15 metų vestuvių planuotoja dirbanti Diana Sugintienė sako, kad per jos darbo metus keitėsi ne tik vestuvėms išleidžiamos pinigų sumos, bet ir požiūris į šią šventę ir jaunųjų pageidavimai.

„Dirbu jau daugelį metų ir matau, biudžetai, skiriami vestuvėms, pasikeitė kaip diena ir naktis. Kažkada buvo skiriama 10 tūkst. litų, o dabar jau 10 tūkst. eurų.

Dabar jaunieji daug daugiau dėmesio skiria dekorui. Jei prieš dešimt metų nebuvo taip svarbu, ar bus gėlių ant stalo ar ne, tai dabar visi nori išskirtinių papuošimų. Žmonės išpruso ir muzikine prasme, renkasi geresnes grupes, profesionalius atlikėjus.

Pastebėjau, kad dauguma vestuves nori švęsti prie jūros. Ypač emigrantai jaučia didžiulę nostalgiją Lietuvai ir tom vaikystės vasaroms, kurias leido prie jūros. Jei vietiniai lietuviai mėgsta vestuves švęsti egzotiškose vietose, tokiose, kaip Balis ar Maldyvai, tai emigrantai svajoja apie Lietuvos pajūrį: Palangą, Nidą ar Juodkrantę“, – pasakoja vestuvių organizatorė.

Jaunavedžiai šiais laikais labai rūpinasi ir tuo, ką veiks jų pasveikinti atėję svečiai, stengiasi, kad jiems netektų nuobodžiauti. Visi nori nustebinti gimines ir draugus, tad užsako fejerverkus pagal muziką, lazerių šou, ledo barus, kai iš ledo pagaminama tara, iš kurios svečiai gali įsipilti gėrimų arba specialaus šou metu iš ledo išpjaustomi jaunavedžių vardai.

Emigrantai nori žaidimų

„Pagrindiniai mano klientai yra emigrantai. Jie ilgisi Lietuvos, lietuviškų tradicijų. Dalis jų išvažiavę prieš 5 ar 10 metų, tad jie dažnai būna išsaugoję tų laikų supratimą apie tradicines lietuviškas vestuves ir patys tokių nori. Jie nori tam tikro lygio muzikantų, tam tikro lygio pramogų.

Kartais jie prašo vedėjų tam tikrų žaidimų, o vedėjai sako: mes tokių nebedarome, nes jie yra baisūs ir vulgarūs. O jie kitaip ir nežino, klausia, ką tuomet veikti per vestuves. Labai džiaugiuosi, kad kai kurios tradicijos jau užmirštamos. Kartais tenka, švelniai tariant, emigrantus ir paauklėti.

Visiems sakau, kad vestuvės turi būti vientisos. Negali suknelė kainuoti 5000 eurų, o vestuvės vykti paprastoje kaimo sodyboje. Jei nuotaka išsirinko puošnią ir pūstą suknelę, tuomet ir švęsti reikia dvare. Negalima kažkur išsišokti, o kažkur pataupyti. Viskas turi būti vientisa.

Lubų vestuvėms nėra, viskas priklauso nuo to, kiek jaunavedžiai yra pasiruošę išleisti. Nes galima užsakyti ir lėktuvus, kad prasklaidytų debesis. Viskas yra įmanoma, jei yra pinigų“, – įsitikinusi D. Sugintienė.

Užsieniečiams pigu ir egzotiška

Kita tendencija – užsieniečiai atvyksta tuoktis į Lietuvą. Čia, pasak vestuvių planuotojų, jie ieško egzotikos ir pigių pramogų.

„Atvyksta rusai, baltarusiai, jiems čia labai geras kainos ir kokybės santykis. Rusijoje jie niekada negaus tokios aukšto kokybės už tokią prieinamą kainą. Vakariečiams Lietuvoje yra egzotika – atskrenda, atšvenčia ir išskrenda. Kaip ir lietuviai vyksta švęsti į Italiją ar Portugaliją.

Užsieniečių galimybės yra daug didesnės, jie negaili pinigų vestuvėms, todėl dažniausiai tai būna prabangios vestuvės. Jie užsisako cirko artistų pasirodymus, oro balionus ir pan.“, – sako D. Sugintienė.

Išsaugojo dvi tradicijas

Netradicines vestuves organizuojanti Erika Miselytė sako, kad jos paslaugų užsakovai pasiskirsto taip: 30 proc. lietuvių porų, gyvenančių Lietuvoje, 30 proc. emigrantų ir 30 proc. mišrių porų.

