Deimantų istorija Siera Leonėje prasidėjo 1935 m., kai tarptautinė korporacija „De Beers“ legaliais būdais užvaldė jų išgavimo rinką visoje šalyje 99-eriems metams. Nepaisant „De Beers“ veiklos, Libano prekybininkai greitai pastebėjo, kad galima daug užsidirbti kontrabanda vežant deimantus į užsienio valstybes. Neilgai trukus Siera Leonėje nelegalus deimantų išgavimas ir jų prekyba stipriai išaugo.
XX a. 6-ajame dešimtmetyje Siera Leonės valdžia nustojo griežtai kontroliuoti deimantų gavybą ir užsienio investuotojai turėjo patys rūpintis kasyklų ir jų personalo saugumu. Tačiau kad pažabotų nelegalų deimantų išgavimo augimą, valdžia sustiprino saugumą tarp Kono, didžiulio deimantų rajono, ir Frytouno, šalies didžiausios eksporto vietos. Saugumo padidėjimas lėmė, kad kontrabandininkai pradėjo vežti kontrabandinius deimantus per Liberiją ir taip sukūrė naują nelegalių deimantų kelią tarp Siera Leonės ir Liberijos.
Kai 1961 m. Siera Leonė atkūrė nepriklausomybę ir ištrūko iš Didžiosios Britanijos nagų, deimantų kontrabanda tapo politine ir ekonomine problema. Buvusiai kolonijinei šaliai taip ir nepavyko sudaryti stabilios vyriausybės po nepriklausomybės paskelbimo. Ji visą laiką svyravo tarp daugpartinės ir vienpartinės sistemų.
Siaka Stevensas, kuris 1968 m. tapo ministru pirmininku, įvedė šalyje vienos partijos valdymą. Jis taip pat buvo pirmasis, kuris panaudojo nelegalią deimantų gavybą, kad sustiprintų savo politinę valdžią. Jis nacionalizavo deimantų kasyklas, tarp jų ir „De Beers“ korporaciją, ir įkūrė Nacionalinę deimantų gavybos korporaciją. Per šią naujai įkurtą korporaciją jis ir jo pagrindinis patarėjas libanietis verslininkas Jamilas Mohamedas pradėjo kontroliuoti visas šalies deimantų kasyklas. Stevenso valdymo metais teisėta deimantų prekyba nukrito nuo 2 milijonų karatų 1970 m. iki 590000 – 1980 m. ir 48000 – 1988 m.
Siaka Stevenso valdymo pabaigoje „De Beers“ pasišalino iš Siera Leonės dėl joje suvešėjusios korupcijos. 1984 m. korporacija pardavė likusias akcijas Mohamedo deimantų įmonei. Po vienerių metų Stevensas išėjo į pensiją ir perdavė valdžią Jozefui Momo, kuriam akivaizdžiai trūko politinių ir vadovavimo įgūdžių. Jis perleido daugiau valstybės valdymo atsakomybių Mohamedui ir nelegali deimantų gavyba šalyje dar labiau suklestėjo.
1991 m. dėl silpno vadovo, korumpuotos valdžios ir neteisėtos deimantų gavybos, Siera Leonė tapo labai pažeidžiama valstybe, kurioje buvo lengva rastis ginkluotiems sukilėliams. Kovo 23 d. prasidėjo pilietinis karas, kai Revoliucinis jungtinis frontas, sudarytas iš šimto Siera Leonės ir Liberijos kovotojų, užėmė rytinę Siera Leonės dalį. Fronto vadovas Foday Sankohas, buvęs kariuomenės seržantas ir profesionalus fotografas, teigė, kad atstovauja valdžios nuskriaustus valstiečius, kurie dėl klestinčios korupcijos negalėjo gauti savo dalies iš brangiųjų mineralų rinkos.
Foday Sankohas. Vida Press nuotr.
Nors jo pažadai, kad šalyje bus sukurta nemokama medicinos ir švietimo sistema nuskurdusiems žmonėms pradžioje atrodė patrauklūs, tačiau vėliau sekęs žiaurus Foday smurtas prieš tuos pačius valstiečius, tik padidino krizę.
