M. Gandhis susituokė būdamas 13 metų, jo žmonai Kasturbai - 14. 1883-ųjų metų Indijoje tokios santuokos buvo kasdienybė. Jauna pora gyveno visiškai normalų seksualinį gyvenimą. Po dviejų metų jie jau laukė pirmojo kūdikio. Tada būsimo dvasinio lyderio dar nekankino klausimai apie skaistybę.
Visgi vienas įvykis sukrėtė M. Gandhį. Savo prisiminimuose jis smarkiai sielvartavo dėl to, nes 1885 metais pasitraukė nuo mirštančio tėvo lovos, kad pasimylėtų su savo žmona. Būtent tuo metu mirė jo tėvas. Dėl šio poelgio jis save kaltino ir neslėpė pasibjaurėjimo tokia, kaip pats įvardino, „geidulinga meile“.
1906 metais, būdamas 38-erių M. Gandhis nusprendė, kad laikas žengti aukštesniu dvasiniu keliu. Jis pradėjo praktikuoti ir skatinti Brahmachariją, išvertus į lietuvių kalbą, tai reikštų kažką panašaus į susilaikymą arba skaistybę.
„Kiekvieno sumanaus indo pareiga yra nevesti. Jei jis, kalbant apie santuoką, yra bejėgis, jis turėtų susilaikyti nuo lytinių santykių su žmona“, - rašė M. Gandhis savo laikraštyje. Jo filosofija buvo tokia, kad būtina susilaikyti nuo bet kokių lytinių santykių, išskyrus tuos atvejus, kai siekiama pratęsti giminę.
Anot jo, moterys ir vyrai turėjo būti atskiriami, joks vyras neturėtų būti vienas su savo žmona, o pajutę aistrą – išsimaudyti šaltoje vonioje. Pirmasis nepriklausomos Indijos ministras pirmininkas tokį M. Gandhio mokymą įvardino kaip „nenormalų ir nenatūralų“.
Tačiau pačio M. Gandhio požiūris į skaistybę buvo, švelniai tariant, savotiškas. Jis pradėjo tai, ką vėliau pavadino „Brahmacharijos eksperimentais“. Dvasinis lyderis įkūrė ašramus (vienuolynas hinduizme – red. pas.) ir juose vykdė savo „eksperimentus“, kuriais bandė rasti kelią į dievybę. Tie eksperimentai buvo ganėtinai netradiciniai: berniukai ir mergaitės kartu maudėsi, miegojo, bet viskas vyko skaisčiai, už bet kokias kalbas apie seksą jie būdavo baudžiami.
„Tas, kuris neturi geidulingų ketinimų, kuris nuolat yra šalia Dievo, tapo įrodymu prieš sąmoningas ir nesąmoningas emisijas. Tas, kuris gali nuogas gulėti šalia nuogos moters, kad ir kokia graži ji būtų, ir niekaip seksualiai nesusijaudinti... tas, kuris kasdien stabiliai artėja prie Dievo ir kurio kiekvienas veiksmas yra skirtas tik tam ir jokiam kitam tikslui“, - taip skambėjo M. Gandhi logika.
Savo mokymą M. Gandhi praktikoje labai mėgo taikyti pats. Patraukli jo sekretorės ir gydytojos sesuo Sushila Nayar buvo viena iš laimingųjų, kuri galėjo ieškoti nušvitimo kartu su dvasiniu lyderiu. Ji kartu su juo maudydavosi ir miegodavo.
„Kai ji maudosi, aš stipriai užmerkiu akis. Aš nežinau, ar ji maudosi nuoga, ar su apatiniais. Iš garso tik galiu pasakyti, kad ji naudoja muilą“, - sakė M. Gandhi, kai buvo suabejota, ar toks elgesys neprieštarauja jo skaistybės filosofijai.
Lovoje Gandhi su moterimis užsiimdavo įvairiais nekontaktiniais seksualiniais žaidimais. Pavyzdžiui jos skaitydavo jo laiškus arba šokdavo striptizą.
Su amžiumi M. Gandhi apetitas tik augo. Po žmonos Kasturbos mirties, jį supdavo vis daugiau moterų – jas jis versdavo miegoti kartu su juo, kai kurios iš jų būdavo vedusios, bet pagal M. Gandhio taisykles, negalėjo miegoti su savo vyrais.
Tuo metu toks jo elgesys nebuvo ignoruojamas. Jam visuomenės akyse tampant vis didesniu teisuoliu, jo eksperimentai buvo plačiai aptarinėjami tiek šeimos narių, tiek aukštų šalies politikų. Kai kurie jo darbuotojai taip pat nepritarė dvasinio lyderio elgesiui. Du jo laikraščio redaktoriai išėjo iš darbo, kai atsisakė spausdinti M. Gandhio pamokslus apie jo miegojimo įpročius.
O pats dvasinis lyderis jokios problemos nematė. Atvirkščiai, jis savo eksperimentuose net sugebėjo įžvelgti svarbą visai Indijai: „Aš manau, kad tikra tarnystė valstybei reikalauja šito“.
Daugybė įrodymų apie šią M. Gandhio gyvenimo pusę buvo sunaikinta, siekiant apsaugoti jo įvaizdį. Tačiau kai kas vis tiek išliko, pavyzdžiui viename laiške jis rašė: „Vinos miegą su manimi galėtume pavadinti nelaime. Viskas, ką galiu pasakyti, ji miegojo arti manęs.“
Be to, jam reikėjo ir vis jaunesnių merginų. Būdamas 77-erių lovą jis dalinosi su 18-mete savo dukterėčia Manu.
„Musulmonai gali mus abu nužudyti. Todėl turime savo tyrumą išbandyti milžiniškais iššūkiais, tada žinosime, kad mes siūlome tyriausią auką, o dabar turime pradėti abu miegoti nuogi“, - aiškino jis savo dukterėčiai.
O visuomenei abejojant, ar tokie santykiai natūralūs, jis bet kokią kritiką paversdavo į išminties kupinas kalbas: „Jeigu neleisčiau Manu su manimi miegoti, - nors aš manau, kad tai esminis dalykas, - ar neparodyčiau savo silpnumo?“
Kiek vėliau prie jų prisijungė ir M. Gandhio sūnėno žmona, 18-metė Abha. Iki jo nužudymo 1948 metais, jis dalinosi lova su abejomis merginomis.