Taip vadinamojo išmanaus ginklo idėja gyvuoja jau daugelį metų, tačiau kol kas šis ateities projektas nebuvo niekam pasiekiamas, išskyrus filmų kūrėjus. Vis dėlto tai nesustabdė JAV valdžios nuo minties paversti šį projektą realybe. Tiesa, kol kas žengiami tik pirmi žingsniai, tačiau galiausiai šios pastangos gali virsti realiu pistoletu, skirtu teisėsaugos pareigūnams ir kariuomenės atstovams, o šaudyti iš jo pavyks tik tai daryti teisė turinčiam asmeniui, rašo wearethemighty.com.
Ėmęsis svarbių veiksmų ginklų kontrolės srityje šių metų sausio mėn. JAV prezidentas Barackas Obama nurodė Teisingumo departamentui išsiaiškinti, kaip gi galėtų atrodyti „išmanusis“ ginklas, skirtas kariuomenei ir federaliniams agentams. B. Obamos tikslas – panaudoti valstybinius resursus tam, kad ši „išmaniųjų“ ginklų technologija taptų prieinama gaminant daugumą pistoletų.
„Būdama didžiausia šaunamųjų ginklų pirkėja šalyje Federalinė vyriausybė turi išskirtinę galimybę atlikti šį pažangų tyrimą ir užtikrinti, kad ši „išmaniųjų“ ginklų technologija taptų realybe“, - teigiama Baltųjų rūmų pranešime. „Dėl šių dedamų pastangų departamentai konsultuosis su kitomis institucijomis, kurioms reikalingi šaunamieji ginklai, ir imsis atitinkamų priemonių, siekdami išsiaiškinti, ar tokia technologija nustatant šaunamųjų ginklų specifikacijas atitiks operacinius poreikius“, – teigiama skelbiamame pranešime.
Liepos mėn. Nacionalinio teisingumo institutas (The National Institute of Justice) išpublikavo ilgai lauktas specifikacijas, apibrėžiančias „išmaniojo“ ginklo ypatumus ir saugumui užtikrinti skirtas savybes.
JAV saugumo departamentas apibūdino potencialią šio pažangaus ginklo saugumo technologijos naudą, tačiau tuo pačiu ir pabrėžė būtinybę atlikti papildomų darbų tam, kad ši technologija būtų paruošta plataus masto pritaikymui teisėsaugos struktūrose. Ypač pranešime akcentuojama būtinybė integruoti šią technologiją į šaunamojo ginklo dizainą, nesileidžiant į kompromisus dėl patikimumo ir tikslumo, kurių pareigūnai tikisi iš savo tarnybinių ginklų.
Tyrėjų teigimu, „išmanusis“ ginklas galėtų būti programuojamas darbui tik su autorizuotais vartotojais, turėtų būti aktyvuojamas žiedu ar apyranke. Be to, turėtų būti galima iššauti net ir tuo atveju, jei „išmanioji“ saugumo technologija nesuveikia tinkamai.
Vis dėlto mokslininkai žengia toliau ir kalba apie tokias funkcijas, kurių dabartinė sukurta technologija suteikti negali. Pavyzdžiui, kalbama, kad saugumo prietaisas neturėtų viršyti laiko, per kurį ginklą naudojantis asmuo spėja pagriebti ginklą, išimti jį iš dėklo ir iššauti, įprasto tokio pat dizaino saugumo technologijos neturinčio šaunamojo ginklo atveju. Kitaip tariant, reikalaujama nulinio ginklo vėlavimo.
„Išmanusis“ ginklas taip pat turėtų sugebėti aptikti ir įspėti ginklo turėtoją apie ginklo saugumo sistemai kylantį pavojų ir nepaisant saugumo priemonių paleisti šūvius. Lyg to dar būtų maža, teigiama, kad šiuo ginklu turėtų būti įmanoma naudotis tiek laikant jį nuoga ranka, tiek ir mūvint pirštines, o tai savo ruožtu kelia papildomų iššūkių sistemai, nes naudojama technologija pirštų antspaudus nuskaito per biometrinius jutiklius.
Vis dėlto tenka pripažinti, kad svarbiausias „išmaniajam“ ginklui keliamas reikalavimas – tai 10 tūkst. ciklų be jokių gedimų užtikrinimas. Šioje srityje dirbančių inžinierių teigimu, didžiausią technologinio pobūdžio iššūkį miniatiūrinei elektronikai kelia pistoleto naudojimo metu tenkanti apkrova.
Skeptikai savo ruožtu ilgą laiką buvo linkę teigti, kad nepatikimos technologijos įdiegimas į sistemą ir nurodymas ją taikyti visiems be išimties gali kartais kainuoti gyvybę. „Kalbant iš esmės, galima teigti, kad papildomas sudėtingumas didina netinkamo veikimo ir klaidų riziką“, - teigiama Teisingumo departamento ataskaitoje. „Šaunamųjų ginklų tipai, dažniausiai naudojami teisėsaugos pareigūnų ir paprastų amerikiečių, - tai palyginti nesudėtingi mechaniniai prietaisai, taigi gamintojai susiduria su reikšmingais inžineriniais iššūkiais, siekdami integruoti elektroniką į šaunamųjų ginklų operacijas“, - rašoma dokumente.
Nepaisant visų kylančių abejonių Baltieji rūmai išreiškė pasirengimą šią technologiją paversti realybe kaip įmanoma greičiau, o naujausioje Nacionalinio saugumo instituto ataskaitoje akcentuojamas šios technologijos reikšmingumas karinėms pajėgoms ir teisėsaugai.