Aukštakulniai bateliai pasižymi spalvinga ir intriguojančia istorija: jais avėjo ir mėsininkai, ir karaliai, ir paskutinių mados vėjų besivaikančios damos. Iš batų buvo galima spręsti apie žmogaus kilmę, lytį, socialinę padėtį, rasę. Pėdos ir batai laikomi falo ir vaisingumo simboliais (štai kodėl batai kartais rišami ant jaunavedžių automobilių). Tačiau patys paslaptingiausi, rafinuočiausi ir seksualiausi iš visų yra aukštakulniai.
Aukštakulniai bateliai
© Corbis/Scanpix

Paradoksas, bet jie apriboja judesius tam, kad juos išryškintų. Aukštakulnius avinti moteris atrodo stipri, bet trapi; jos žingsniai sutrumpėja, tačiau atrodo, kad ji juda greičiau; jos judesiai prikausto dėmesį, nes atrodo, kad ji tuoj tuoj suklups. Kuo kulniukas aukštesnis ir nestabilesnis, tuo labiau išryškėja šie prieštaravimai.

Aukštakulniai bateliai - karštų ginčų ir audringų diskusijų objektas. Gydytojai ir mokslininkai diskutuoja apie jų poveikį fiziologijai ir kultūrai; vieni juos giria, kiti peikia, tačiau visi sutinka, kad aukštakulniai turi įtakos ne tik moters išvaizdai, bet ir visuomenei.

Aukštakulnių pirmtakai

Daugelis žemesnės klasės egiptiečių vaikščiojo basomis. Batus avėjo tik aukštesnės kilmės žmonės. Kaip atrodė jų batai, žinome iš sienų piešinių, siekiančių 3500 m. pr. Kr. Tai odinės šlepetes, kurių raišteliai buvo rišami taip, kad primintų “Ankh” ženklą (jis simbolizuoja gyvenimą). Kai kuriuose piešiniuose vaizduojami ir aukštakulniai, kuriuos avėjo ir vyrai, ir moterys. Manoma, kad jais būdavo puošiamasi per ceremonijas.
Kad neišsiteptų kojų gyvulių krauju, aukštakulnius avėjo ir egiptiečiai mėsininkai.

Senovės Graikijoje ir Romoje sandalai su platformomis buvo vadinami “cothurni”; jie išliko populiarūs ir Renesanso laikais. Šiuos batus su medinėmis ar kamštinėmis platformomis dažniausiai avėjo aktoriai. Iš kulnų aukščio buvo galima spręsti apie aktoriaus socialinę padėtį ir svarbą. Senovės Romoje prostitucija nebuvo nelegali, ir šios profesijos atstoves buvo galima atpažinti iš jų batų su aukštais kulniukais.

Dabartinių aukštakulnių pirmtakais galima vadinti atviras medines klumpes su kulniukais, kurias Viduramžiais avėjo ir vyrai, ir moterys. Tiesa, į šias klumpes buvo kišama ne basa, bet brangiais nepraktiškais bateliais apauta koja. Juos mediniai aukštakulniai turėjo apsaugoti nuo purvo.

XV a. Turkijoje buvo sukurti dar vieni “medinukai“, kurie greitai išpopuliarėjo Europoje. Jų aukštis siekdavo 20, o kartais net 80 cm, todėl moterys ramstydavosi lazdomis arba prašydavo tarnų pagalbos. Į šiuos batus irgi reikėdavo kišti kitais batais apautą koją, tačiau nuo aukščiau aprašytų medinių klumpių šie skyrėsi tuo, kad juos avėjo tik moterys. Kulnas buvo pagamintas iš kamščio ar medienos.

Venecijos gyventojams šie batai buvo moterų turtinės ir socialinės padėties simboliai. Turistai dažnai pasišaipydavo iš šių neįtikėtinai aukštų batų. Vienas miesto svečias juokavo, kad šiuos batus sukūrė vyrai, kad jų žmonos nelakstytų pas meilužius. Čia jau galima įžiūrėti dominavimo ir nuolankumo atspindžių, kurie taip būdingi kinų lotoso batams. Labai aukštus batus avėjo ir kinės bei turkės; mokslininkai spėja, kad jie buvo avimi ne tik dėl grožio, bet ir dėl to, kad moterims būtų neįmanoma pabėgti iš haremo.

XVI a. batai jau buvo gaminami iš dviejų dalių: lanksti viršutinė dalis buvo tvirtinama prie tvirtesnio, kietesnio pado. Dėl šios priežasties tapo įmanoma avėti normalius aukštakulnius batus, į kuriuos kišama basa, o ne apauta pėda. XVI a. aukštakulnius batus dažnai avėjo jojikai (tiek vyrai, tiek moterys), kad koja neišslystų iš balno kilpos. Jie buvo panašūs į šiuolaikiniu žokėjų batus, o jų kulniukas buvo maždaug 3-4 cm aukščio.

Netrukus (dėl Catherine de Medici įtakos) “jojiko kulniukas” tapo stilingesnis, aukštesnis ir plonesnis. Batsiuviams buvo sudėtinga gaminti skirtingus kurpalius, todėl jie sukūrė “tiesius batus”, arba batus, kurie tiko ir kairei, ir dešinei kojoms. Skirtingoms kojoms skirti batai sugrįžo XIX a. pradžioje, kuomet aukštakulniai išėjo iš mados.

Bus tęsinys

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

„MG Baltic“ byla. Idealus partijų trejetukas ir kyšis, kurį Masiuliui įteikė TV eteryje (59)

Politinės korupcijos bylą ištyrę prokurorai teigia, kad dabar jau iš politikos pasitraukęs...

Neišsprendžiama lygtis: kam Lietuvai reikia dar dviejų kogeneracinių elektrinių (36)

Būtinai dar dvi kogeneracinės elektrinės Lietuvai, nors neaišku, ar užteks atliekų, kurias...

Maldeikienė skelbia „po tamsos ateinant Aušrą“ (1)

Varžytis kitąmet vyksiančiuose prezidento rinkimuose ketinanti Seimo narė Aušra Maldeikienė...

Kaune susirinko sustiprėjusi Lietuvos krepšinio rinktinė (7)

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė pirmadienio rytą susirinko į treniruočių stovyklą Kaune....

Saudo Arabija sugalvojo naują būdą atkeršyti kaimynei (7)

Saudo Arabijos žiniasklaida teigia, kad karalystė gali paversti Katarą – kaimyną ir varžovą...

Lietuvos bankas: atlyginimai augs sparčiau papildyta 11:00 (63)

Įmonėms trūkstant darbuotojų, Lietuvos bankas didina darbo užmokesčio augimo prognozę šiems...

Po grasinimų mirtimi ir lyginimų su nušautu Escobaru, Kolumbijos rinktinė pergalę skyrė Sanchezui (13)

Po klaidos pirmose pasaulio futbolo čempionato rungtynėse raudonąją kortelę 3 minutę gavęs ir...

Žinomą didžėjų prieš mirtį supo draugų rūpestis, bet tai nepadėjo: jis bendravo su kitu pasauliu (132)

Penktadienį didžėjus Modestas Žilionis , geriau žinomas Modessthe Sound pseudonimu, buvo rastas...

Perskaičiuos atlyginimus ir išmokas: ką svarbu žinoti (22)

Priėmus mokesčių ir pensijų reformos įstatymus, bus perskaičiuoti atlyginimai ir išmokos Ant...