aA
Tradicinis amatas teikia malonumo ir meistrui, ir gaminio naudotojui. Kauno Laisvės alėjoje kartą išvydusi, kaip meksikietis sėkmingai prekiavo muzikos įrašais ir suvenyrais – pinikų technika nupintomis apyrankėmis, Vilija Ratautienė tarė sau: kodėl gi nepasiūlius panašių suvenyrų su sena lietuviška simbolika?
Tautiškos juostelės
Tautiškos juostelės
© A.Didžgalvio nuotr.

Pati seniausia audimo technika

Tautodailininkai žino įvairius juostų audimo būdus: rinktinį, kaišytinį, pynimo, vytinį. Pastarasis – pats seniausias, siekiantis senovinius laikus. Pasak archeologės Ramutės Rymantienės, šiam audimui – per 6 tūkst. metų. Vytiniai audiniai rasti Ramzio III įkapėse Egipte. Lietuvoje seniausios lentelės, naudotos šioms juostoms austi, datuojamos IV–V a. (Medžionių palaidojime, Prienų r.).

Juostų paskirtis buvo keleriopa. Pirmiausia, žinoma, jos atliko praktinę funkciją: tai ir vadžios, ir diržas, ir aprangos bei buities puošybos elementas. Juostos, be to, turėjo simbolinę, apeiginę reikšmę.

Vytinių juostų meistrė V.Ratautienė tvirtina, kad aprišimas juosta – tai simbolinis apsaugos rato sudarymas, apsauga nuo blogos įtakos. Juosta lydėjo žmogų visą gyvenimą, nuo krikšto iki paskutinės kelionės. Ja būdavo perjuosiami duobkasiai, nešamas karstas, tikintis taip apsaugą suteikti velionio sielai.

Senąją prasmę keičia mada

Pirmykštę prasmę žmonės pamiršo, bet tradicija tęsiama, nors ir nesusimąstant apie jos turinį, tikint, kad tai tiesiog mada.

Jaunimas mėgsta ant rankos ryšėti įvairias juosteles, siūlus. Juosta perjuosiamas nešamas krikštyti kūdikis, garbūs svečiai ir jubiliatai. Per vestuves piršlys aprišamas juosta ir taip „išgelbstimas nuo kartuvių“. Iš seniausių laikų atėjęs ir paprotys perrišti dovanas, siekiant pagerbiamą asmenį apsaugoti nuo blogio jėgų.

Technika ta pati, simboliai kiti

V.Ratautienė vytinių juostų technikos abėcėlę pažino seniai, mat 23 metus dirbo technologijų mokytoja. Norint sudominti rankdarbiais vaikus, pedagogui pačiam tenka nuolat domėtis, ieškoti naujovių ir primirštų technikų. Vėliau moterį likimas suvedė su prityrusiomis audėjomis Birute Viršilaite ir Asta Vandyte. Jos padėjo perprasti komponavimo ir spalvų derinimo tradicijas.

Nors šis audimo būdas žinomas visame pasaulyje, juostose vyrauja skirtingos spalvos, simboliai. Kur nors Ispanijoje ar Portugalijoje išaustose juostose galime išvysti žmonių ar gyvūnų figūrų. Jų nerasime lietuviškose tradicinėse juostose. „Mūsų simboliai yra žalčiukas, kryžius, eglutė, rombas“, – primena tradicinių juostų audėja.

Kiekvienas simbolis turi savo prasmę: žalčiukas siejamas su laime ir gerove, gyvybine energija, amžina meile; eglutė simbolizavo neišsenkančias žemės gyvybės jėgas; kryžiukas – dvasinės saugos jėgą, gero linkėjimą ir apsaugą; rombas – moteriškąjį pradą, vaisingumą.