„Šiemet populiaru vestuvių dekorui rinktis miško temą, kai naudojama daug gamtos motyvų, medžio, samanų, popieriaus. Kita tendencija – tamsiai raudona burgundiška vyno spalva.

Kalbant apie gėles, vis dar labai madingi bijūnai ir juos keičiančios bijūninės rožės. Žmonės renkasi romantiškas kompozicijas tiek nuotakos puokštei, tiek papuošti stalams“, – sako E. Miselytė.

Dauguma jos klientų pageidauja stilingos, jaukios šventės be mišrainėmis apkrautų stalų ir aktualumą praradusių rūtų vainikėlių, tačiau dvi lietuviškas tradicijas jaunavedžiai vis dėlto nori išsaugoti. Tai – pasitikimas su duona ir druska bei šeimos židinio perdavimas jauniesiems. Taip tarsi parodomas ypatingas dėmesys jaunųjų tėvams, jie išskiriami iš kitų svečių.

Tostus į jaunųjų sveikatą keičia gintaro dulkių barstymas į ugnį.

„Gintaro dulkės dabar labai populiarios, jos pakeičia fejerverkus ir turi gilesnę prasmę. Gintaro dulkes draugai ir artimieji, sakydami linkėjimus jauniesiems, meta į aukurą ar laužą. Dulkės sužaižaruoja, ugnis skaisčiau įsiplieskia, labai gražu. Jaunieji paskutiniai meta dulkių saują ir linki sau, kad visų linkėjimai išsipildytų.

8 iš 10 porų dabar jau renkasi gintaro dulkes. Dabar tokia mada. Dar madingi heliniai balionai su bengalinėm ugnelėm arba ugnies šou. Kartais uždegami milžiniški jaunųjų inicialai. Ugnis šventei suteikia jaukumo ir išskirtinumo. Madingi ir ugnies šou, atvyksta visa komada, groja muzika, vyksta pasirodymas“, – pasakoja E. Miselytė.

Vestuvių planavimas – 1000 eurų

Vestuvių planuotojai šventę pradėti rengtis šventei pataria prieš metus. Tik tuomet galima rasti gražiausias vietas, geriausius fotografus ir kitas pramogas.

„Vidutinė vestuvių kaina – 12 tūkst. eurų. Į šią sumą neįeina jaunųjų apdarai ir žiedai.

Užsienyje gyvenantiems lietuviams tikrai labai praverčia vestuvių planuotojų pagalba, nes suorganizuoti gražią šventę per atstumą sunku. Bet ir Lietuvoje gyvenantiems vestuvių planuotojai padeda sutaupyti, nes žino realias kainas, kur geriau ką užsakyti. Daug kas nori pasipelnyti iš jaunavedžių, o mes ne kartą esame nusiderėję.

Vestuvių planuotojos paslaugos kainuoja nuo 1000 eurų, tačiau esu paskaičiavusi, kad vestuvių planuotoja dažnai jaunavedžiams nieko nekainuoja, nes pavyksta daug sutaupyti nusiderėjus ar radus geresnį ir pigesnį variantą“, – tikina E. Miselytė.

Vestuvės

Nebenori girdyti svečių

Ar pasikeitė alkoholio vartojimo tradicijos per vestuves? Vestuvių planuotoja Edita Skruibienė sako, kad jaunavedžiai primygtinai prašo vestuvių vedėjų neraginti svečių gerti.

„Jaunieji nori, kad svečiai būtų užimti, bet kad jų niekas nešokdintų per daug. Anksčiau būdavo populiaru, kai vakaro vedėjas visus ragina kuo daugiau gerti ir dar per kokias nors kliūtis šokinėti.

Samdyti vakaro vedėją vis dar labai populiaru, tik jie jau dirba daug subtiliau. Vedėjai reikalingi, kad suvienytų svečius, parengtų jiems nevarginančias užduotis: aukcionus, viktorinas ar degustacijas, žaidimus. Taip žmonės pradeda bendrauti, susipažinti, jie įtraukiami į bendrą veiklą ir vakaro pabaigoje jau visi tampa draugais.

Populiaru svečiams pasiūlyti kokteilių stalą. Pavyzdžiui, jaunosios kokteilių stalas, ant kurio stovi lengvesni kokteiliai, šampanas, ir jaunikio stalas – ten jau galima rasti ir stipresnių gėrimų“, – sako E. Skruibienė.

Pasak jos, vestuvės dažniausiai švenčiamos vieną ar pusantros dienos, tik emigrantai paprastai organizuoja ilgesnes vestuves, nes nori daugiau pabendrauti, pabūti kartu su giminėmis ir draugais.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt