Julija, tai nėra pirmas kartas, kai kuriate drabužius vyrams. Berods, kaip tik toks buvo ir jūsų diplominis darbas?
Tuomet kūriau mišrią drabužių kolekciją – moterims ir vyrams. Tai buvo tarsi pasakojimas apie kelionę į Olandiją, kurioje tuo metu mokiausi (į Lietuvą grįžau kurti diplominio darbo). Man Olandija buvo lyg laisvės malūnas, labai egzotiška šalis. Studijuodama pamačiau, kokie yra jų tautiniai kostiumai, papuošalai. Įsivaizduokite prie galvos pritvirtintas kvadratines aukso antenas, atrodančias kaip sraigės ragiukai! Kadangi Olandija turėjo kolonijas egzotiškuose kraštuose, tai joje sutikau įvairių rasių žmonių, skirtingų savo prigimtimi, kultūra. Vieni labai susipynę, kiti kaip tik saugo savo bendruomenes, kurios gyvena XIX amžiaus ritmu, vilki tų laikų drabužius, tyčia nesinaudoja jokia technika ir nieko svetimo neįsileidžia į savo ratą. Norėjau tą įvairovę parodyti savo diplominio darbo kolekcijoje.
Julija Janus su vyru Stasiu Baltakiu. DELFI (Š.Mažeikos nuotr.).
Ar ieškojote egzotinių modelių?
Ne. Kadangi studijavau Vilniaus Dailės akademijoje, tai modeliais tapo draugai, buvę šalia: tapytojai, stikliai, skulptoriai. Mano drabužius demonstravo dailininkas Vilmantas Marcinkevičius, dizaineris Juozas Statkevičius, šiuo metu užsienyje gyvenantis juvelyras Kristoforas Valaitis-Bruni. Mes buvome viena šutvė.
Vėliau turėjote klientų vyrų, kuriems kūrėte individualiai. Kas jie buvo: vestuvėms besiruošiantys jaunikiai, politikos žmonės, menininkai?
Politikų klientų neturėjau, galbūt aš jiems atrodžiau pernelyg bohemiška? Tai buvo laisvų profesijų žmonės: verslininkai, užsiimantys kūrybine veikla, muzikos, televizijos, kino prodiuseriai, redaktoriai, reklamos specialistai.
Ar siūlydavote jiems iššūkius - neįprastas siuvinėtas žinutes, kelnes žemu klynu?
Išsidirbinėjom, kaip galėjom (juokiasi.) Siuvinėjome švarkų nugaras, neįprastai derinome audinius.
Kodėl dabar atėjo laikas vyriškai „Julia Janus“ kolekcijos daliai?
Nuo pat pradžių buvo sugalvota, kad kada nors „Julia Janus“ bus ir Jis, ir Ji, Ing ir Jang. Visos smulkmenos, net parduotuvių interjeras buvo taip apgalvotas, kad kalbėtų apie dvipoliškumą. Juk ir „Janus“ yra ne tik mano pavardės trumpinys, tai ir romėnų dievas, kuris turi du veidus. Tai yra Jis ir Ji, arba kitaip – kontrastas.
Ar tai negalėtų būti Jis ir Jis?
Aš kalbu apie pradus, todėl man nesvarbu – Jis ir Jis, ar Ji ir Ji. Manau, kad bet kokiuose santykiuose yra stipresnis kažkuris pradas: vienas – labiau vyriškas, kitas – labiau moteriškas.
Ar kurdama kolekciją turėjote pasitikrinti su kokiais nors konkrečiais vyrais? Na, moteriškus drabužius kurianti dizainerė ir pati žino, kad tam tikrą vietą reikia pabrėžti, kitą – išlaisvinti. O kaip moteriai žinoti, ką reikia pabrėžti vyrams?
Bandomuoju triušiu tapo mano vyras Stasys. Jis, kaip ir prieš tai buvę draugai ar klientai, davė daug pamokų. Dabar turime profesionalius manekenus, kurie ateina pasimatuoti vidutinio dydžio, kiti – didžiausio, kad matytume, kaip rūbas turi kristi, prisitaikyti prie figūros. Sakome, kad mūsų vyriškasis rūbas, kaip ir moteriškas, yra pozityviai nusiteikęs kūno linijoms, niekas nieko nevaržo.
