Mados diktatas
Gyvenimas nestovi vietoje: didėja audinių pasirinkimas, nuolat atsiranda naujovių. Vis dėlto apie audinius žinome gana mažai. Kodėl?
„Jau daugybę metų vyrauja mados. Mums teigiama, kad šį sezoną madinga viena ar kita forma ir tam tikros spalvos. Apie audinius tiesiog nutylima, – sako UAB „Šilko tekstilė“ vadovas, audinių ekspertas Gintautas Strolys. – Įsivaizduokite, ateinate į parduotuvę torto, o jums pardavėja sako, kad šį sezoną madingi žali trikampiai tortai geltonu krašteliu. Ar tai jums atrodytų normalu? Ar nenorėtumėte sužinoti, kas viduje?“
Mados atžvilgiu skeptiškai nusiteikęs pašnekovas net sugalvojo žodžiams „mada“ ir „stilius“ atitikmenis. „Stilinga yra tai, kas skoninga, o madinga – kas populiaru, – dėsto G. Strolys. – Tuomet ir nutinka taip, kad drabužių spintoje – daug, o apsirengti nėra kuo. Visi draugiškai pripažįstame mados diktatą, mados diktatorius, bet net nesuvokiame, kad savo noru tampame mados vergais.“
Pasak pašnekovo, niekada nereikia pirkti madingų drabužių, nes taip tik bus išmesti pinigai. „Visada pirkite tik tai, kas jums tinka – atsižvelkite į veido bruožus, kūno formas, užimamas pareigas“, – pataria G. Strolys.
Laviname skonio „raumenį“
Vieni turi skonį, kiti – ne? „Skonis – kaip raumuo. Mano nuomone, jį galima išlavinti, – šypteli vyras. – Tiesa, kiek pastebėjau, skonio pojūtis moterims atsiranda apie 25 metus, kai kurioms – vėliau, tačiau yra ir tokių ponių, kurioms skonis svetimas visą gyvenimą.“
Audinių ekspertas įsitikinęs, kad drabužis – neverbalinė kalba. Juo galima parodyti savo charakterį ar šiandienę nuotaiką, pelnyti dėmesį ar net pagarbą. „Jeigu norite, kad pokalbyje dėl darbo banke į jus žiūrėtų rimtai, turite atitinkamai apsirengti. Laisvalaikio apranga čia tikrai netiks, – pabrėžia G. Strolys. – Daug kas pinigus investuoja į išsilavinimą, žinias, tačiau pamiršta tai, jog esame pasitinkami pagal drabužį. Privalome investuoti į tai, kaip save pateikiame visuomenei, kaip reprezentuojame kitiems.“
Pašnekovas primena, kad kiekvieno žmogaus spintoje turi būti ir laisvalaikio drabužių, su kuriais jums bus paprasčiausiai patogu leisti laisvalaikį. „Turiu net tokią teoriją, kad jeigu žmogus neturi laisvalaikio aprangos, jis neturi draugų – tik kolegas“, – svarsto G. Strolys.
Spalvų žaismas
Pašnekovo nuomone, nedera pirkti madingų spalvų drabužių, tačiau būti vien pilkiems ar juodiems taip pat nereikėtų.
„Galbūt jums netinka geltona spalva, tačiau kodėl jūs negalite turėti geltono aksesuaro? Gali būti ir taip, kad darbe privalu dėvėti juodą, pilką ar mėlyną kostiumėlį, tačiau moteris visada jausis puikiai, jeigu tokio kostiumėlio pamušalas bus ryškios spalvos“, – tvirtina G. Strolys.
Pasak eksperto, kiekvienoje spintoje turėtų būti pilkų, rudų atspalvių, plieno spalvos drabužių. Nederėtų pamiršti ir mėlynos ar baltos spalvos.
„Pagrindiniai drabužiai turėtų būti ramesnių spalvų: jie – universalesni. Tačiau nebijokite investuoti į įvairiausių spalvų palaidines, marškinėlius, šalikėlius. Tai nėra labai „skausminga“ biudžetui, tačiau padės, kai norėsite savo aprangoje atspindėti tam tikrą nuotaiką“, – sako pašnekovas.
Ieškome šilko
G. Strolys įsitikinęs: kai moteriai sukanka 25 metai ir daugiau, ji ima ieškoti paprastos, gražios, geros sudėties aprangos. „Medvilnė, linas, vilna, šilkas – viskas, kas natūralu, su kuo moteris jaučiasi patogiai“, – teigia pašnekovas.
Tiesa, pardavėjai išmoko manipuliuoti tokiais pirkėjų norais. „Taigi galite nusipirkti „šilkinę“ patalynę iš 100 proc. viskozės, – šypteli audinių žinovas. – Ko gero, tikrai ne visi pirkėjai susimąsto, kad šilkinė patalynė gali būti tik iš šilko, o ne iš viskozės ar kokio kito pakaitalo.“
Reikia pabrėžti, kad sintetinio šilko nebūna. Jis taip pavadintas tik norint pakelti žaliavos vertę ir suklaidinti pirkėjus.
