Gaminame patys: šašlykai, priversiantys čepsėti lūpomis

Šiaip nesu didelis šašlykų mėgėjas, – valgau juos vieną-du kartus per metus. Tačiau jei jau valgyti, tai nepakenčiu tų siaubų, kuriuos mėgsta mūsų tautiečiai. Pavyzdžiui, marinavimas acte – nuo sovietmečio pasilikęs mėsos marinavimo būdas. Žinoma, kai anais laikais parduotuvėse tegalėdavai nusipirkti papuvusių kiaulės kanopų bei kažkokių kažkokios mėsos gabalų, actas buvo vienintelė panacėja panaikinti bjaurų kvapą arba suminkštinti tą kažkokią mėsą. Tokiu būdu išmarinuota mėsa pasižymėdavo nepalyginamu sausumu.

Dar vienas lietuvių pamėgtas marinavimo būdas – majonezas. Manau, kad tai yra mūsų „sumaximėjusios“ tautos tradicinis patiekalas. Nelabai kuo skiriasi nuo marinavimo acte, tik labiau šiuolaikiška.

Taigi, pabandykime pasiruošti kažką bent jau iš toli primenančio šašlyką:
kilogramą riebesnės avienos (arba kiaulienos) sprandinės supjaustome dideliais, 4 cm dydžio kubeliais. Sumaišome ją su stambiai pjaustytais 2-3 dideliais pomidorais, keliomis stambiai pjaustytomis paprikomis ir dviem stambesniais susmulkintais svogūnais bei juodaisiais pipirais. Dedame saują sukapotos kinzos (kalendros) lapų. Statome į šaldytuvą bent 5 valandoms (o geriausiai - parai).

Valandą prieš kepant dedame druskos ir viską išmaišome.

Ant iešmų mauname kartu su daržovėmis. Kepame ant stipriai įkaitusių žarijų 8-12 minučių. Pomidorų sulčių užtenka mėsai išsimarinuoti, taip pat jos neišdžiovina mėsos.

Valgome.

Tado Ustinavičiaus kulinarinius eksperimentus galite sekti jo tinklapyje.