Mitas: „Starkos" pavadinimas kilęs iš vokiečių kalbos, kur tai reiškia „stiprų gėrimą“

Tikrovė: su Vokietija „Starka“ neturi nieko bendro. Ji pradėta gaminti Abiejų Tautų Respublikoje, tačiau lenkai tvirtina, kad „starka“ reiškia „seną moterį“, suprask, gėrimas ilgai brandintas, todėl jį galima lyginti su senove. Gi lietuviai mano, kad tai „starkaus“ arba gandro, nes į statines jį supildavo ir ilgam paslėpdavo gimus pirmam sūnui, iki kurio vestuvių jis ir būdavo saugomas neatkimštas.

Mitas: artimiausia „Starkos" pusseserė yra degtinė

Tikrovė: artimiausiu pusbroliu reiktų laikyti viskį. Kadangi, kaip ir pastarasis, ji istoriškai buvo daroma iš grūdų spirito (beje, XIX amžiuje paplitus pigiai bulvių degtinei, būtent šis bruožas padėjo „Starkai“ išsiskirti), o po to laikoma ąžuolo statinėse, nuo kurio skonis gaudavo vanilės atspalvių. Žinoma, galima su „Starka“ lyginti ir kitus ąžuole brandintus stiprius gėrimus – konjakus, brendžius, armanjakus, kalvadosus, tačiau giminystė su viskiu bus artimiausia.

Mitas „Starką“ reikia gerti iš mažų taurelių

Tikrovė: „Starkos“ kvapai geriausiai atsiskleidžia viskio taurėse. Kaip ir viskio aromatams pažadinti, į taurę galima įlieti lašelį vandens. Kai jis susijungia su alkoholiu, gėrimo temperatūra taurėje kilsteli pora laipsnių , o nuo kvapų molekulės lengviau išsiskiria į orą. Mineralingas vanduo, beje, pažadins gėliškus kvapus, švelnesnis – citrusų ir medaus, o rūgštesnis – grūdų ir pipiro. Vanduo padeda išryškėti ir skonio natoms.

Mitas: „Starka“ tinkama gerti tik viena

Tikrovė: kaip ir bet kuris gėrimas, taip ir šis, atsiskleidžia kartu su maistu. „Starka“ tinka prie žemiškų žvėrienos kvapų ir skonio, nors, tiesą sakant, dera ir prie jautienos didkepsnio, ypač tokio, kuriame yra marmurinio riebalo, šiek tiek apdegusio kepant.

Mitas: „Starka“ yra bet kuri degtinė su obelų ir kriaušių lapų antpilu

Tikrovė: Jokiu būdu. Tam, kad gėrimas taptų tikra „Starka“, jis turi griežtai atitikti saugomą ir ne visiems atskleidžiamą receptūrą. Ten toli gražu ne tik obelų ir kriaušių lapai. Ten ir liepų žiedai, ir prieskoniai, ir daug kitų paslaptingų ingredientų, dėl kurių tarpukario Lietuvoje šis gėrimas patyrė tikrą savo atgimimą, o šiuo metu jis gaminamas „Stumbro“ darykloje.