Padarinys, pasak eksperto, tas, kad 90 proc. moterų neskiria viskozės ir poliesterio nuo šilko. Vadinamojo atlasinio pynimo viskozė – tai regeneruotos celiuliozės pluoštas (pagamintas iš medienos), o poliesteris – cheminis naftos produktas. Šilkas – gyvūninės kilmės baltymų pluoštas, todėl mūsų oda į jį reaguoja kur kas geriau nei į bet kokią kitą medžiagą.
„Jorkšyro terjerai parodose pasirodo su šilkiniais drabužėliais, nes šilkas nevelia plaukų. Kuo prastesnės mūsų moterys? Gal ir joms reikėtų palepinti save šilkiniais pagalvių užvalkalais – nesivels plaukai, lėčiau sens oda“, – sako G. Strolys.
Medvilniniai užvalkalai sugeria drėgmę, tad kartu prisideda ir prie odos sendinimo. Šilkas, pasak pašnekovo, to nedaro.
„Šilkinius drabužius patariu vilkėti kas antrą dieną – šilkas turi „pailsėti“, – įsitikinęs ekspertas. – Šiuo audiniu reikia rūpintis taip, kaip rūpinatės savo plaukais, tad patariu plauti kuo geresniu šampūnu. Tuomet šilkas ilgiau išliks lyg naujas.“ Jeigu neturite specialaus šampūno šilko priežiūrai, tiks ir sausiems plaukams skirtas šampūnas be priedų.
„Visais natūraliais audiniais reikėtų rūpintis taip, kaip rūpinatės savimi – tuomet drabužiai jums tarnaus ilgai ir atrodys gražiai“, – tvirtina G. Strolys.
Pašnekovas pataria, kaip atskirti gerą audinį nuo pigesnės alternatyvos: tereikia į jį atidžiau pažvelgti. „Kuo geresnis šilkas ar vilna, tuo daugiau žvilgesio, bet ne blizgesio. Blizga poliesteris“, – aiškina audinių žinovas.
„Kompanijos“ nereikia
Pašnekovo nuomone, mes labai mažai žinome apie audinius. „Kai kurios moterys ateina į parduotuvę ir ieško būtent virgin wool. Jos įsivaizduoja, kad tai yra kažkokia ypatinga Virdžinijos ožkų vilna ar pan. Virgin wool – itališkai lana vergine – tai pirmo ciklo vilna, ji nėra perdirbta iš senų audinių, bet tik tiek“, – aiškina G. Strolys.
Pasak audinių žinovo, pirmo ciklo vilna nuo antro ciklo vilnos skiriasi taip pat, kaip geras popierius nuo tualetinio popieriaus ar kartono. „Antro ciklo vilną dažnai naudoja, kai sintetiniame audinyje vilnos reikia tik dėl užrašo etiketėje, kad audinyje yra vilnos“, – dėsto pašnekovas.
Išskirtinių ypatybių turi merinosų vilna. Ji išgaunama iš specialios veislės avių – merinosų (kerpama tik avių ketera). Ši vilna neerzina odos. Tad idealiai tinka vaikams ir žmonėms, kurių labai jautri oda. Be to, merinosų vilna tokia elastinga, kad net ištįsusi iki 30 proc. atgauna savo pradinę formą.
„Šiai vilnai nebūtina „kompanija“ – ji ir viena išlaiko nuostabias savybes. Jeigu prie merinosų vilnos ir prideda kitų pluoštų, tai tik todėl, kad sumažintų kainą. Tačiau priedai, žinoma, mažina gerąsias šios vilnos ypatybes“, – sako G. Strolys.
Išskirtinė yra ir alpakų vilna. Ši vilna turi net 22 atspalvius. Be to, alpakų kailio sudėtyje nėra organinių riebalų ir lanolino, todėl pluošte niekada neįsiveis kandys ar dulkių erkutės, jis atsparus purvinimuisi ir nesukelia alerginių reakcijų.
Mohera, angora ir kašmyro prabanga
Mohera – tai pluoštas, išgaunamas iš angorinių ožkų plauko. Šių ožkų gimtine laikoma Turkijos Angoros provincija, todėl dažnai moheros verpalai painiojami su angoros verpalais, gaminamais iš angorinių triušių.
„Moherą galima palyginti su lengvu debesiu – pluoštas pats skiriasi į atskirus plaukelius, todėl neįmanoma pagaminti šimtaprocentinės moheros verpalų“, – aiškina G. Strolys.
Pati brangiausia ir gražiausia mohera išgaunama pirmo angorinių ožkiukų kirpimo metu, todėl ji vadinama kid mohair („vaikiška mohera“). Raudonas plauko atspalvis būdingas tik jaunikliams, gyvūnui augant jis palaipsniui išnyksta.