Audžia negalvodama apie naudą

Ponia Vilija į savo audinius įaudžia tik lietuviškus simbolius, derina tradicines spalvas – Aukštaitijoje pamėgtas raudoną, žalią, geltoną ir mėlyną (Vakarų Lietuvoje paplitę violetiniai, tamsiai žali atspalviai). Vienoje juostoje paprastai derinamos penkios ar net septynios spalvos.
V.Ratautienei pavyksta rasti naujų sąlyčio taškų su šiandieniniu gyvenimu. Žmonės mielai įsigyja ne tik juosiamas juostas, bet ir mažesnius dirbinius – kaklajuostes, austas apyrankes.

Įvairiose parodose, kai Vilija demonstruoja senovinį audimą, žmonės neretai stebisi gėrėdamiesi, kokius originalius gaminius galima sukurti tokia primityvia technika. Viskas, ko reikia audimui, – tai tik delne telpančių lentelių, žiogelio ir siūlų. Austi galima bet kur, nors ir išėjus į gamtą.

Audėja nebijo pripažinti, kad yra įsimylėjusi savo amatą. Prie jo kasdien praleidžia po kelias valandas, paprastai anksti iš ryto. Moteris tvirtina, kad labai svarbus vidinis nusiteikimas. Jei galvosi apie materialinę naudą, ūpas austi greitai gali išgaruoti.Senovėje tikėta, kad audimas, mezgimas, narpliojimas, raizgymas yra tam tikras bendravimas su aukštesnėmis būtybėmis. Šis darbas veikia raminamai, turi psichoterapinį poveikį.

„Kiekvienas pasirenka darbą pagal save – svarbu gerai jaustis“, – sako moteris, kuriai archajiškas juostų audimas tapo ir pomėgiu, ir amatu.

„Valstiečių laikraštis“
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Nedarbas kasdien didėja: kur buvo daugiausia galimybių įsidarbinti, dabar didžiausia tikimybė būti atleistam (95)

Įvestas karantinas neabejotinai vienaip ar kitaip paveikė Lietuvos verslą – vieni prarado...

Verslininkai: pinigų ir greitų sprendimų reikia dabar, po to bus vėlu (10)

Įpusėjo ketvirta savaitė karantine, šalies verslas susiduria su ypatingais iššūkiais, o...

Nustebino kainos degalinėje: kodėl kortelių naudotojams už kurą reikia mokėti brangiau? (40)

„Delfi“ sulaukė skaitytojo laiško, kuriame jis išdėstė savo pastebėjimus apie kuro kainas...

Po grįžimo iš Londono laukė akibrokštas: tyrimo duomenys dingo, o kaip elgtis toliau niekas nepaaiškino (96)

Turbūt neginčijamai šiandien aktualiausia tema – testai dėl koronaviruso. Algoritmai...

Pranešė, kur lankėsi užsikrėtę koronavirusu: ėjo į darbus, apsipirkinėjo parduotuvėse, lankėsi vaistinėse (30)

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras atliko epidemiologinį tyrimą ir išnagrinėjo, kur...

Parduodamas žinomas viešbučio kompleksas: kainą sumažino trečdaliu (77)

Vieniems šis kol kas dar neilgas sunkmetis yra pabaiga, o kitiems – galimybė. Ypač tiems, kurie...

Įspėja apie „dezinfekciją iš vidaus“: pasekmes gydytojai sprendžia priėmimo skyriuje (32)

Pasaulyje siaučiant koronavirusui , žmonės jo išvengti bando ir pačiais keisčiausiais būdais....

Užkalnis. Gyvenimo jums niekas nekompensuos (235)

„Man pradingo kelionė, pinigus sumokėjau, kas man dabar viską kompensuos per tą karantiną?“,...

Anytos vengiau kaip velnias kryžiaus – tik kai ji mirė sužinojau visą tiesą

Man – ne dvidešimt. Ir ne trisdešimt, o mano anyta jau senokai iškeliavusi anapilin.

Paviešintos išvados dėl Klaipėdos universitetinės ligoninės: ar miesto valdžia ir prokurorai gavo tą patį? (174)

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga vieną dieną prabilo apie galimai gresiančią...

|Maža didelių žinių kaina