Vyraujant gausaus pasirinkimo ir laiko trūkumo tendencijai, pasaulį ištiko naujas fenomenas – stilistų era. Viena vertus, stilistai iš milžiniškos pasiūlos padeda išsirinkti tinkamiausią aprangos variantą kiekvienai progai. Kita vertus, jie padeda išvengti „žvaigždžių“ susidūrimų tame pačiame drabužių salone ir net galimų peštynių dėl tos pačios patikusios suknelės. Ir tai dar ne viskas. Šlovė stilistams!
Stilistų era
Prieš keletą metų stilistų era prasidėjo ir Lietuvoje (pasaulyje – apie 9-ąjį dešimtmetį), šiandien išgyvenanti aukso amžių. Žiniasklaidoje šimtus kartų kalbėta, kiek kainuoja, iš ko susideda, kokių rezultatų duoda stilistų paslaugos.
Nebesikartokime. Verčiau pasvarstykime, ar tai – neišvengiama būtinybė norint atrodyti stilingai, originaliai, išskirtinai, ar „didelis debesis su lašu lietaus“. Nejaugi užėjus stilistų bangai ponios ir ponai staiga prarado skonio ir stiliaus pajautimą ir be profesionalo konsultacijos nebegali išeiti į gatvę?
Argi geras stilius ir originalumas vertinamas pagal vieną kriterijų – jei aprengta stilistų – gerai, jei apsirengei pats – nelabai. Beje, specialiai šiuo klausimu atliktos apklausos dalyvės irgi aktyviai remia stilistų eros idėją: paklaustos, kam patikėtų savo įvaizdžio kūrimą, daugelis atsakė, kad stilistams, ir tik mažiausia dalis vis dėlto pasikliautų savo skoniu ir intuicija.
Patikimiausių stiliaus kūrėjų sąraše – dizaineriai Juozas Statkevičius ir Ramunė Piekautaitė bei stilistai Karina Leontjeva ir Kęstas Rimdžius.
Stilistų fenomeno klestėjimą nešališkai bando paaiškinti stilistas Kęstas Rimdžius: „Pagrindinė priežastis, dėl ko žmonės kreipiasi į mus – laiko stoka.
Tie, kurie kreipiasi į stilistus, gali puikiai apsirengti patys, tačiau dėl užimtumo negali tam skirti laiko“.
Jam pritaria ir dizainerė Ramunė Piekautaitė: „Norint atrodyti išties stilingai, reikia daug laiko. Kita vertus, kitiems užtenka keleto patarimų, kad išsirinktų tinkamų variantų iš mėgstamo prekinio ženklo ar dizainerio sukurtų drabužių asortimento“.
Stilistams vaikščioti po drabužių parduotuves – kasdienybė, tad jie atmintinai žino, kur ką rasti. Sezono aprangą jie gali sukomplektuoti per pusdienį, ilgiausiai – per porą dienų, tačiau jie tai padarys iš gatavų, nebūtinai vienetinių drabužių. Jei norisi kažko naujo ir originalaus, teks belstis į dizainerio duris, kad jis sukurtų unikalų modelį. Žinoma, tai užtrunka ilgiau.
Galbūt dėl šios priežasties daugelis pasaulio įžymybių su savo stilistais lankosi gatavų drabužių salonuose, renkasi iš kolekcijose pristatytų modelių asortimento, o ne kreipiasi su individualiu užsakymu. Štai čia ir atsiskleidžia stilisto profesionalumas – iš matytų, įprastų daiktų sukurti kažką naujo ir originalaus.
Vertindami stilistų darbą pagal originalumo kriterijų, kai kurie kritikai mesteli akmenį į jų daržą – originalaus stiliaus sukūrimas neatsiejamas nuo individualaus stilisto braižo. Stilistai savo klientų stiliuje įgyvendina savo to sezono mados viziją. Kyla klausimas, ar keletas vienoje vietoje pasirodžiusių to paties stilisto klientų neatrodys kaip nukalti pagal vieną šabloną.
Neslėpsime, pasitaiko atvejų, kad stilistų rekomenduotais apdarais pasipuošusios klientės vakarėlyje pamato vienoda suknele vilkinčią antrininkę. Taip nutinka ne tik Lietuvoje. Štai iš vienodų drabužių vilkėjimo fenomeno Amerikos žurnaluose atsirado tokios rubrikos kaip „Kas dėvi geriausiai?“ („Who wears it best?“), skatinančios skaitytojus balsuoti, kuri iš gražuolių su ta pačia „Marchesa“ ar „Elie Saab“ suknele atrodo geriau.