„Pasaulyje yra daug gyvūnų, tad ir vilnų yra daug ir įvairių, – pabrėžia pašnekovas. – Labai svarbus vilnos vertinimo kriterijus – jos plonis. Pavyzdžiui, kašmyras yra dešimt kartų plonesnis už žmogaus plauką.“
Kašmyro siūlai vejami ne iš ožkų vilnos (plauko), o iš šilčiausios jų kailio dalies – pavilnės, kuri nupešama pirštais ar specialiomis šukomis iššukuojama po žiemos šalčių, kai šiltoji kailio dalis ožkoms tampa nebereikalinga.
„Nuo vieno gyvulio pavyksta nušukuoti maždaug 150 gramų pavilnės. Vienam kašmyro megztiniui numegzti reikia bent 4–6 ožkų pavilnės, augintos visą žiemą“, – atskleidžia G. Strolys.
Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad tokios ožkos gyvena ir kokybišką pavilnę užsiaugina tik tam tikrose pasaulio teritorijose – ten, kur tvyro atšiaurios klimato sąlygos, o metiniai temperatūros svyravimai gali būti 70–90 laipsnių – Mongolijos ir Kinijos kalnuose.
„Buvo bandymų ožkas kašmyrui išgauti veisti Airijoje. Viskas baigėsi tuo, kad plaukas tapo storas ir grubus“, – teigia G. Strolys.
Dar švelnesnė už kašmyrą – vikunijų vilna. Ši vilna kerpama tik kartą kas trejus metus ir tik nuo laisvėje Peru ir Bolivijos pasienyje gyvenančių vikunijų. Ši – brangiausia pasaulyje – vilna niekada nedažoma, nes net mažiausias cheminis apdorojimas gali pakenkti jos struktūrai. Todėl visi gaminiai iš vikunijų vilnos yra tik vieno – cinamono – atspalvio.
Naujieji poliesteriai
Sportinių drabužių gamyboje labai svarbios naujosios technologijos. Ypač jeigu kalbame apie aktyvų žiemos sportą, pavyzdžiui, slidinėjimą. „Tuomet svarbu, kad audiniai, iš kurių pagaminti drabužiai, „kvėpuotų“, garintų prakaitą. Tokie audiniai – labai brangūs. Tiesa, bendrinis jų pavadinimas – poliesteris, tačiau tai nėra tas poliesteris, kurį prekybininkai mums siūlo kasdieniam dėvėjimui“, – sako pašnekovas.
Paprastas poliesteris, pasak audinių eksperto, atlieka „šiltnamio“ funkciją. Prakaitas izoliuojamas nuo aplinkos – jis paprasčiausiai lieka ant kūno.
O kaipgi vilna ir populiarusis mitas, kad ji šildo? „Kai einate į pirtį, ant jūsų galvos būna vilnonė kepurė. Ar tam, kad sušiltumėte? – šypteli audinių žinovas. – Vilna nei šildo, nei vėsina – ji izoliuoja nuo aplinkos. Žiemos sportui vilna gal ir galėtų tikti, tačiau ji sugeria drėgmę.“
Sportinę aprangą skalbiame dažnai – bene kasdien. „Jeigu skalbsime retai, sportiniai drabužiai įgaus prakaito kvapą. Pavyzdžiui, poliesteris jį sugeria, – sako G. Strolys. – Kasdieniam sportui rekomenduočiau medvilninius marškinėlius. Medvilnė puikiai sugeria prakaitą. Vis dėlto šis patarimas tinka sportuojant šiltoje patalpoje, nes jeigu ten, kur sportuojate, šalta, medvilnėje sukaupta drėgmė greitai atvės, tad galite peršalti.“
Lino vėsa
Medvilninių audinių ypatybės labai priklauso nuo jų apdailos, pluošto grynumo. 100 proc. medvilninis audinys yra matinis, gerai drapiruojamas ir lygus liečiant. Jeigu jam netaikyta speciali glamžumą mažinanti apdaila, jis labai glamžosi.
„Puikus audinys – linas. Jis sugeria drėgmę, yra higieniškas. Tiesa, lininių drabužių nedėvime, kai lauke šalta, nes linas vėsina kūną, – dėsto G. Strolys. – Kai lauke 22–23 laipsniai šilumos, vilkėdami lininius drabužius jausitės taip, lyg lauke būtų 19 laipsnių.“
Dėvimas lininis drabužis su laiku tampa vis minkštesnis ir malonesnis kūnui. Kartais šis procesas atliekamas jau fabrike.
„Jokiu būdu nepatariu lyginti lininių drabužių – jie taps šiurkštesni. Galite nebent palyginti labai nedaug su garais“, – siūlo pašnekovas.
Audinių ekspertas atkreipia dėmesį, kad kai kurie žmonės nemėgsta lino, nes jis labai glamžosi – raukšlės ties alkūnėmis ar liemeniu iškreipia figūros proporcijas. „Šios bėdos tikrai išvengsite, jeigu šlapią drabužį susuksite ir išdžiovinsite. Jis bus visas maloniai suglamžytas“, – lino paslaptis atskleidžia G. Strolys.