatore beveik nenukentėjo. Žodis „reputacija“ jo atveju neturi nei menkiausios reikšmės, o ir lenktynes, kaip mes žinome, jis mėgsta tik už pinigus. Ir apskritai jis mano, kad ši pramoga tinka botanikams, kuriems neužtenka holivudinio spindesio: „Bolidai jau nebekriokia taip, kaip anksčiau, tai ne gladiatorių, o buhalterių sportas“ – skundėsi 64 metų Flavio Briatore. Tačiau beribio kapitalo pasaulyje egzistuoja ne tik automobilių sportas, todėl neblogam organizatoriui Briatore visada bus kuo užsiimti.
Neseniai jis įsigijo būtiną jo aplinkai aksesuarą – jachtą, kurią čia pat areštavo dėl eilinio mokesčių sukčiavimo („Jachtos savininkas dvigubai laimingas – tą dieną, kai ją įsigijo, ir tą dieną, kai ją pardavė“ – filosofiškai pakomentavo Flavio). Bet kokiu atveju mitas apie Flavio Briatore yra dar gyvas ir opera „buffa“, kurioje jis su malonumu vaidina pagrindinį vaidmenį, dar nesibaigė.
Flavio moterys
Briatore tapo penktuoju labiausiai žiniasklaidos priemonių aprašomo supermodelio Naomi Campbell vaikinu: po Mike'o Tysono, Roberto De Niro, Adamo Claytono ir Joaquino Corteso. Jų romanas su pertraukomis truko nuo 1998 iki 2003 metų. Žinoma, jie liko draugais – Briatore draugauja su visomis savo eks-merginomis. Naomi, savo ruožtu, Doną Flavio iškilmingai vadina savo globėju.
Flavio Briatore ir Naomi Campbell. Vida Press nuotr.
Galutinai išsiskyręs su Campbell, 2003 metų kovą Briatore „persijungė“ prie kito supermodelio – Heidi Klum. Tų pačių metų gruodį Heidi visam pasauliui pareiškė, jog laukiasi. Greitai „Renault“ boso ir vokiečių podiumo žvaigždės santykiai nutrūko, ir Heidi Klum savo dukrą Leni gimdė jau būdama dainininko Sealo mergina. 2009 metais Briatore davė sutikimą Sealui oficialiai įsivaikinti Leni.
Flavio Briatore ir Heidi Klum. Vida Press nuotr.
2008 metais Briatore vedė buvusį „Wonderbra“ modelį ir televizijos žvaigždę Elisabettą Gregoraci. Pirmąsias 15 šlovės minučių Elisabetta patyrė tada, kai išaiškėjo, jog ji kanalo „RAI“ darbuotojams siūlė sekso paslaugas mainais už darbą televizijoje. „RAI“ nusprendė nutraukti ryšius su Gregoraci, tačiau netrukus ją priglaudė Berlusconi kanalas „Mediaset“. Per Briatore ir Gregoraci vestuves jaunavedžių automobilį vairavo Fernando Alonso. 2010 metų kovą garsiajai porelei gimė sūnus Falco Nathanas.
Flavio Briatore ir Elisabetta Gregoraci. Vida Press nuotr.