Ir tikrai nepasakysi, kad tokio lygio prekiniai ženklai yra patys masiškiausi. Kaipgi nesuklupti lietuvių stilistams, kai pas mus originalių prekinių ženklų ir drabužių pasirinkimas kur kas mažesnis?
Stilistas Kęstas Rimdžius nesutinka su mintimi, jog stilisto rengiami klientai supanašėja: „Žinoma, kiekvienas stilistas turi savo braižą ir tai nėra nei teigiama, nei neigiama. Tačiau klientai neatrodo panašiai jau vien dėl to, kad jie patys yra skirtingos asmenybės su skirtingais poreikiais, į kuriuos stilistas atsižvelgia ir pagal tai kuria unikalų įvaizdį“.
Stilistas priduria: „Jei mano braižas gali būti tapatinamas su gatvės stiliumi („street wear“), Manto Petruškevičiaus – su prabanga, Juozo Statkevičiaus – su klasikine elegancija, tai dar nereiškia, kad visi klientai rengiasi pagal vieną šabloną“.
Stilistė Indra Dovydėnaitė įsitikinusi, kad klientų panašiai ir labai norėdamas neaprengsi: „Kai rengi savo klientą, turi perprasti jo charakterį, atsižvelgti į figūros ypatumus, stilių. Klientas ir stilistas tariasi, tarp jų vyksta derybos, kurias visada laimi klientas, nes jis nešios daiktą. Stilistas tik padeda atsiskleisti žmogaus skoniui ir asmenybei“.
Kalbinami stilistai neabejoja, kad daugelis žmonių savo stilių puikiai atskleidžia ir be profesionalų pagalbos. Tačiau, anot jų, yra dalis žmonių, kurie iš prigimties neturi skonio pajautimo.
„Kiek žmonių, tiek nuomonių, tačiau ne visos nuomonės teisingos“, – mano Indra Dovydėnaitė.
Žmogus gali būti madingas, tačiau neturėti stiliaus. Pasak Indros, stilistai siūlo ne mados tendencijų studijas, o skonio lavinimo, stiliaus formavimo paslaugas: „Stilistai padeda atrasti save, kas tau labiausiai tinka. Ypač dabar, kai gali pasiklysti tarp drabužių, avalynės, aksesuarų pasiūlos kiekio“.
Kęstas Rimdžius pastebi stilingais norinčių būti žmonių pasiklydimo mados tendencijose apraiškų: žmonės persistengia, apkrauna save nereikalingais daikčiukais.
Specialistas pataria: „Tokiems dalykams arba turi pajautimą, arba ne. Jei abejoji – geriau paprastesnis variantas su mažiau detalių negu visa ko perteklius“. Tokia problema ypač aktuali toms, kurios turi daug gražių daiktų – tuomet norisi uždėti ir pademonstruoti juos visus.
Ką gi, turėti stilistą saugu, kad nepasiklystum mados ir stiliaus labirintuose. Jis kaip visažinis vedlys, galintis parodyti teisingiausią kelią. Tačiau ne viskas, kas teisinga, yra įdomu. Pasaulyje stilistai mados kūrėjų yra kaltinami perdėtu teisingumu, kurio rezultatas – nuobodi tobulybė, be jokio „cinkelio“, netikėtumo.
Mados ekspertai ilgisi tų laikų, kai ant raudonųjų kilimų su savo sukurta suknele ar pačios susikomplektuotu ansambliu pasirodydavo aktorė ar scenos žvaigždė (Bjork, Courtney Love ir kt.). Ne viskas tobula, bet netikėta, unikalu ir tuo žavu. Dabar į žvaigždes išaugusios žvaigždutės bijo suklysti, todėl renkasi saugų variantą – pripažinto stilisto ar dizainerio stilių, atpažįstamą ir verčiantį lenkti galvas vien dėl žinomo vardo.
Kita vertus, vardinė suknelė nesukurs tobulos visumos, nekompensuos netvarkingos šukuosenos ar neprofesionalaus makiažo trūkumų. Įsigijus išties išskirtinį apdarą į pagalbą kviesti stilistą sukurti bendrą visumą tiesiog būtina: jis priderins makiažą, šukuoseną, manikiūrą, batelius, papuošalus. Prie „Armani Prive“ suknelės segėdamos bižuterinį vėrinį žinovų neapgausite...
Stiliaus kūrimas – laisva saviraiškos forma
Vis dėlto Lietuvoje yra stilingų moterų, kurios nepasiduoda siautėjančiam stilistų poreikio fenomenui. Dizainerė Ramunė Piekautaitė įsitikinusi, kad stilistų vaidmuo pas mus yra per daug sureikšminamas.