Tie, kurie norėjo tapti Foday Sankoho kariais, kartais būdavo verčiami nužudyti savo tėvus. Nepaisant to, kad toks elgesys juos paruošdavo toliau elgtis žiauriai, tokia užduotis kartu buvo priemonė, kad naujieji kariai neturėtų kur grįžti. Sankohas pagrobė tūkstančius berniukų ir mergaičių, kurie privalėjo jungtis prie Revoliucinio jungtinio fronto kaip kovotojai arba sugulovės. Jiems kartais netgi išpjaustydavo pirmąsias Revoliucinio jungtinio fronto raides ant krūtinės lyg vaikai būtų jo asmeninė nuosavybė. Tokie jauni kariai, kurie neturėjo normalios vaikystės ir augo matydami baisų smurtą, buvo visiškai demoralizuoti.
Viena jų pramogų tapo lažybos, kokios lyties kūdikį turėtų pagimdyti nėščia moteris. Savo spėjimus jie patikrindavo išpjovę vaisių iš gimdos.
Kai tik F. Sankohui ir jo sukilėliams pavyko užgrobti deimantų kasyklas, jis jų nepanaudojo geriems tikslams - už pinigus, gautus pardavus deimantus, buvo perkami ginklai. Taip ir atsirado „kruvinųjų deimantų“ pavadinimas. Maištininkų lyderis savo kariams nemokėjo pastovios algos, o greičiau juos skatino prasimaitinti iš plėšikavimų.
Viena tokių plėšimo kampanijų buvo pavadinta „Operacija - sumokėk sau“. Per ją sukilėliai valgė neseniai nužudytų aukų mėsą ir gėrė jų kraują. Revoliucinio jungtinio fronto (RFT) kariai pasižymėjo nepaprastu žiaurumu: skiriamuoju jų ženlu tapo taikiems gyventojams amputuojamos galūnės. Aukoms kartais duodavo pasirinkti ar nupjauti iki riešo ar iki alkūnės.
Sukilėliai, kurie surinkdavo daugiausiai nupjautų galūnių, galėjo tikėtis paaukštinimo. F. Sankohas aiškino, kad tokie veiksmai buvo reikalingi, kad valstiečiai negalėtų auginti ryžių, kuriais galimai galėjo būti maitinami valdžios kariai. Jis taip pat pjaudavo žmonėms rankams, kad šie negalėtų balsuoti rinkimuose, o moterų prievartavimai tapo masiniu reiškiniu.
Pilietiniame kare dalyvavo tūkstančiai vaikų. Vida Press nuotr.
Pilietinio karo metu pagrindiniai kovos veiksmai vyko prie deimantų kasyklų. Šios kasyklos buvo labai svarbios sukilėliams, kad jiems nepritrūktų pinigų pirkti ginklus. Karas sukėlė visišką Siera Leonės nuosmukį – ji tapo priklausoma nuo Didžiosios Britanijos, Nigerijos ir Pietų Afrikos saugumo pajėgų, kadangi jos pačios kariuomenė buvo labai korumpuota. Dieną valdžios kariai galėjo tarnauti valdžiai, o naktį – tapti sukilėliais.
Karas taip palaužė Sierą Leonę, kad ji tapo viena neturtingiausių ir skurdžiausių valstybių pasaulyje. 1999 m. F. Sankohas ir Siera Leonės prezidentas Ahmadas Tejanas Kabbahas, spaudžiami Jungtinių Tautų (JT) ir JAV, pagaliau sugebėjo pasirašyti Lomės taikos susitarimą. Pilietinis karas pareikalavo 75000 gyvybių, 500000 gyventojų tapo bėgliais.
Deja, po septynių mėnesių sukilėliai atnaujino puolimą ir juos vėl labiausiai traukė deimantų kasyklos. Visgi dėl JT draudimo Siera Leonės deimantų eksportui ir „De Beers“ korporacijos pažadų pamokyti taikiai panaudoti šalies gamtinius resursus, Siera Leonės valdžia gavo progą sukurti taikią ir teisingu keliu einančią valstybę, kurioje būtų galutinai užkirstas kelias smurtui.
Kad pavyktų išlaikyti taiką, buvo pasiųstos JT pajėgos į sukilėlių užimtas teritorijas ir 2002 m. sausį oficiliai paskelbta, kad nuožmus pilietinis karas baigtas.
2004 m. Siera Leonės maištininkai buvo nuginkluoti ir JT palaikomas karo nusikaltimų teismas pradėjo teisminį procesą prieš abiejose pusėse kariavusius karo vadus. Žiaurusis F. Sankohas buvo sulaikytas dar 2000 m., kai jo vadovaujami sukilėliai nužudė daugybę protestuotojų prie jo namų Frytaune. Buvęs profesionalus fotografas, virtęs Siera Leonės pabaisa, mirė 2003 metais, sulaukės 65 metų, taip ir neišgirdęs teismo nuosprendžio.