Ar yra konkretus vyriškos figūros indeksas, kuriam „Julia Janus“ drabužiai tinka labiausiai? Juk kai kurie didieji prekės ženklai, atrodytų, dirba liesam, jaunatviškam vyrui, todėl nebūtinai tinka vyresniam, stambesniam žmogui. Kokio sudėjimo vyras, vilkintis jūsų drabužius, „skamba“ geriausiai?
Iš klientų sprendžiu, kad nėra nei amžiaus, nei dydžio cenzo. Nekuriame drabužių tiems, kurie serga nutukimu, – kai žmogus netelpa į lėktuvo kėdę. Tačiau manome, kad praėjo tie laikai, kai drabužiai buvo skirstomi į labai jaunatviškus ir labai brandžius. „Julia Janus“ drabužiai yra skirti suaugusiems žmonėms, kūdikiai negali jų vilkėti. O visa kita – skonio reikalas.
Kokia spalva dominuoja vyriškoje paletėje?
Galima grubiai pasakyti, kad viskas yra pilka, bet iš tiesų taip nėra. Renkuosi žemės atspalvius, noriu išlaikyti elegantišką liniją, bet nepakenčiu saldybių, – man tai atrodo pernelyg pietietiška. Yra žmonių, kurie gyvena Šiaurės šalyse ir jiems labai trūksta šviesos ir spalvų. Aš esu iš tų, kuriems patinka atspalviai, man netrūksta „vitamininių“ spalvų. Taip ir susiformuoja spalvinė gama.
Kiek kostiumų geometrijai turi įtakos gretimoji mada: barzdos, vyriški auskarai, ryškūs akinių rėmeliai, išskusti pakaušiai?
Esu už saviraišką, išskirtinumą, individualumą ir žmogaus teisę atsiskirti nuo bandos savo išvaizda. Todėl visi aksesuarai yra geri. Prie mano kolekcijos tinka sportiniai batai, atviros basutės, visi išskusti pakaušiai ar ilgi plaukai. Šiais metais vyriška kolekcija dar nedidelė, bet ji turi savitą stilių. Tačiau jau gyvenu 2017-aisiais ir galvoju, kuo aprengsime vyrus kitą rudenį ir žiemą, ar vėlesnį pavasarį ir vasarą. Reikia prisijaukinti klientą, užmegzti santykius, apčiuopti iki galo, ko jis nori. Šį rudenį vyrams pasiūlėme tą pačią kolekcijos temą – „Atspindžius“. Kaip ir moteriškoje kolekcijoje, dominuoja rombas, sudarytas iš dviejų trikampių, siuvinėjimai, audinių marginimas.
Ką vyrams pagaminote specialiai?
Ginklo metalo spalvos (ji oficialiai taip vadinasi!) užtrauktukus. Jie yra kaip puošybos elementas. Vyrų drabužiams naudojame grubesnį audinį. Marškinėliai nėra pernelyg aptempti – jie kartoja kūno linijas. Švarkeliai yra ir šiek tiek įlieminti, ir laisvi. Be to, labai gražus vyrų kolekcijos džinsas: vienas – juodas, tarsi vandeniu apipiltas, kitas – mėlynas, kuris trinasi dėvimas. Mano vyrą Stasį Niujorko Kenedžio oro uoste vijosi vaikinas, klausdamas, iš kur jis gavo šitokias kelnes. Stasys davė mūsų internetinės parduotuvės adresą. Visa vyriškoji kolekcija yra parduotuvėse ir internete.
Kodėl lietuvių dizaineriai vyrams kuria tiek mažai?
Aš manau, kad kaip tik atsiranda tendencija, kad dizaineriai vyrams kuria vis daugiau. Prieš keturis metus težinojome Seržą Gandžiumianą ir Giedrių Šarkauską. Dabar gerokai daugiau dizainerių kuria vyrams.