„Ir man tenka pabūti stiliste, jei klientas paprašo pagal mano kolekcijos drabužį sukurti bendrą visumą. Tuomet patariu, kokia rankinė, makiažas tiktų. Tai gali patarti kiekvienas drabužių kūrėjas, nes kurdamas daiktą jis mato bendrą įvaizdį“, - sako ji.
Modelių agentūros „G-Models“ bendraturtė Goda Skačkauskaitė sako, kad sukneles ypatingoms progoms siūdinasi pati arba pasiskolina iš pažįstamų dizainerių: „Aš pasikliauju savo nuomone, bet jei reikia patarimo, jį gaunu iš dizainerio. Labai vertinu Egidijų Rainį ir jo skonį“.
Pašnekovė priduria: „Tiesa, draugauju ir su stilistu Mantu Petruškevičiumi, tačiau naudojuosi jo kaip draugo, o ne kaip stilisto patarimais. Jei nebūtų draugas, kažin, ar kreipčiausi kaip į stilistą.“
Ji teigia, kad nėra nieko bloga, jei žmonės, nepasitikėdami savo nuojauta, kreipiasi į profesionalus, tačiau mano, kad ir pati ne ką prasčiau gali susikurti stilių.
Nekilnojamojo turto agentūros „Žemė Lietuvoje“ direktorė Kristina Ivančenko taip pat nesinaudoja stilistų paslaugomis ir į juos kreiptųsi nebent atsiradus labai iškilmingai progai: „Kasdien aš ir pati susitvarkau su savo stiliumi. Gal todėl, kad nepaisau mados klyksmų. Mano gyvenimo būdas to nereikalauja, tad pakanka pasikliauti savo nuojauta. Be to, man patinka eksperimentuoti, atrasti netikėtų derinių.“
Mergina sako, kad visada įdomu išgirsti profesionalo nuomonę, ypač jei ji teigiama, tačiau primestos nuomonės nepaisytų: „Nemanau, kad man stilistas įtiktų – tikiu, būtų gražu, stilinga, bet ne mano. Nemėgstu, kas yra peršama. Stiliaus kūrimas – laisva saviraiškos forma“.
Kristina Ivančenko prisipažįsta, kad prireikus nuomonės iš šalies geriausios stilistės – jos draugės arba vyras.
Kritiškiausiai stilistų atžvilgiu nusiteikusi Vaiva Kunstmonaitė. Pakalbinta ji iš karto uždavė retorinį klausimą: „O kas Lietuvoje yra stilistas?“. Stilingoji mergina pasakoja, kad šia tema dažnai diskutuoja su draugu Andriumi Jankausku, prabangiems prekiniams ženklams atstovaujančios įmonės „Du broliai“ vadybininku.
„Profesionalių stilistų paslaugų Lietuvoje nėra, nes nėra specialius mokslus baigusių profesionalų. Pas mus dar toli iki tikrosios stilistų eros – per maža rinka šiam verslui“, - sako ji.
Vaiva kategoriškai teigia niekada nesikreipusi ir neketinanti kreiptis į jokį stilistą: „Salonuose tenka matyti, kaip klientas ateina apsipirkti su stilistu. Kiek teko susidurti, žmogus visiškai nereiškia savo nuomonės, o priima stilisto peršamą. Stilistas turi ne diktuoti, o klientui padėti atrasti savo stilių, ištobulinti jį“.
Vaiva Kunstmonaitė teigia mačiusi, kaip į parduotuvę ateina stilingai apsirengęs žmogus, o po stilisto patarimų išeina su drabužiais, kurie jam visiškai netinka. „Nesvarbu, kad daiktas labai madingas ir originalus. Niekada tokio nesirinkčiau, jei jis man netinka. Aš domiuosi mada, tačiau ne viskas, kas madinga, tinka kiekvienam“.
Mergina nesupranta, kodėl žmonės taip aklai tiki stilistais: „Tai tas pats, kas architektui ar dizaineriui atiduoti būsto raktus ir sakyti, kad jie ten gyventų“.
Taip pat žurnale „Express Mada“ skaitykite:
Rokoko stilius ir jo kraštutinumai
Tendencijos pagal „Mados infekciją“
Interviu su vyno ekspertu D.Velička. Vynas – tai meno kūrinys, kilęs iš gamtos
G. Paulauskas: „Kuriame žmogui, besidominčiam drabužio filosofija“
Džinsomanija
Skandinavijos mados renesansas. Vikingų palikuonys
A. Jasaitytė: laužanti stereotipus
Odos priežiūros subtilybės atvėsus orams
Vyrams. Vyriškos avalynės tendencijos (2008 m. pavasaris-vasara)
